Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė projektą, kuriam įsigaliojus valstybės institucijų, įstaigų ar įmonių darbuotojai galėtų rinktis, kada pradėti ir kada baigti darbą, o ne būtinai sėdėtų nuo 8 iki 17 valandos. Anot pataisos autorių, tai valstybės tarnautojams padėtų derinti darbą ir asmeninį gyvenimą. O kad būtų geriau paprastiems žmonėms, turintiems reikalų valstybės institucijose, tačiau negalinčių jų susitvarkyti dėl nepatogaus darbo laiko, negalvojama.
Patogiau ne klientams, o valdininkams
Jei projektas būtų patvirtintas, valstybės ir savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojams būtų užtikrinta teisė nuo pirmadienio iki ketvirtadienio darbą pradėti tarp 7 ir 9 val. ryto, o baigti nuo 16 iki 18 val., penktadieniais darbą pradėti tuo pačiu pasirinktu laiku, o baigti nuo 14.45 val. iki 16.45 val.
„Lankstus darbo laiko režimas leistų viešojo sektoriaus institucijų darbuotojams derinti darbą ir asmeninį (šeimyninį) gyvenimą, didintų darbuotojo motyvaciją, autonomiškumą ir darbo našumą. Lankstus viešojo sektoriaus institucijų darbo laiko režimas taip pat leistų efektyviau sureguliuoti transporto srautus miestuose, sumažintų eismo spūstis ir dėl jų kylančių eismo įvykių skaičių“, - dėstoma projekte ir kartu akcentuojama, kad neigiamų pasekmių neturėtų atsirasti.
Spūstys - tik dingstis
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas pripažįsta, kad pataisose deklaruojamas tikslas sumažinti transporto spūstis yra antraeilis dalykas, o pirmaeilis - valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų patogumas.
„Tai nereiškia, kad įstaigos pradės dirbti nuo 9 ar 7 val. Įstaigos, kaip dirbo, taip ir dirbs nuo 8 val. Naujovės galiotų tik patiems darbuotojams. Pavyzdžiui, aš turiu mažą vaiką ir man jį patogiau į darželį nuvežti 9 val. Tada rinksiuosi vėlesnį laiką, tačiau ir iš darbo išeisiu vėliau. 8 val. darbo trukmė išliks. Asmeniškai aš labai norėčiau dirbti nuo 7 val., bet tai nėra įmanoma, nes nuo 8 val. prasideda posėdžiai. Tačiau yra darbuotojų, kurie neaptarnauja klientų, todėl į juos galima bus žiūrėti lanksčiau“, - dėstė A.Bitinas.
Kas nori, tas tarnauja
Anot jo, lankstesnė tvarka nereikš, kad tam tikrą žmogų darbe bus dar sunkiau surasti nežinant jo darbo valandų. Viceministras pritarė, kad viešasis sektorius turėtų imti pavyzdį iš privataus ir derinti savo laiką ne tik su savais darbuotojais, bet ir su klientais. Juk dažnas paprastas privačiame sektoriuje dirbantis žmogus neturi galimybių susitvarkyti reikalų valdiškose įstaigose, tedirbančiose iki 17 val.
„Kur yra normalus požiūris į klientus, ten ir tvarka yra, norima, kad klientui būtų patogu. Štai „Sodra“ dirba prailgintu režimu, nuo 7 val. be pietų pertraukų ir ilgiau nei iki 17 val. Socialinėje srityje visada atsižvelgiama į žmonių poreikius. Taip turėtų būti visose valstybinėse institucijose - kad žmonės galėtų savo reikalus susitvarkyti ir prieš darbą ir po jo ar pietų pertraukos metu. Tačiau ne visur yra geranoriškai žiūrima į klientus“, - neslėpė A.Bitinas.
Valdininkų - per daug
Seimo narys Rimantas Smetona priminė, kad iš biudžeto išlaikomos institucijos privalo dirbti ne sau, o žmonėms, todėl ir darbo laiką turėtų derinti su jais.
„Jei tik yra įmanoma valstybės institucijoms užtikrinti normalų funkcionavimą, reikėtų padaryti, kad visiems būtų patogu, grafikus padaryti tokius, kad ne valstybės tarnyboje dirbantis žmogus po savo darbo galėtų valdiškose įstaigose susitvarkyti reikalus. Tačiau jei, tarkime, trys valstybės tarnautojai pradėtų darbą anksčiau ir anksčiau išeitų, o kiti trys vėliau pradėtų ir vėliau baigtų, būtų pripažįstama, kad jų šešių ir nereikia, nes tam tikrais momentais susitvarko ir trys“, - išmąstė R.Smetona.
Tik verslas suinteresuotas klientais
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sakė valdiškų įstaigų atžvilgiu esanti kategoriška.
„Šituo klausimu esu labai kategoriška. Privatus sektorius yra priverstas taikytis prie klientų, nes dirba rinkos sąlygomis. Jei, tarkime, vienas parduotuvės savininkas nuspręs gera padaryti darbuotojams, o ne klientams, ir nustatys darbo laiką pardavėjams nuo 8 iki 17 val., tai pirkėjai, baigiantys darbą 17 val., eis pirkti į kitą parduotuvę, o verslininkas praras apyvartą. Viešasis sektorius irgi privalo tarnauti žmonėms, kaip ir parašyta Konstitucijoje. Todėl privalo sudaryti tokį darbo grafiką, kuris būtų patogus visiems. Tai taip aišku, kad net diskutuoti neverta. Tačiau, priešingai nei privatus sektorius, viešasis nėra suinteresuotas turėti kuo daugiau klientų“, - skirtumą tarp viešojo ir privataus sektorių paaiškino D.Matukienė.
Anot jos, „Sodros“ darbo grafiko pavyzdys puikiausiai parodo, kad visos valstybės institucijos gali tarnauti žmonėms, jei tik to nori.
„Tai tik parodo, kad yra institucijų, kurios puikiai supranta savo paskirtį ir kam turi tarnauti“, - konstatavo D.Matukienė.
Rašyti komentarą