Vakariečiai mus pavertė šiukšliadėže

Pavojingi papildai - kūdikiams

Praėjusios savaitės pabaigoje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) uždraudė UAB „Norameda“ platinti Bulgarijos įmonėje „Kendy“ gaminamus maisto papildus kūdikiams ir mažiems vaikams „Lactokid“ (pakuotėse po 10 g, partijos Nr.41 ir Nr.42, galiojimo terminas iki 2014 05 11).

Gavusi vartotojo skundą dėl šių papildų sukeltos alergijos mažam vaikui, VMVT nedelsiant paėmė mėginius ir ištyrė juos laboratorijoje. Nustatyta, kad minėtų maisto papildų sudėtyje yra laktozės, kuri nebuvo nurodyta šių produktų ženklinimo etiketėse.

Vadovaujantis Lietuvos higienos norma, reglamentuojančia maisto produktų ženklinimą, pienas ir jo produktai, įskaitant laktozę, privalo būti nurodyti maisto produkto etiketėse. Laktozė - tai cukrus, kurio randama piene ir jo produktuose. Paprastai laktozę organizme suskaido fermentas laktazė. Tačiau jei laktazės nepakanka, žmogus gali jausti virškinimo sutrikimo simptomus, pilvo skausmą, viduriavimą. Tai vadinama laktozės netoleravimu. Laktozės netoleruojantys žmonės pieno produktų su laktoze varoti negali.

Siekiant apsaugoti laktozės netoleruojančius vaikus nuo galimo neigiamo poveikio jų sveikatai, VMVT nusprendė uždrausti tiekti į mūsų šalies rinką bulgariškus maisto papildus „Lactokid“.

Informacija apie neteisingai paženklintus maisto papildus perduota Europos Komisijai Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema RASFF.

„Siekiant apsaugoti vartotojus nuo gamintojų apgaulės, šiais metais valstybinės maisto papildų kontrolės prioritetu bus maisto papildų sudėtinių dalių kontrolė, planuojama atlikti daugiau laboratorinių tyrimų maisto papildų sudėčiai nustatyti“, - teigė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Lina Misiūnaitė.

Vartotojai, įsigiję šių maisto papildų, gali grąžinti juos platintojams ar prekybininkams ir susigrąžinti sumokėtus pinigus. Papildus vartojusiems ir blogai pasijutusiems gyventojams rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją.

Prekiauta nuodinga kava

Užpraeitą savaitę VMVT pareikalavo, kad iš rinkos būtų išimta latviškos kavos „Aroma Platinum“ partija (partijos Nr.L282-12, galiojimo terminas - iki 2013 07 12), nes ji užteršta vėžį sukeliančiais toksinais. Kavą Lietuvoje platina UAB „Daisena“.

Atlikus laboratorinius kavos tyrimus nustatyta, kad ji užteršta pelėsinių grybų išskiriamu mikotoksinu - ochratoksinu A. Tai vėžį sukelianti medžiaga, kuri dažniausiai randama grūdų produktuose, kavoje, džiovintuose vaisiuose ir raudonajame vyne, taip pat gali kauptis ir gyvulių mėsoje. Ochratoksinai pažeidžia kepenis ir inkstus.

Kenksmingos medžiagos koncentracija kavoje pusantro karto viršijo nustatytą didžiausią leistiną normą.

Minėta medžiaga yra atspari karščiui. Net skrudinant kavos pupeles ji nesuyra, o gaminant kavos gėrimą lengvai patenka į karštą vandenį.

Dėl užteršto produkto platintojui „Daisena“ nurodyta nedelsiant surinkti iš rinkos visą nesaugios partijos kavą.

Apie Latvijoje pagamintą nesaugią kavos partiją pranešta Europos Komisijos Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemai RASFF. Gamintojo produkcija bus tiriama.

Nusipirkę nesaugios kavos žmonės gali ją grąžinti platintojui ir atgauti pinigus, tačiau tik tuo atveju, jei pirkėjas yra išsaugojęs pirkimo kvitą.

Tyrelės vaikams - su atliekomis

Mėsos atliekos - tinkamas maistas Rytų Europos vaikučiams. Taip manė koncernas „Nestle“, kol 2011 m. kilo skandalas Lenkijoje. Tokios tyrelės buvo sėkmingai parduodamos ir Lietuvoje.

