Valentinas Mazuronis: per metus sumedžiota du trečdaliai šernų

„Atrodo, kad maras neplinta. Tai tokia tarpinė žinia yra gera, bet tai nereiškia, kad reikia nuleisti rankas ir sakyti, kad viskas tvarkoje, mes jau nugalėjome. Maro židiniai Lietuvoje yra. Jo pasekmės yra skaičiuojamos metais ir priklausomai nuo to, ar jis plinta, ar ne, priklauso pagrindiniai dalykai: ar mūsų produkcija neuždraudžiama išvežti į vienas ar kitas valstybes“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė V. Mazuronis.

Jis dalyvavo bendrame Seimo Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetų posėdyje, kuriame buvo svarstoma padėtis kiaulininkystės rinkoje ir afrikinio kiaulių maro prevencijos priemonių vykdymas. Posėdyje kalbėjo žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai.

V. Mazuronio duomenimis, nuo šių metų pradžios sumedžiota apie 8 tūkst. šernų. Ministro teigimu, iki balandžio 1 d. buvo ekonominis skatinimas, tai yra buvo mokama už nušautus šernus, bet nuo balandžio 1 d. tas mokėjimas nebus pratęstas. „Mes palauksime, kol bus suskaičiuotas po pavasarinės vados visų šernų skaičius, ir pasižiūrėsime, kokius tolesnius žingsnius daryti.

Kol kas mes neturime faktų, patvirtinančių galimo maro plitimo – čia pagrindinė žinia“, – sakė jis.

Žemės ūkio ministras prof. V. Jukna pranešė, kad yra deramasi su Europos Komisijos (EK) pareigūnais dėl ūkinės veiklos apribojimų sukeltų nuostolių atlyginimo afrikiniu kiaulių maru užkrėstos zonos kiaulių augintojams.

„Yra kalbama apie tai, kad galimas kompensavimas už kainų kritimą vadinamoje buferinėje zonoje, kur, mūsų dabartiniais paskaičiavimais, ką rodo statistika, galėtų susidaryti maždaug apie 3,6 mln. eurų.

Kompensacijas turėtų gautų tie, kurie patyrė tą kainų nuosmukį vidutiniškai lyginant su nebuferinėje zonoje esančiais ūkiais. Parama iš ES biudžeto galėtų siekti 50 proc., tai yra maksimali galima suma pagal reglamentus“, – žurnalistams sakė ministras V. Jukna.

Kita dalis kompensacijai reikalingų lėšų būtų, anot jo, iš Lietuvos biudžeto. „Ieškome galimybių“, – paklaustas apie biudžetines lėšas, atsakė ministras.

Pasak jo, taip pat yra pasirašyta kompensavimo tvarka už paršelius, paršavietes.

Seimo komitetų posėdyje V. Jukna informavo, kad ministerija ieško galimybių skatinti alternatyvią veiklą tose zonose, kurios nukentėjo nuo afrikinio kiaulių maro. Pasak jo, planuojama kreiptis į Europos Komisiją, kad paremtų tą priemonę, taip pat ieškoma ir kitų galimybių, galbūt per kitas priemones, kaip skatinti vystyti alternatyvią veiklą, tai yra auginti kitų rūšių gyvūnus toje zonoje.

Parlamentarus ministras informavo, kad siekdama užkirsti kelią galimam afrikinio kiaulių maro plitimui, Žemės ūkio ministerija nutarė skirti papildomus 1,9 mln. litų maro židinius izoliuosiančios tvoros statybai.

ELTA primena, kad dėl afrikinio kiaulių maro šešiose Pietų Lietuvos savivaldybėse – Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų rajonų ir Druskininkų – įvesta valstybės lygio ekstremali padėtis. Šiuose rajonuose pradėta dezinfekcija, pastatyti įspėjamieji ženklai ir užkardos, o vietos ūkininkams įsakyta išskersti turimas kiaules. Už gyvulių sunaikinimą mokamos valstybės kompensacijos.

Afrikinis kiaulių maras – žmonėms nepavojinga, tačiau šernams ir kiaulėms mirtina virusinė liga. Gydymo nuo jos nėra, sergantys gyvūnai naikinami.