Paveldas
Sovietmečiu sukurti vertingi meno kūriniai, daug metų puošę viešąsias Klaipėdos erdves, masiškai nyksta.
Drauge su pastatais juos privatizavę verslininkai nėra įpareigoti saugoti miesto puošmenų.
Tuo tarpu Dailininkų sąjunga ir miesto valdžia tik dabar susizgribo net nežinanti, kiek kūrinių yra ar buvo mieste. Jų apsaugos neužtikrina bei menininkų autorinių teisių negina net ir Lietuvos Respublikos įstatymai.
Kažkas pasipelnė
Palangiškės skulptorės Albinos Vandos Vertulienės iš granito iškalta skulptūra "Mergaitė su obuoliu", stovėjusi kieme prie "Trinyčių" fabriko, dingo praeitų metų rudenį.
Menininkė pyksta, jog niekas jos neinformavo, kad kūrinys parduodamas ar perkeliamas į kitą vietą. "Neetiška taip elgtis. Aš turiu teisę žinoti, kur yra mano sukurtas darbas, kas jo savininkas. Kažkada šią skulptūrą padariau "Trinyčių" užsakymu už simbolinį honorarą. Galbūt dabar būčiau ir pati nusipirkusi šią skulptūrą, pasistačiusi prie savo dirbtuvių ar kurioje kitoje Palangos vietoje, jei jau Klaipėdai mano darbo nereikia", - kalbėjo skulptorė.
A. V. Vertulienė mano, kad kažkas tiesiog pasipelnė parduodamas jos kūrinį ir apgailestavo, kad Klaipėdos miesto valdžiai nerūpi viešose vietoje esantys, miestą puošiantys kūriniai.
"Juk miesto valdžia, žinojusi "Trinyčių" situaciją, galėjo pasirūpinti, kad ši skulptūra atsidurtų kitoje vietoje, pavyzdžiui, Skulptūrų parke", - neslėpė apmaudo menininkė.
Skulptūra - kaip staklės
"Trinyčių" bankroto administratorius Jonas Mikalainis nenoriai prisipažino pardavęs A. V. Vertulienės skulptūrą, tačiau tvirtino nežinąs, kam pardavė ir negalįs įvardyti tikslios sumos, kiek gavo.
| E. Malinausko pano "Kuršiai" daug metų buvo vienas iš Klaipėdos miesto simbolių. Nauji pastato savininkai jį nukabino 2002 metais |
"Ta akmeninė mergužėlė man - toks pat turtas kaip "Trinyčių" staklės. Ji buvo bankrutuojančios įmonės balanse. Už 6, 7 gal 8 tūkstančius litų buvo parduota. Negaliu tiksliai pasakyti, nes dokumentai - archyve", - sakė J. Mikalainis.
Telšiuose ramiau
Dėl savo kūrinio - metalo plastikos dekoratyvinio objekto "Knyga", kadaise sukurto papuošti ir reklamuoti centrinį knygyną, - sunerimo ir telšiškiai menininkai Romualdas Inčirauskas bei Petras Gintalas.
"Toje vietoje, kur anksčiau buvo knygynas, dabar - pigių drabužių parduotuvė. Tad ir mūsų kūrinys ten nieko nereiškia. Bijome, kad jis neatsidurtų metalo lauže. Tad Klaipėdoje teiravomės, gal galėtume jį išsivežti, gal Telšiuose jam atsiras vieta. Čia meno kūriniai laikosi, nėra tokio masinio naikinimo", - sakė R. Inčirauskas.
Naikinimo vajus
Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyriaus pirmininkas, skulptorius Arūnas Sakalauskas privatininkų elgesį pavadino masiniu meno kūrinių naikinimo vajumi ir išvardijo keletą dingusių meno kūrinių.
Nuo buvusio Dailės kombinato fasado dingo jį puošusi Algirdo Boso sukurta reljefinė skulptūra. Paties A. Sakalausko sukurta vario skulptūra "Sėjėjos" dingo nuo buvusios "Ryto" spaustuvės fasado.