Skandalas kilo, kai dienraštis „Gazeta Wyborcza“ atskleidė, kad į „Nestle“ priklausančios Lenkijos bendrovės „Gerber“ gaminamas vištienos ir kalakutienos tyreles dedama sumaltų odelių, sausgyslių, atliekų nuo kaulų ir sparnų. „Gerber“ tyrelės su užrašu „Vištiena“ ir „Kalakutiena“ buvo skirtos kūdikiams nuo 6 mėnesių.

Lenkijoje gamintojai ant „Gerber“ indelių užrašė, kad produkte yra MAM. Šios raidės reiškia mechaniškai atskirtą mėsą. Tokia mėsa iš antrinių produktų dažniausiai dedama į žemesnės rūšies gaminius.

Varšuvos medicinos universiteto Farmakologijos fakulteto profesorė Malgožata Kozlovska-Voicechovska (Malgorzata Kozlowska-Wojciechowska) aiškino, kad šių subproduktų negalima skirti tokio amžiaus vaikams, nes jų virškinimo sistema dar nėra iki galo susiformavusi ir šie priedai gali sukelti rimtų negalavimų.

„Nestle“ vadovai tada prisipažino, kad į Vakarų šalyse gaminamas paukštienos tyreles kūdikiams subproduktų nededama. Tokios suktybės Lenkijoje buvo imtasi siekiant geresnių finansinių koncerno padalinio rezultatų.

Taikomi dvejopi standartai?

2011 m. dėl skirtingos produktų kokybės skirtingose ES šalyse kilo skandalas. Slovakijos vartotojų asociacija paskelbė tyrimo išvadas, kuriose buvo teigiama, kad didžiosios tarptautinės maisto ir gėrimų pramonės kompanijos skirtingose šalyse parduoda nevienodos kokybės maisto produktus.

Asociacija lygino to paties prekės ženklo produktus, parduodamus aštuonių ES valstybių - Vokietijos, Austrijos, Čekijos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos - prekybos centruose.

Buvo patikrinti „Coca-Cola“, „Milka“, „Kotanyi“, „Nescafe Gold“, „Jacobs Kronung“ ir „Tchibo Espresso“ prekės ženklų produktai. Nustatyta, kad tik „Milka“ šokoladai buvo vienodos kokybės visose šalyse. Visų asociacijos užsakymu laboratorijoje tirtų produktų galima rasti ir Lietuvos parduotuvėse.

Įvairiose šalyse labiausiai skyrėsi „Kotanyi“ prekės ženklo produktai. Vengrijoje, Slovakijoje ir Austrijoje pirkti produktai buvo drėgnesni, negu leidžia patvirtinti standartai, o Bulgarijoje pakuotėse aptikta pernelyg daug pažeistų pipirų. Įmonės atstovai tvirtino, kad visur įdiegtas vienodas kokybės standartas, ir situaciją aiškino skirtingomis žaliavų partijomis, gamybos laiku ir apyvartos laikotarpiu.

Kad kokybė visose valstybėse yra vienodai aukšta, tuomet tikino ir bendrovės „Coca-Cola“ atstovai, nors tyrimas parodė, kad pusei šalių buvo panaudotas pigesnis cukraus pakaitalas, o ne įprastas cuk­rus, kaip kituose pavyzdžiuose.

Daugelis gamintojų, komentuodami jiems metamus kaltinimus, tvirtino, kad Vidurio Rytų Europai skirti maisto produktai nėra prastesnės kokybės, o tam tikri skirtumai yra nulemti skirtingų įvairių šalių vartotojų preferencijų.

Neišprusę suvalgys viską

Bendra Slovakijos vartotojų gynimo asociacijos tyrimo išvada buvo tokia: tarptautinės kompanijos Rytų Europai gamina to paties prekės ženklo, bet prastesnės kokybės produktus.

Senųjų ES šalių gyventojams bet kokios produkcijos neparduosi. Ten vartotojas yra įpratęs, tad pakeitus receptūrą pardavimas gali smarkiai sumažėti.

Naujosioms ES šalims didžiosioms kompanijoms neapsimoka gaminti labai aukštos kokybės produkcijos, nes čia ir žemesnės kokybės produktus jos gali sėkmingai parduoti, mat žmonės yra ne tokie išprusę, ne tokie reiklūs ir jie suvalgys viską.

Informacija

Ieškoma arklienos

Per didžiąją dalį Europos šį mėnesį nusiritęs arklienos skandalas sukrėtė ne vieną mėsos mėgėją. Triukšmas nusirito per Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Vokietiją, Švediją, Norvegiją bei keletą kitų Europos valstybių.

