Valio mūsų diplomatijai su kirviais

ES sulaužymo gandu tapo techninis protokolas. Liudijantis tik tiek, kad ES keičiasi informacija su kitomis valstybėmis apie jų produktų kokybę. Tad tarp kitų valstybių bendradarbiauja ir su Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba.

Na, ir kas? ES vadovybė mūsų V.Andriukaičio kažkodėl nepuola. Briuseliui kažkodėl neatrodo, kad kažkoks techninis protokolas, tarkime, apie varškės kokybę, turi diplomatinės galios. Ir pats V.Andriukaitis patikino Lietuvos neišdavęs. Nes tai prieštarautų jo asmeniniams principams dėl ES vienybės. Apie vienybę patylėsime, bet galų gale mūsiškis eurokomisaras nėra atsakingas už užsienio politiką. Jam vykdyti asmeninę politiką niekas neleistų. O kažin ar jis pats panorėtų? Pernelyg ištikimas Europos Sąjungai ir jos vertybėms.

Kai gandas atsisėda ant sprando...

Bet Lietuvos „diplomatija“ tokia - išgirsti gandą. Išgirsti, bet nepatikrinti. Nepatikrinti, bet pulti. Beatodairiškai. Strimgalviais. Ir ypač malonu užpulti saviškį. Nors gandą buvo galima išsklaidyti vos paskambinus į Briuselį telefonu.

Matyt, mūsų užsienio politikos galvos įsivaizduoja, kad geriausia diplomatija - nuardyti geležinkelio bėgius, nes jie veda į Rusiją. Išardyti plentų asfaltą, nes plentai veda į Rusiją. Užsibarikaduoti. Uždrausti Vladimirą Putiną ir Mendelejevo lentelę. Įtarinėti kiekvieną saviškį „išdavyste“. Pliaukšti bet ką ir grūmoti kumštukais. Jei Kupiškis ar Rokiškis pareikš skirtingą nuomonę, nuardyti asfaltą ir į Kupiškį, Rokiškį. Galų gale vis dairytis į Briuselį, bet neperprasti, kaip elgiamasi viešose vietose. Nes ES senbuvės vengia neapgalvoto išsišokimo taktikos. Nesolidžiai nekiauksi. Šią pirmenybę perleidžia Lietuvai. Užsienio politikos naujokei.

Kai krepšinis atsisėda ant sprando...

Visai neseniai mūsiškių buvo užsipultas ES ambasados Maskvoje vadovas Vygaudas Ušackas. Mat praėjus tik vienai dienai po kruvinų žudynių Mariupolyje (Ukraina) žaidė Maskvoje krepšinį. Mūsiškę religiją. Vienoje „religingoje“ komandoje su Rusijos administracijos vadovu Sergejumi Ivanovu. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka tokį V.Ušacko elgesį pasmerkė. Tik atskyrimo nuo Bažnyčios nepritaikė.

Tačiau pažvelkime kitaip. V.Ušackas Maskvoje atstovauja ne tik Lietuvai. Atspindi to pasaulio, kuriame gyvename, poziciją. Vadinasi, šiai pozicijai nė kiek nemaišo, kad jos diplomatinis atstovas žaidžia su Rusijos aukštais politikais krepšinį. V.Ušacku pasitikima. Lygiai taip pat kaip buvo pasitikima ir Afganistane. Galų gale šis diplomatas atstovavo Lietuvai ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tad ar verta kritikuoti žmogų, turintį tokią didelę užsienio politikos patirtį. Gal išmano, ką daro? Kurios nors kitos Vakarų valstybės kažkodėl nereikalauja, kad jos atstovas Maskvoje užsibarikaduotų bunkeryje su neperšaunamomis sienomis. Ir su Rusijos atstovais bendradarbiautų tik antenomis.