Virš buvusios kulinarijos parduotuvės Tiltų gatvėje (dabar - batų parduotuvė "Danija") įėjimo kabojo dekoratyvinis Rimanto Dauginčio darbas - vaikas, jojantis ant avino ir laikantis riestainį. Senamiestyje, kitoje buvusio "Žuvėdros" restorano pusėje, buvusio lombardo įėjimą puošė dviejų figūrų kompozicija "Nešančios veidrodį". Nežinia kur dingo Regimanto Midvikio "Sportininkai", buvę prie Lengvosios atletikos maniežo. Nukabintas Edvardo Malinausko pano "Kuršiai" nuo buvusio "Bilduko" (dabar - parduotuvė "Topo centras"). Uždažyta Juozo Vosyliaus ir Vido Pinkevičiaus freska "Du gaideliai" vaikų kavinėje, freska buvusiame "Žardės" restorane. Neaiškus Violetos Skirgailaitės skulptūros "Šokančios", buvusios "Žemaitijos" kiemelyje, likimas.
Nėra atsakingų
"Čia tai - kas matoma. O kiek mes dar nežinome, nes negalime įeiti į dabar privačius pastatus, kuriuose kažkada buvo sukurtos freskos, vitražai, keramikos objektai. Tai yra sovietmečio meno vertybės. Jos turi būti prižiūrimos ir saugomos, tačiau nėra už tai atsakingų žmonių", - kalbėjo A. Sakalauskas.
Skulptorius pasakojo, jog sovietiniais metais meno kūrinius aplinkai arba pastatui papuošti užsakydavo daugiausia didelės įmonės. Jos teikdavo užsakymus ir sutartis pasirašinėdavo su valstybiniu dailės kombinatu, o šis įpareigodavo tam tikrus menininkus sukurti kūrinį.
Pasikeitus santvarkai, Dailės kombinato neliko. Menininkai neturi ir net nežino sutarčių, kurios buvo pasirašytos dėl jų kūrinių, turinio. Privatizuojant įmones nebuvo atkreiptas dėmesys į jose arba jų aplinkoje esančius meno kūrinius.
A. Sakalauskas dėl dingusių ir dar esamų meno kūrinių jis kreipėsi į Klaipėdos merą Rimantą Taraškevičių, šnekėjo su miesto vyriausiuoju dailininku Mindaugu Petruliu.
Moralinis klausimas
Miesto vyr. dailininko M. Petrulio manymu, sovietinių meno vertybių likimas - moralinio pobūdžio klausimas, priklausantis nuo klaipėdiečių geros valios.
"Nei menininkai, nei mes, valdininkai, nieko nepadarysime, nes dauguma skulptūrų, freskų, kitų dekoratyvinių objektų buvo privatizuota drauge su pastatais ir aplink jais esančia žeme. Jų savininkai bei pastatų, teritorijų paskirtys keičiasi, ir meno objektai atsiduria neaiškioje situacijoje", - kalbėjo M. Petrulis.
Miesto vyr. dailininkas tvirtino, jog pats derėjosi su privatininkais, kad šie išsaugotų dekoratyvų akcentą - skulptūrą prie "Klaipėdos pieno", kad po "Žemaitijos" rekonstrukcijos išliktų skulptūra "Šokančios".
"Problema ta, kad nėra sovietmečiu sukurtų meno vertybių registro. Mes daug ko nežinome ir negalime daryti įtakos šiam procesui", - akcentavo vyr. dailininkas.
Nereikėjo parduoti
Vienas iš uostamiesčio verslininkų, "Žemaitijos" savininkas Vytautas Rickus pasipiktino, jog miesto valdininkai tik dabar susirūpino mieste esančiais meno kūriniais.
"Jei miestui taip brangūs meno kūriniai, nereikėjo jų parduoti. V. Skirgailaitės skulptūrą "Šokančios" aš nusipirkau kartu su "Žemaitijos" pastatu bei jo kiemeliu. Aš esu šio meno kūrinio savininkas, ir niekas man negali nurodinėti, kur turiu laikyti šią skulptūrą. Norėsiu, savo namo kieme pasistatysiu", - savo poziciją dėstė verslininkas.
V. Rickus prisipažino, jog "Šokančios" išliks rekonstruotame "Žemaitijos" pastate. "Mes branginame ir vertiname šią skulptūrą. Jau ne kartą investavome į jos restauraciją ir ateityje į metalo laužą jos tikrai nevešime", - žadėjo "Žemaitijos" savininkas.
Rytoj "Vakarų eksprese" skaitykite apie tai, jog iš miesto dingsta net į kultūros paveldo sąrašus įtraukti kūriniai, tuo tarpu miesto valdžia organizuoja naują dekoratyvinių elementų išsaugojimo akciją.
Jurga PETRONYTĖ
Rašyti komentarą