Žiurknuodžiai konditerijoje

Vasario pradžioje paskelbtais Europos Komisijos Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemos RASFF duomenimis, nesaugi Lenkijos įmonės „Magnolija Sp.Z.o.o.“ produkcija buvo išplatinta net 14-oje ES valstybių.

Apie tai, kodėl visgi į Lietuvą ir ant mūsų stalo patenka pavojų žmonių sveikatai keliantys produktai, „Respublika“ kalbėjosi su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra IŠARIENE.

- Pastaruoju metu vienas po kito pasirodo VMVT pranešimai apie nesaugius produktus. Ar tai reiškia, kad jų mūsų rinkoje labai daug?

- Mūsų tarnyba nuolatos tikrina maisto produktų saugą. Atliekami tiek planiniai, tiek neplaniniai patikrinimai. Taip jau prasidėjo šie metai: vienas tyrimas buvo planinis, kitas - neplaninis, pagal vartotojo skundą. Ir abu - „rezultatyvūs“.

Vis dėlto galiu teigti, kad tik labai maža dalis maisto produktų, patenkančių į Lietuvos rinką, yra nesaugūs. Pavyzdžiui, pernai atrinkome per 11 tūkst. mėginių, tyrėme kokybinius ir saugos rodiklius, buvo atlikta per 200 tūkst. maisto produktų laboratorinių tyrimų. Tik 1 proc. patikrintų maisto produktų neatitiko saugos reikalavimų.

Aptikę nesaugių produktų, skelbiame šią informaciją visuomenei, nurodome išimti juos iš rinkos ir saugiai utilizuoti, kad jie vėl nepakliūtų į rinką - gal dėl to ir atrodo, kad tokių atvejų Lietuvoje daug. Tačiau skaičiai rodo ką kita. Pernai mes nustatėme 48 atvejus, kai rinkoje esantys produktai neatitiko saugos reikalavimų - jie ir sudarė tą 1 proc.

- Ar dėl to, kad sukėlė pavojų žmonių sveikatai, kas nors bus nubaustas, ar išsisuks tiesiog pašalinę nesaugius produktus iš rinkos?

- Mes perspėjame verslininkus, kad svarbu ne tik siekti uždirbti pinigus. Verslas turi būti sąžiningas. Pagal produktų saugos įstatymą už nesaugius produktus taikomos baudos: už nesaugaus produkto pateikimą į rinką gali būti taikoma bauda iki 20 tūkst. litų, jei produktas padarė žalą vartotojo sveikatai - gali būti skirta bauda iki 40 tūkst. litų.

Tokiais atvejais, kaip pastarasis, kai vaikui dėl nesaugaus produkto vartojimo kilo sveikatos problemų, ir tėvai galės reikalauti tiekėjo žalos atlyginimo.

Negana to, mes teikiame informaciją ne tik visuomenei, bet ir verslui. „Nuskambėjęs“ žiniasklaidoje prarandi daug, nes kas norės turėti verslo santykių su nepatikimu tiekėju ar gamintoju?

- Ar tiesa, kad į tokias šalis kaip Lietuva vežami gerokai prastesni produktai - tie, kurie netinka vakariečiams?

- Nieko konkretaus šiuo klausimu negaliu pasakyti, nes Lietuvoje tokie tyrimai nebuvo daryti. Tiesa, esu skaičiusi, kad tyrimą dėl to prieš keletą metų atliko slovakai, ir padarė būtent tokias išvadas. Bet tik tiek.

Mūsų tarnybos darbuotojų pagrindiniai tikslai - vartotojų sveikata, apsauga ir sąžiningas verslas. Mes siekiame, kad Lietuvos vartotojui pateikiami produktai būtų ne tik saugūs, bet ir kokybiški.

Nuolatos stebime Europos Komisijos Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemos RASFF duomenis, jais remdamiesi planuojame patikrinimus Lietuvoje, atitinkamai reaguojame į kiekvieną pranešimą, kuris gali būti susijęs su produktais, patenkančiais ant vartotojų stalo Lietuvoje. Neseniai aiškinomės, ar Lietuvos nepasiekė konditerijos gaminiai su žiurknuodžiais. Mūsų duomenimis, tokių nebuvo, tačiau apsidrausdami nurodėme visus minėto gamintojo konditerijos gaminius iš prekybos išimti. Šiuo metu vyksta tyrimas, ar į Lietuvą nebuvo įvežta produktų su arkliena.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"