Vagys atkreipė dėmesį į meno kūrinius.

Vis augantį meno kūrinių vagysčių skaičių Klaipėdoje praėjusią savaitę papildė dar vienas nusikaltimas - iš kavinės-galerijos "Pėda" pavogti penki vilnietės dailininkės Rolanos Čečkauskaitės-Norkūnienės paveikslai.
Kol policija ieško įtariamųjų, galerijų šeimininkai stveriasi už galvos - kaip apsaugoti meną?

Įtariamasis - inteligentas

"Per 12 galerijos gyvavimo metų toks incidentas - pirmasis. Manau, kad jis įspėja - menas tampa preke. Tai reiškia, kad atėjo laikas sustiprinti "Pėdos" apsaugą", - nervindamasis dėl 4200 Lt patirtos žalos, sakė galerijos šeimininkas, metalo plastikos meistras Vytautas Karčiauskas.
"Tikimės, kad vagis bus labai greitai sučiuptas", - vylėsi "Pėdos" darbuotojai, šeštadienio popietę puikiai įsidėmėję įtartiną asmenį kavinėje.
25-30 metų, lieso kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio vyriškis, rusvais, kiek paaugusiais plaukais, apsirengęs šviesiai žydra striuke, šviesiomis kelnėmis kavinėje tądien apsilankė du kartus.
Pirmąsyk užsuko trumpam, išgėrė kavos ir išėjo. Antrąsyk vėl pageidavo kavos. Padavėjoms jis sudarė į pasimatymą atėjusiojo įvaizdį, nes pasiteiravo kiek valandų ir paprašė įspėti, jei ateis mergina. Salėje, kurioje kabėjo paveikslai, jis sėdėjo vienas, tačiau kavinėje buvo ir daugiau lankytojų.
Vyriškiui išeinant, padavėja atkreipė dėmesį į maišelį, kurio vyriškis anksčiau neturėjo. Iš maišelio buvo matyti valas, ant kurio kabinami paveikslai. Pasivijusi klientą, ji paprašė parodyti, ką šis nešąs. Vyras atšovė: "Tai mano daiktai", šiurkščiai pastūmė merginą ir pabėgo. "Pėdos" personalas iškvietė apsaugą.
"Vėliau prisiminėme, kad tuo metu, kai šis vyras gėrė kavą, į kavinę-galeriją buvo užsukęs dar vienas, šviesiai žalia striuke vilkintis, taip pat inteligentiškos išvaizdos vyriškis. Jis nieko neužsakinėjo, tik įėjo į tą salę, kur kabėjo R. Čečkauskaitės paveikslai, apsižiūrėjo ir išėjo. Matyt, tai buvo nusikaltimo bendrininkas", - svarstė kavinės darbuotoja.
"Pėdoje" lankosi inteligentiška publika. Niekada nepagalvojome, kad kas nors gali apvogti, meno kūriniai kavinėje ir galerijoje eksponuojami be ypatingos apsaugos. Vyriškis, kurį mes įtariame, taip pat atrodė labai inteligentiškai. Jis dažnai užsukdavo į "Pėdą" ir anksčiau, nuodugniai apžiūrėdavo ekspoziciją. Tai - ne valkata ir ne narkomanas, kuriam nesvarbu, ką vogti. Nusikaltimas buvo suplanuotas. Rolanos Čečkauskaitės tapybos darbeliai kabojo kavinėje nuo vasario mėn. Jie buvo nesunkiai pasiekiamoje vietoje, nedidelio formato. Galima daryti prielaidą, kad vagis jau buvo suradęs, kur realizuos kūrinius", - įsitikinęs dailininkas.

Silpna apsauga

Klaipėdos pirmojo policijos komisariato vyresnioji inspektorė Rasmina Martinaitienė patikino, kad oficialių įtariamųjų padarius šį nusikaltimą šiuo metu nėra. Pradėtas ikiteisminis bylos tyrimas.
Paprašyta pakomentuoti įvykį, pareigūnė atkreipė dėmesį į tai, kad "Pėdoje" meno kūriniai nebuvo apsaugoti.
"Dažniausiai meno galerijose įrengtos signalizacijos, vaizdo kameros. Tai atbaido vagis. Tuo tarpu "Pėdoje" aplinkybės nusikaltimui buvo palankios. Prie galerijos yra kiekvienam lankytojui atvira kavinė. Joje lankosi daug žmonių, darbuotojai ne visada gali kiekvieną sužiūrėti. Tapybos darbai laisvai kabėjo ant sienos ir buvo lengvai prieinami. Tai tikriausiai ir atkreipė ilgapirščių dėmesį. Juo labiau kad paveikslai buvo nedidelio formato, juos lengvai buvo galima paslėpti krepšyje ir dingti", - spėjo vyr. inspektorė.