Nežaisti krepšinio nėra sankcija Rusijai. Ir V.Ušackas tokios sankcijos negalėjo taikyti. Pripažinkime, kad ir Rusija yra atsakinga už tragediją Mariupolyje bei už kitas Ukrainoje vykstančias žudynes. Žmogiškai galvojant, žudikams neištiesiamos rankos. Tačiau diplomatija tam ir sugalvota, kad vietoj karų būtų ieškoma kitokių išeičių. Kad visi netaptume bekompromisiais talibais. Nors mums ir labiau patiktų, kad V.Ušackas po Mariupolio tragedijos išbėgtų į krepšinio aikštelę apsivyniojęs Ukrainos vėliava. Riktelėtų apie Rusijos žudikus angliškai, lietuviškai, vokiškai, rusiškai, prancūziškai. Nurautų S.Ivanovui kuokštą plaukų ir atsisakytų su juo žaisti bei sveikintis. Taip sugriautų savo diplomatinę karjerą, bet mes garbintume savo šaunuolį V.Ušacką bent tris dienas. O vėliau pamirštume.

Galų gale Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas turėjo piktintis ne V.Ušacku, o ES, kuriai šis asmuo atstovauja. Reikšti savo pasipiktinimą Briuseliui.

Ko negali daryti diplomatas? Mariupolio ar kitos tragedijos proga surengti savo atstovybėje džiaugsmingo pokylio. Į jį susikviesti kaltininkų ir juos apdovanoti. O šiaip mūsiškėms karštoms vietinėms galvoms jau derėtų išmokti tam tikro cinizmo. Nes tam tikra dozė cinizmo sustabdo nuo neapgalvotų veiksmų. Per karštas veiksmas nėra diplomatinis veiksmas. Juk ir po tragedijų Prancūzijoje žmonės vaikšto į teatrus, klausosi koncertų ar poilsiauja musulmonų kraštuose. Besitęsiant žudynėms Ukrainoje žmonės taip pat vaikšto į teatrus. Ir gali būti, kad Maskvoje toje pačioje salėje koncerto klausosi ir Vladimiras Putinas, ir Ukrainos ambasadorius. O simfoniniame orkestre groja lietuvis.

Ar reikštume tokį patį skubotą, neapgalvotą pasipiktinimą, jei EK už sveikatą ir maisto saugą būtų atsakingas ne lietuvis, bet vokietis? Angelos Merkel giminaitis. O ES atstovybei Maskvoje vadovautų britas. Barako Obamos trečios eilės pusbrolis ir Deivido Kamerono sūnėnas. Kažin, ar sakytume, jog vokietis „atrodo apgailėtinai“, o britas negerbia ukrainiečių. Lauktume tikslesnės informacijos ir prikąstume liežuvius. Bet vos tarptautinę politinę karjerą padaro koks nors lietuvis, mes imame į jį žiūrėti įtariai. Kaip į slaptąjį agentą. Laukte laukiame, kada išduos ar bent apsikvailins. Ir būtinai išduos Lietuvą. Pripažįstame tik operos solistus, režisierius, muzikantus, sportininkus ir kontrabandininkus. Būtent tokį diplomatinį korpusą.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, paskui premjeras Algirdas Butkevičius, o paskiausiai Prezidentūra iš kažkur nugirdo, kad Lietuvos deleguotas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis su Rusijos atstovais derasi, kad Europos Sąjungos valstybėms dėl embargo panaikinimo kiekvienai būtų leista tartis atskirai. Ir pasibaisėjo, ir apstulbo. Labiausiai Prezidentūra, patarėjos Virginijos Būdienės lūpomis: „Labai apgailėtini yra mūsų komisaro darbo pradžios vaisiai.“

O ką V.Andriukaitis? O V.Andriukaitis nieko. Niekas nieko jo neklausė apie tai ir nei prašė, nei liepė pasiteisinti: „Visų pirma man norėtųsi paklausti, ar nors vienas prezidentės patarėjas per pastaruosius tris mėnesius paskambino į mano biurą. Atvažiuoju į Lietuvą, o galimybės susitikti nebuvo... Vis būname skirtingose vietose. Man net nesinori komentuoti gerbiamos Būdienės pasakymų. Ypač kai žmogus net nesiteikė paskambinti ir išsiaiškinti situacijos. Ramiu veidu kalba netiesą ir ją skleidžia kitiems. Man kyla klausimas, ar prezidentės komanda jaučia atsakomybę.

(O kaip su ta Rusija?)

Rusija buvo paleidusi žinią, kad ji norėtų panaikinti apribojimus kai kurioms šalims narėms. Tačiau tai absoliučiai nepriimtina. Yra 28 ES narės ir negali būti išimčių - nė viena negali būti palikta už borto.“