Valstiečiams Lietuvos piliečiai - tik baltųjų arklių žirgynas

unku suvokti tipiško karbauskininko psichologiją, bet kuo labiau piliečiai jų nesąmonėms priešinsis, tuo tipiškas karbauskininkas bus laimingesnis. Įsivaizduos itin labai besiplūkiantis. Esą velniai per egzorcizmo seansus taip pat priešinasi. Ir kuo stipriau juos varai, tuo labiau. Tad visos tos gitaros bei melodijos fanatikui atrodo, kaip iš pasiklydusių dūšelių išvaromo kipšo aimanos. Tik šit klausimas - kiek tarp karbauskininkų yra įtikėjusių fanatikų, o kiek - tik apsimeta? Pastarieji turėtų jaustis itin nejaukiai.

Gerai, kad mūsiškis mesijas ne Ispanijoje. Baisu pagalvoti, kas būtų, jei ir ten įsisuktų. Tarpvalstybinis atšalimas garantuotas. Lieptų iškirsti vynuogynus. Taip ir matau, kaip drožia per vyndarių ūkius bačkas vartydamas. Butelius traiškydamas. Bedroždamas ir betraiškydamas atsiduria Prancūzijoje, Italijoje. Ten, įkvėptas kokio nors Žemėpačio, toliau griauna, traiško. Vėliau darbuojasi Balkanuose, Kipre, Čilėje. Graikijoje pamokslaudamas surengia blaivias dionisijas. Su ožkos pienu. Tad didžiai džiaukimės, kad toks įtikėjęs belašis blaivintojas kol kas specializuojasi tik mūsų krašte. Piliečius juokindamas. Nes karštesnio temperamento pietiečiai tokį blaivintoją paprasčiausiai apkultų.

O kas lieka mums? Norėdami prisiderinti prie vienos neklystančios partijos linijos turėtume visi apsimesti alkoholikais. Šimtaprocentiniais. Nedirbti. Masiškai sugulti pakrūmėse. Žemė jau sušilusi. Neperšalsime. Tiesiog sugulti ir laukti, kol fanatikai mus išblaivins. Įskaitant naujagimius ir blaivininkus. Ak, kaip fanatikams tai patiktų. O kodėl neįvedus talonų? Kaip sovietiniais laikais. Ir cukrui, ir druskai, ir pusbonkiui. Apklijuotam pragaro ir Andropovo vaizdais. Ant cukraus pakelio užrašyti „baltoji mirtis“. Ant druskos - „lėtoji mirtis“. Ant pusbonkio - „spalvota mirtis“. Gautume per metus tris vardinius mirties talonus. Valdžios dalijamus per kapinių priežiūros įmones. Jei juokinate piliečius, tai galutinai prajuokinkite. Kad bent linksmi emigruotų.

Fanatikų kartais net gaila. Juk jie - nelaimingi. Normalūs piliečiai dirba, augina vaikus, planuoja atostogas, vaikšto į renginius, o šitie - lyg patrakę vaikosi butelio. Akiratyje - tik buteliai. Na, kiek galima būti blaiviam apspangus, kad visur vaidentųsi tik užkimšta stiklo tara? Ar po tokių vaidenimųsi lieka laiko rimtesniems valstybės darbams? Jei blaivūs dirba kaip su promilėmis, tai ši fanatikų partija tikrai yra alkoholinės rizikos grupėje. Būtent jos negalima prileisti prie jokių promilių. Kaip arklio. Nes net baisu pagalvoti, kiek kreivų įstatymų ant mūsų galvų prispardytų. Tad tebūnie ši blaivioji blaivi.

Ypač juokina valstiečių įsitikinimas, kad prasigėrę kaimo bedarbiai pašalpininkai važinėja į Jūros šventę, Kaziuko mugę, roko, bliuzo, džiazo, teatro festivalius bei sporto varžybas. Apsiaukite guminiais batais ir pavaikštinėkite po provincijos pašalius. Ten, kur geriami „bambaliai“. Jei rasite bent vieną Jūros šventės dalyvį, būtinai praneškite. Paimsime iš to unikumo interviu. Nes tokie nevažiuoja. Apskaičiuoja, kiek sėdėdamas namie papildomų „bambalių“ nusipirktų.

Fanatikas įsivaizduoja, kad visi piliečiai yra degradavę. Išskyrus jį patį. Ir, jei nieko nesiims, Lietuva virs baltųjų arklių žirgynu. Turėjome visokiausių valdžių. Bet jei ši traktuoja piliečius tik kaip būsimus baltus arklius, tai jau totali nepagarba. Negi tik visokios širinskienės darbuojasi Lietuvai. O visi likę, įskaitant verslininkus, mokslininkus, gydytojus, mokytojus, studentiją, voliojasi tik pakrūmėse? Jei visi voliotųsi, krūmų pristigtume. Ankstesnės valdžios traktuodavo piliečius kaip naivius mulkius, bet žmogaus su baltu arkliu dar nesutapatindavo. Zoologinis piliečio įsivaizdavimas tik dabar mūsų demokratiją pasiekė. Tad sveikiname su demokratijos branda. Su fanatiko laikina, vienos Seimo kadencijos laisve laisvai mūsų valstybėje skėryčiotis. O paskui - marš į būdą.

