Valdininkai verkia labiau

Vidaus reikalų ministerija parengė įstatymo projektą, numatantį, kaip teisėjams, valstybės tarnautojams, prokurorams bei valstybės pareigūnams bus mokamos kompensacijos už per krizę sumažintas algas. Krizės praradimus ketinama pradėti kompensuoti jau nuo kitų metų. Visa suma būtų grąžinta per ketverius metus (2016-2019 m.).

Pagal Vidaus reikalų ministerijos planą 2016 m. būtų grąžinta 10 proc. apskaičiuotos grąžintinos neišmokėtos darbo užmokesčio dalies. Kasmet nuo 2017 iki 2019 m. - dar po 30 proc.

Finansų ministerijos skaičiavimais, įstatymo projektui įgyvendinti per 2016-2019 m. laikotarpį iš viso reikėtų apie 121 mln. eurų. Kitąmet būtų skirta 12,1 mln. eurų, 2017, 2018, 2019 m. - po 36,3 mln. eurų.

20 proc. visos kompensuotinos sumos turėtų sukrapštyti atlyginimus mokančios biudžetinės įstaigos. Likusi dalis būtų atriekta iš papildomai skiriamų valstybės biudžeto lėšų.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas svarsto, kad papildomas lėšas biudžete būtų galima surinkti perskirsčius finansavimą atskiroms programoms.

„Paimsime iš tos pačios kišenės, kaip ir visada. Atimsime iš paprastų žmonių ir atiduosime nepasiturintiems teisėjams, - ironizavo komiteto pirmininkas. - O jei rimtai, biudžete reikės kažką peržiūrėti, gal mažinti finansavimą kai kurioms programoms. Jei reikės kompensuoti, gal bus sumažinta investicijų programa ar dar kažkas.“

Politiko nuomone, teisėjai, prokurorai ir kai kurie valstybės pareigūnai kompensacijų dar galėtų palaukti, tačiau esą būtina jas pradėti grąžinti - kitaip su valstybe bus bylinėjamasi teismuose.

„O ką mums daryti? Kad jie palauktų, būtų sveikintinas dalykas, bet jie skundžiasi teismams. Vėliau mums teks mokėti ne tik kompensacijas, bet ir padengti teismų išlaidas. Kas žino - gal jie prisisamdys brangiausių advokatų“, - kalbėjo B.Bradauskas.

Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas Stasys Kasiulis sako, kad prokurorai sumažintų algų kompensacijų dar gali palaukti, tačiau, anot jo, kompensavimo mechanizmas turėtų būti sukurtas jau dabar.

„Mūsų profsąjunga jau yra pareiškusi neoficialią nuomonę, kad prioritetas turi būti taikomas kitoms socialinėms grupėms. Sutinkame, kad teisininkai tikrai nėra skurdžiausiai gyvenanti visuomenės grupė. Todėl, kol nėra kompensuotos pensijos, kol nėra kompensuoti atlyginimų karpymai uždirbantiems mažiau, tikrai nepretenduojame būti pirmieji“, - sakė S.Kasiulis.

Tiesa, jis neneigė, kad prokurorai per krizę nurėžtų atlyginimų dalį bando susigrąžinti ir per teismus. Kol kas nė viena byla, anot prokurorų atstovo, nėra išnagrinėta. O ieškiniuose nurodytos sumos siekia ir keliasdešimt tūkstančių litų.

„Ieškiniuose nurodytos sumos didžiausios yra, be abejo, Generalinėje prokuratūroje dirbančių prokurorų. Kadangi dirbančiųjų Generalinėje prokuratūroje darbo užmokestis yra didžiausias - jiems ir didžiausios kompensacijos priklausys, o apylinkių, apygardų prokurorų jos palyginti nedidelės. Kiek atsimenu, tos nurodytos sumos siekia apie 3000 litų, o dirbančiųjų Generalinėje prokuratūroje - ir apie keliasdešimt tūkstančių litų“, - paaiškino S.Kasiulis.

„Vakaro žinios“ primena, kad po 2013 m. liepos 1 d. Konstitucinio Teismo nutarimo, jog per krizę valstybės tarnautojų ir teisėjų algos buvo sumažintos neteisėtai, teismus užplūdo beveik visų valstybės institucijų tarnautojų skundai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“