Uždrausti smurtą prieš vaikus nėra politinės valios

Gruodžio 29-ąją į Vilniaus ligoninę dėl daugybinių kūno sumušimų, kaukolės lūžio ir kraujo išsiliejimo į smegenis paguldytas mėnesio kūdikis. Įtariamasis – neblaivus vaiko tėvas. Tą pačią dieną Šiaulių ligoninės gydytojai gelbėja moters gyvybę dėl kraujavimo, kurį įtarta sukėlė gimdymas. Vėliau moteris pareigūnams nurodo, kur užkasė esą negyvą naujagimį. Po kelių dienų Šakių rajone po vyro išpuolio prieš sugyventinę, nė dvejų neturintis berniukas dėl galvos sumušimo atsiduria ligoninėje. Tai – dar ne visa savaitė. Vaikai savo namuose žalojami, patiria seksualinį smurtą, iš jų tyčiojamasi, jiems neužtikrinami net elementarūs poreikiai kaip miegas, maistas ar medicininė priežiūra. Pavyzdžiui, Švedija fizines bausmes uždraudė praėjusio šimtmečio 8-ame dešimtmetyje, Lietuva apie tai prabilo prieš 20 metų. Apie sudėtingą padėtį nevyriausybinės organizacijos šneka metų metus, tačiau pokyčių nėra. Politikai ir visuomenė susirūpina tik po didelių tragedijų, tokių kaip parėjusiais metais, kai tėvas į šulinį sumetė du savo paties mažylius, tačiau ir šis rūpestis laikinas.

Nuo Saviečių tragedijos prabėgo daugiau nei metai, o situacija nepakito. Ir nereikia stebėtis, nes Lietuvos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme vis dar įtvirtinta, jog vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, tėvai, globėjai gali drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą.

Akivaizdu, kad Lietuva kol kas kapstosi 20-ąjame amžiuje. Jau porą dešimtmečių Seime pritarimo neranda siūlymai uždrausti vaikams taikyti fizines bausmes, kurias tėvai renkasi kaip alternatyvą auklėjimui. Kitaip tariant, užploti vaikui per užpakalį delnu, ar jį paauklėti rykšte, diržu, lietuvių manymu, nėra nieko bloga. Prieš keletą metų atliktas tyrimas parodė, kad fizines bausmes tinkama auklėjimo priemone laiko beveik trečdalis lietuvių, o štai beveik pusė jas rinktųsi tuomet, jei neturėtų kitų būdų sudrausminti vaiką.

„Ir kas svarbu, ir kas parodo, kad tai nėra tinkama auklėjimo priemonė, – tai vaikų atmintis, mat jie prisimena, jog bijojo, kad skaudėjo ir kad jautėsi negerbiami, bet paprastai jie nepamena, ką blogo padarė, nesupranta, kas tėvams nepatiko“, – teigė psichologė Ieva Daniūnaitė.

Iki šiol valstybė nesugebėjo pasakyti griežto „ne“ fizinėms bausmėms. Visos iniciatyvos Seime sulaukia fiasko.

Štai, kad ir dar vienas bandymas jau naujajame išrinktame Seime.

Savižudybių prevencijos komisija parengė pataisas, kuriomis siekia uždrausti bet kokios formos fizinį, seksualinį ar emocinį smurtą prieš vaikus bei fizines bausmes, smurtu būtų laikoma ir vaiko nepriežiūra, kelianti grėsmę jo sveikatai ar orumui. Gruodį po pateikimo pataisoms pritarta, tačiau nukeliavusios į Socialinių reikalų ir darbo komitetą jos įstrigo. Komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas įsitikinęs, kad tik sąvokų pakeitimas neišspręs vaikų saugumo klausimų. Pataisų iniciatoriai sako, kad neaišku, kiek laiko jos būtų likusios komitete, jei ne A. Syso išvyka į užsienį. Jam išvažiavus, komitetas pataisas apsvarstė, pritarė ir perdavė pagrindiniam Seimo Žmogaus teisių komitetui, kuris šią savaitę jas paprašė įtraukti į Seimo darbotvarkę. Pats A. Sysas apie savo išvyką į užsienį neatvirauja, telefonu žurnalistams sakė, kad yra išvykęs į Austriją.