Alkoholikas, jei pats nori, gali tapti visišku blaivininku. Fanatizmas - sunkesnė liga. Nes jis savęs nemato, bet įkyriai lenda prie kitų žmonių. Įkimba į svetimus gyvenimus kaip siurbėlė. Taip ir noris pasakyti - ei, ligoni, iš pradžių sutvarkyk savo sąmonę. Perkrauk kompiuterį. Išsivalyk įgimtus ar įsiteigtus virusus. Įsižiūrėk, koks esi gailiai juokingas. Nelįsk dresuoti visuomenės, nes ji tavęs neprašo. Pirmiausia save patį išdresuok. Nes kaip Pavlovo šuneliui vos pamačius butelį norisi suamsėti. Būtent dėl tokių orūs piliečiai nusispjauna į Lietuvą ir pasprunka. Į šalis, kur niekas terbakrauskiškai nežemins orumo. Jei būčiau paranojikė, net patikėčiau, kad valstiečiai, įsikinkę naivuolį Verygą, tyčia nori pratuštinti Lietuvą. Kuo mažiau orių piliečių, tuo lengviau valdžiai. Mažiau kritikos. O „bambaliniai“ pakrūmėse absurdiškiausioms reformoms pritars. Nes pakrūmėse apie jas nežinos.


Dangaus balsas

Ramūnas KARBAUSKIS, Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas:

Tie žmonės, kurie dabar rengia šituos renginius, yra tų renginių organizatoriai, kuriuose jokių apribojimų niekas neplanavo daryti. Prie Seimo surengtas renginys yra skirtas alkoholio pramonės tikslams, bet ne festivalių organizatoriams.


Tautos balsas

Vaida, studentė:

Renginiuose, mugėse nematau girtų žmonių, visuomenės kultūra labai išaugusi, palyginti su ankstesniais laikais. Žmonės saikingiau vartoja alkoholį viešose vietose. Manau, pigus, prastas alkoholis, kurį perka tik tam tikri žmonės, neturėtų išvis būti parduodamas.

Teisininkė Edita su broliu laisvai samdomu darbuotoju Justinu:

Mes esame patys sąmoningi nuspręsti, kaip elgtis. Draudimai turi būti ne viduriniajai klasei, reikia spręsti kaimų problemas. Valdžia nusitaikė ne į tą grupę. Nematau mieste apsvaigusių žmonių, kad būtų baisu išeiti. Ne taip valdžia turi spręsti problemas, mes nesame alkoholikai, netgi statistika Lietuvoje yra iškreipta, nes skaičiuojamas alkoholis, kurį išgeria turistai. Po rinkimų labai didelė painiava ir nepasitikėjimas visoje šalyje.

Pabrangintas alkoholis žeidžia. Planuojame važiuoti į Lenkiją pirkti alkoholio ir dar daugiau išgerti rizikuojame, nes alkoholio visada bus namie. Būdavo normalu nueiti į parduotuvę nusipirkti, kada tik nori. O dabar žmonės alkoholio prisipirks Lenkijoje. Alkoholis toks brangus, kad nebesinori jo Lietuvoje pirkti. Apskritai mūsų šalyje gyvenimas tapo labai sunkus, nes kainos labai išaugo.

Agnė, vertėja:

Šiek tiek sėdi valdžioje protingų, bet dauguma, pasirodo, ne. Net sunku suprasti, kodėl valdžia apskritai sugalvojo drausti. Tai lengvas ėjimas, tada nereikia sprendimų, kaip gydyti nuo alkoholizmo žmones, kurie iš tiesų turi bėdų. Pasipiktinimą kelia ir pabrangęs geras alkoholis - nei valstybei iš to naudos, nei niekam. Tik šešėlis didės. Žadame su kolegomis į Lenkiją važiuoti alkoholio. Bet tai nereiškia, kad mes alkoholikai. Žmogus turi teisę rinktis.

Donatas, vertėjas:

Į šį reikalą, kad valdžia viską skuba drausti, žiūriu labai kritiškai. Suerzina visuomenę ir tiek, net nesuprantu, ko tokiais draudimais siekiama? Kovodami su alkoholizmu kerta viduriniajai klasei. Kaip ir bet kurie kiti valdžios sprendimai, iš visos Lietuvos daromas vienas niūrus kaimas. Alus jau Italijoje yra pigesnis nei Lietuvoje, tai kur logika? Nelabai suprantu.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“