Užterštas oras kenkia ne tik plaučiams, bet ir širdžiai

Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, užterštose vietovėse gyvenančių žmonių širdys yra silpnesnės negu tų, kurie paprastai kvėpuoja švaresniu oru. Šio tyrimo išvados tik dar kartą patvirtina, kad iškastinis kuras mums yra pražūtingas, britų naujienų portale independent.co.uk rašo aplinkos ir mokslo korespondentas Ianas Johnstonas.

Tyrėjai teigia radę įrodymų, kad sveikatai yra pavojinga net ir tokia su dyzeliniais automobiliais siejama oro tarša, kurios lygis nė perpus nesiekia Europos Sąjungos nustatytos ribinės normos.

Tai, pasak tyrime dalyvavusio kardiologo, rodo, kad dabartinė leistina oro taršos norma yra „nesaugi ir turėtų būti mažinama“. Kad įkvėptų kuo mažiau išmetamųjų teršalų, eidami šaligatviu žmonės turėtų laikytis kuo atokiau nuo važiuojamosios dalies.

Dėl taršos širdis padidėja ir apsunksta

Remiantis naujausia Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaita, Jungtinėje Karalystėje mirtingumo lygis, siejamas su oro tarša, šiuo metu yra 25,7 (100 tūkst. gyventojų), kai, pavyzdžiui, Švedijoje šis rodiklis – vos 0,4, Ispanijoje – 14,7.

Britanijos vyriausybės skaičiavimu, apie 40 tūkst. žmonių miršta per anksti, nes kvėpuoja per smarkiai užterštu oru.

Atlikdami aptariamą tyrimą, tyrėjai naudojosi magnetinio rezonanso tomografu. Juo tyrimo metu išanalizuoti 4 255 žmonių širdies duomenys. Vidutinis tyrimo dalyvių amžius – 62 metai.

Kiekvieno dalyvio širdies dydis ir tam tikrų jos dalių veikimas įvertinti atsižvelgiant į to dalyvio namų adresu užfiksuotą metinį kietųjų dalelių lygio vidurkį.

„Nustatėme, kad kuo aukštesnis kietųjų dalelių lygis, tuo labiau padidėja ir tuo prasčiau veikia širdis, – sakė Londono Karalienės Marijos universiteto kardiologas dr. Nay Aungas. – Abu šie kriterijai yra siejami su didesniu sergamumu širdies ligomis ir jų nulemiamu mirtingumu.“

Tarša normos neviršija, tačiau vis tiek kenkia

Nors kai kuriose Jungtinės Karalystės dalyse užterštumas kietosiomis dalelėmis viršija Europos Sąjungos nustatytą ribinę normą, vidutinis kietųjų dalelių kiekis tyrimo dalyvių gyvenamojoje vietovėje buvo maždaug 10 mikrogramų kubiniame metre.

„Tai kurs kas mažiau už Europos Sąjungos nustatytą tikslinę normą – iki 25 mikrogramų kubiniame metre, tačiau mes vis tiek stebime neigiamą poveikį, – sakė dr. N. Aungas. – Tai rodo, kad dabartinis tikslinis lygis yra per aukštas ir turėtų būti sumažintas.“

„Tai svarūs įrodymai, patvirtinantys, kad kietosios dalelės, kurias išmeta daugiausia dyzeliniai automobiliai, yra susijusios su padidėjusia širdies smūgio, širdies nepakankamumo ir mirties rizika“, – tvirtino jis.

Nustatyta, kad, oro užterštumui didėjant 5 mikrogramais kubiniame metre, širdies kairysis skilvelis padidėja 4–8 proc., o bendras širdies pajėgumas sumažėja 2 proc.

Tyrimo rezultatus Europos širdies ir kraujagyslių tyrimų asociacijos konferencijoje pristatęs Dr. Nay Aungas pataria žmonėms kuo mažiau būti ten, kur tuo metu labai užteršta.

„Jei norite į darbą važiuoti dviračiu, o eismas tuo metu labai intensyvus, pamėginkite susirasti ramesnį maršrutą, – patarė jis. – Pėstute eikite ta šaligatvio dalimi, kuri labiausiai nutolusi nuo automobilių, kad įkvėptumėte kuo mažiau teršalų.“

„Sergantieji širdies ir kvėpavimo takų ligomis turėtų stengtis mažiau laiko praleisti lauke tuo metu, kai užterštumas didžiausias, pavyzdžiui, piko valandomis“, – aiškino specialistas.

Organizme dalelės išsilaiko iki trijų mėnesių

Straipsnio autoriaus I. Johnstono teigimu, kaip vyksta procesas, kurio metu oro tarša pakenkia organizmui, kol kas nėra tvirtai žinoma. Iki šiol nebuvo aišku, ar į plaučius patekusios kietosios dalelės gali prasiskverbti į kraujotaką.

Vis dėlto atlikus tyrimą, kurio dalyviai turėjo įkvėpti aukso nanodalelių, paaiškėjo, kad tai įmanoma. Praėjus 15 minučių po įkvėpimo, aukso dalelių buvo aptikta dalyvių kraujyje ir šlapime. Organizme metalo dalelės išsilaikė iki trijų mėnesių.

Pasak dr. Nay Aungo, užterštose vietovėse gyvenančių žmonių širdies problemos „kaip, paaiškėjo, sietinos su uždegimine reakcija – įkvėpus kietųjų dalelių, plaučiuose kyla lokalus uždegimas, pereinantis į labiau sisteminį, visą kūną paveikiantį uždegimą“.

Didžiosios Britanijos širdies fondo asocijuotasis medicinos direktorius prof. Jeremy Pearsonas įsitikinęs, kad šalyje laikas imtis oro švarinimo.

„Tai tik dar vienas iš daugybės įrodymų, kad oro tarša, visų pirma dyzelinių automobilių išmetamomis kietosiomis dalelėmis, kelia pavojų širdžiai ir sveikatai, – sakė jis. – Jungtinėje Karalystėje iš dešimties mirčių, siejamų su oro tarša, aštuonių priežastis – infarktas arba insultas.“

„Žmonės turi teisę į švarų, sveiką orą, tad turime imtis įvairių priemonių, kurios padėtų šį tikslą pasiekti, – tęsė pašnekovas. – Įrodymai dabar visiškai aiškūs; būsimos vyriausybės darbotvarkėje oro taršos mažinimo klausimas turi būti pagrindinis visuomenės sveikatos prioritetas.“

„Ši ataskaita – tai dar vienas akivaizdus įrodymas, kad oro tarša žmonių gyvenimui daro labai realų fizinį poveikį, – sakė tarptautinės ne pelno organizacijos „ClientEarth“, subūrusios įvairius aplinkos srities specialistus, švaraus oro kampanijos aktyvistė Andrea Lee. – Kai kur Jungtinėje Karalystėje oro taršos lygis nustatytą normą viršija kiaurus metus, ir tai kenkia ne tik mūsų plaučiams, bet ir širdžiai. Kiekvieną dieną žmonės kvėpuoja užterštu oru ir galų gale sunegaluoja.“

„Kad ir kas ateitų į valdžią po birželio 8-osios rinkimų, jie turės nedelsdami imtis šios visuomenės sveikatą ištikusios krizės, – tęsė ji. – Kaip pažymima ataskaitoje, dyzeliniai automobiliai yra pagrindinė šios problemos priežastis. Kad taršiausi dyzeliniai automobiliai būtų išgyvendinti iš labiausiai užterštų mūsų miestų ir miestelių teritorijų, būtina sukurti nacionalinį švaraus oro zonų tinklą.“