LRT žiniomis, A. Sysas Austrijoje slidinėja, o Seimo kanceliarija atsiuntė atsakymą, kad socialdemokratas išvykęs ne į komandiruotę, o į asmeninę kelionę. Kitaip tariant, parlamentaras per sesiją, kai turėtų sėdėti posėdžiuose, – atostogauja leidus Seimo valdybai. Skeptiškas dėl pataisų, draudžiančių fizines bausmes, ir kitas komiteto narys konservatorius Rimantas Jonas Dagys. Parlamentaro teigimu, jau artimiausiu metu bus pradėtas svarstyti naujasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas, jame taip pat draudžiamos fizinės bausmės vaikams. O šias pataisas R. Dagys vertina, kaip kai kurių kolegų populizmą. Esą reikia įvertinti, kad įstatymai neardytų šeimų, nekeltų chaoso, o priėmus dabartinius siūlymus tik padaugėtų atvejų, kai iš tėvų būtų atimami vaikai, nes pataisose nurodytą emocinį smurtą ar nepriežiūrą galima vertinti labai subjektyviai, smurto formos yra netiksliai apibrėžiamos.

„Kas yra nepriežiūra? Ar neturėjimas mašinos, kur nors mūsų jaunuoliui nuvažiuoti, ar neduoti jam valgyti? Tai visiškai skirtingi dalykai, o pagal tai, kaip yra ten apibrėžta, neduoti automobilio nuvažiuoti į pasimatymą gali būti traktuojama kaip nepriežiūra“, – sakė R. Dagys.

„Nepriežiūra yra vaiko bazinių poreikių netenkinimas, kai vaikas yra nevalgęs, nemiega, neturi sąlygų nusiprausti, nenueina pas gydytoją, nors sunkiai serga ir jam reikalinga pagalba, tai čia yra nepriežiūra“, – nepriežiūros išaiškinimą nesunkiai pateikė psichologė I. Daniūnaitė.

Specialistai įsitikinę, dažniausiai priešinamasi tam, ko nesuprantame. Pavyzdžiui, konservatorius R. Dagys įsitikinęs, kad priėmus tokias pataisas net sudrausminęs vaiką gali sulaukti bausmės. Tačiau paklaustas, kodėl nereikia uždrausti fizinių bausmių, pavyzdžiui, naudoti diržą vaikui bausti, kai už tą patį veiksmą suaugusiajam būtum nubaustas, parlamentaras suirzo: „Na, palaukite, Jūs nesuprimityvinkite. Ten yra ne tik tai... pagal tą apibrėžimą, ne diržo klausimas. Nes man jau nepatinka Jūsų klausimo forma užduota.“

Fizinių bausmių draudimą parlamentarai turėjo svarstyti šią savaitę, tačiau klausimas buvo atidėtas. Konservatoriaus ir vieno iš pataisų iniciatoriaus Mykolo Majausko teigimu, tai nebestebina. Atidėdami klausimą parlamentarai pasinaudojo statutu, o dieną prieš planuojamą klausimo svarstymą Seimo narius užgriuvo laiškų lavina, kuriuose raginta nebalsuoti už šias pataisas.

Žmogaus teisių ekspertė, parlamentarė Dovilė Šakalienė sako, kad priėmus pataisas per naktį niekas nepasikeistų, tačiau būtų žengtas pirmasis žingsnis link to, kad valstybės vaikų teisių politika iš ignoravimo ir baudimo, pereitų į prevenciją ir pagalbos teikimą. D. Šakalienės teigimu, dalis politikų, nepritariančių pataisoms, pataikauja visuomenei, kurios daugiau nei pusė toleruoja fizines bausmes, kita parlamentarų dalis – patys patyrė smurtą ir todėl jo nesmerkia.