Meno vagystės tampa reiškiniu

Vyr. inspektorės R. Martinaitienės teigimu, meno kūrinių vagystės Klaipėdoje - nėra dažnas įvykis. Tuo tarpu meno galerijų šeimininkai tikina, jog pastaraisiais metais smulkių ir didesnių vagysčių akivaizdžiai pagausėjo.
Meno mėgėjų sluoksniuose iki šiol prisimenama, kaip akiplėšiškai prieš porą metų buvo apvogta Baroti galerija. Dienos metu iš galerijos buvo pagrobtas labai vertingas, antikvarinis jau mirusio dailininko Lino Katino paveikslas. Galerijos darbuotojai nenori komentuoti šio incidento, baimindamiesi kitų ilgapirščių dėmesio.
"Patiems teko sumokėti didelę sumą pinigų, kuria buvo įvertintas kūrinys, autoriaus artimiesiems. Nusikaltimas taip ir liko neatskleistas, kūrinys nesurastas", - apgailestavo galerijos darbuotojai. Po vagystės Baroti galerijoje dar labiau sustiprinta apsauga. Lankytojai, norintys apžiūrėti ekspoziciją, pirmiausia turi paspausti skambutį prie nuolat rakinamų durų.
2002 m. lapkričio mėnesį buvo apvogta Klaipėdos paveikslų galerija. Nors galerijoje įrengta signalizacija, ją saugo budėtojai, policija, nakties metu ilgapirščiai sugebėjo prasmukti į galerijos kiemelį ir pavogti 17 dekoratyvinių pano. Žala - apie 5000 Lt. Nusikaltimas neišaiškintas. Šiuo metu vyksta tyrimas. Pasak Paveikslų galerijos ekspozicijos saugotojos Irenos Lysenkienės, tai pirmoji vagystė iš galerijos per 30 jos gyvavimo metų.
Šiandien metukus švenčiančios Rainos galerijos direktorė Ina Jonkienė sakė, jog smulkių meno kūrinių vagystės yra tapusios įprastu reiškiniu.
"Keramikinių paveikslėlių, skulptūrėlių, autorinių juvelyrikos darbų vagystės per metus galerijai pridarė apie 500 Lt žalos. Ką bekalbėti apie tai, kad dingo vienos darbuotojos mobilusis telefonas, spintos raktas... Kenčiame nuo senamiesčio vagių ir nuo moterų kleptomanių. Galima sakyti, kad žinome, kas vagia. Pranešame apsaugai, į policiją nesikreipiame. Jei apibūdinsime, atpažinsime vagį - vėliau gali būti nebeįmanoma dirbti. Bijome dėl savo saugumo, vieną kartą jau esame pajutusios ginklo šaltį prie kaktos", - sakė galerijos šeimininkė.
Rainoje galerijoje dirbančios moterys iki šiol su siaubu prisimena prieš 8-erius metus Kauno "Lango" galerijoje įvykdytą ginkluotą apiplėšimą. "Šaltaisiais ir šaunamaisiais ginklais ginkluoti vagys tada pavogė pinigus, 12 tūkst. Lt kainavusius šachmatus, juvelyrikos dirbinių. Mus prigąsdinę, užrakino sandėliuke", - pasakojo I. Jonkienė.

