Užsieniečių bandymai įsigyti žemės stabdomi teismuose

Rusijos pilietybę turintys sutuoktiniai N. Z. ir A. Z. praėjusių metų vasarį iš Lietuvos pilietės Palangoje nusipirko 143,59 kv. m butą. Po poros savaičių tas pats užsienietis savo vardu įregistravo uždarąją akcinę bendrovę, pats save paskyrė jos direktoriumi ir jau bendrovės vardu, apeidamas Lietuvos įstatymus, draudžiančius užsieniečiams fiziniams asmenims įsigyti žemę Lietuvoje, iš tos pačios Lietuvos pilietės už 50 tūkst. litų nusipirko butui priklausantį 0,0407 ha ploto žemės sklypą.

"Palangos miesto apylinkės teismas, pagal mūsų ieškinį išnagrinėjęs civilinę bylą, konstatavo, jog juridinio asmens įsteigimo, registracijos, nuosavybės teisių perleidimo kitiems asmenims laikas ir kitų aplinkybių sutapimas leidžia daryti išvadą, kad tikrasis ginčo žemės sklypo pirkėjas yra ne uždaroji akcinė bendrovė, o Rusijos piliečiai, kuriems pagal Lietuvos Konstituciją ir kitus įstatymus mūsų šalyje draudžiama įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ar miškus. Iki šiol šalyje analogų neturinčiais ieškiniais mes ir bandome įrodyti, kad tokie sandoriai yra apsimestiniai, nes jie sudaryti ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, t. y. fiktyviai įkurta bendrove, kurios veiklos pobūdis nereikalauja žemės sklypo turėjimo", - ieškinio esmę aiškino teisme prokuratūrai atstovavusi Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Laura Paulikienė.

Teismas patenkino prokuratūros ieškinį, pripažindamas negaliojančia minėtą žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį bei taikė restituciją - įpareigojo natūra pardavėjai grąžinti 50 tūkst. litų.

Analogišką sprendimą panašioje civilinėje byloje kiek anksčiau priėmė ir Klaipėdos apygardos teismas dėl kitos Rusijos pilietės žemės sklypo Palangoje įsigijimo.

Abu pirmos instancijos teismų sprendimai neįsiteisėję, jie gali būti skundžiami apeliacine tvarka.

Iš viso Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai teismams yra pateikę penkis tokio pobūdžio ieškinius.