Draudimas - brangi būtinybė

Bene daugiausiai nuo ilgapirščių Lietuvoje yra nukentėjusi Vilniaus galerija "Vartai". Per 12 galerijos gyvavimo metų vagys joje pasidarbavo 5 kartus. Galerijos savininkės Nidos Rutkienės teigimu, dauguma dailės kūrinių vagysčių iš tiesų pavyksta išaiškinti, jei padeda spauda ir reaguoja visuomenė.
"Ne kartą laikraščiuose išspausdinus pavogtų darbų nuotraukas, galerijai juos grąžino pusvelčiui įsigiję žmonės. Kartą vagį sučiupome pačios", - pasakojo ponia Rutkienė.
Galerijos šeimininkė pastebėjo keistą tendenciją vogti tuos pačius kūrinius ne vieną kartą. "Du kartus ilgapirščių dėmesį patraukė iš brangių medžiagų sukurtos Aliaus Berdenkovo skulptūros, iš antro karto pavogta dailininko Kutanausko miniatiūrų kolekcija", - pasakojo N. Rutkienė.
Galerijos šeimininkė įsitikinusi, kad meno kūrinius Lietuvoje vagia ne meno gerbėjai ar kolekcininkų užsakyti ilgapirščiai. "Smulkius grafikos, skulptūros darbus dažniausiai grobia ir pusvelčiui parduoda narkomanai arba smulkūs vagišiai, kuriems reikia pinigų. Tobulai apsaugoti meno kūrinius didelėse patalpose su daug salių - neįmanoma. Nesužiūrės galerijos darbuotojos, nepadės jokia apsauga. O nuostolius autoriams padengti turi galerija. Po tiek daug vagysčių pradėjome kiekvieną parodą drausti. Tai - labai brangu, tačiau būtina. Beje, tokia yra ir užsienio meno galerijų praktika", - pasidalino patirtimi N. Rutkienė.

Dingęs kūrinys - brangesnis

Vienos draudimo kompanijos direktorius Edvardas Bušma sakė, jog Klaipėdos meno galerijos linkusios rizikuoti. Meno kūriniai apdraudžiami labai retai.
"Beje, šiandien pasirašiau draudimo dokumentus su viena Juodkrantės galerija. Sudarius sutartį, visi eksponuojami kūriniai yra apdraudžiami sumai, kuria jie yra įvertinti. Taigi meno kūriniui dingus, draudimas kompensuoja nuostolius", - paaiškino E. Bušma.
Anot draudėjo, draudimo paslaugos kainų tarifai yra konfidencialūs. Pašnekovas negalėjo pasakyti, kiek kainuoja dailės parodos apdraudimas, nes tai labai labai priklauso nuo to, kiek dėmesio galerija skiria saugumui - ar yra priešgaisrinė signalizacija, ar saugo galeriją saugos tarnybos.
"Galiu užtikrinti, kad draudimo paslaugos kaina tikrai prieinama. Dingęs meno kūrinys kainuoja brangiau", - sakė draudimo kompanijos vadovas.

Kolekcininkai - niekuo dėti

Pagal nukentėjusiųjų meno galerijų šeimininkų liudijimus galima išskirti dvi meno kūrinių vagių kategorijas - atsitiktiniai smulkūs vagys, kuriems nesvarbu ką vogti ir vagys, kurie vagia vertingus meno kūrinius, kuriuos galima brangiai parduoti kolekcininkams. Klaipėdietis kolekcininkas Edmundas Kolakauskas pastarąją prielaidą paneigė. "Iš mano kolekcijos parodos Dramos teatre taip pat yra pavogę Algirdo Taurinsko tapybos darbą. Nors tai vienas garsiausių uostamiesčio tapytojų, tačiau nemanau, kad jo kūrinys buvo pavogtas dėl to, kad vertingas. Jis buvo patogus išsinešti, nes ne itin didelio formato (60 X 80 cm.). Apskritai, Lietuvoje beveik nėra tokių kūrinių, kurių vagystes užsakinėtų mūsų arba užsienio kolekcininkai. Toks įtarimas galbūt kiltų, jei dingtų Š. Saukos, A. Savicko darbas", - samprotavo pašnekovas.
Pasak E. Kolakausko, vagys neneša paveikslų kolekcininkams ir nusimanantiems apie meną. "Daugumą kūrinių mano kolekcijoje yra autorių dovanoti, arba pirkti tiesiai iš dailininkų dirbtuvių arba galerijų. Kolekcininkai niekada nepirks meno kūrinio iš antrų rankų. Pusvelčiui nupirkti vogtą paveikslą gali tik dailės mėgėjas diletantas", - įsitikinęs kolekcininkas.