Pakeitė etiketes
Kaip pasakojo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Elena Rinkevičienė, patikrinus UAB „Bene Factum“ produkciją buvo nustatyta, kad šios bendrovės platinamas aviečių ir juodųjų serbentų kvapo kosmetinis spiritas BF yra pavojingas.
Kadangi produktai neatitiko LR Produktų saugos įstatymo 14,16 ir 17 straipsnių, „Bene Factum“ buvo įpareigota pašalinti iš prekybos netinkamus gaminius.
Buteliukai su senomis etiketėmis.
„Šis produktas neatitiko ženklinimo reikalavimų. Maistui netinkamas denatūruoto spirito gaminys buvo pateikiamas su etiketėmis, kurias lengva supainioti su maisto produktų etiketėmis. Vien žodis spiritas šiuo atveju yra nevartotinas. Spiritas yra maisto produktas, o denatūruotas etilo alkoholis – ne“, - aiškino E.Rinkevičienė.
Tačiau vos gavę informaciją apie uždraustus produktus „Bene Factum“ į rinką pateikė tuos pačius gaminius, tik su pakeistomis etiketėmis bei naujais prekių kodais. Tiesa, žodis „spiritas” jame visgi liko.
Vartoja kaip alkoholį
BF kosmetiniai spiritai bei kitos etilo alkoholio turinčios kosmetinės priemonės, tyrimų duomenimis, dažniausiai perkamos naudoti ne pagal paskirtį, bet kaip alkoholinius gėrimus. Tyrimą atlikusios bendrovės „Norstat LT“ atstovams 100 proc. kosmetinio spirito BF pirkėjų teigė, jog šį skystį jie perka gerti. Daugiau nei 30 proc. jų tai daro kasdien. Didžioji dalis respondentų būtent kaip alkoholinį gėrimą pirko ir BF burnos skalavimo skystį.
Pirkėjus vilioja palyginti maža kaina – apie 2,5 lito už 200 ml buteliuką, kuriame alkoholio koncentracija siekia nuo 50 iki 60 proc., mat denatūruoto spirito gaminiai nėra apmokestinami akcizu.
Specialistų teigimu, šie spiritai net gaminami taip, kad savo skonio savybėmis primintų alkoholinius gėrimus. Vienintelis skirtumas – jų gamyboje naudojamas itin kenksmingas sveikatai priedas – izopropilo alkoholis. Nors jo poveikis nėra iškart juntamas, apsvaigimas panašus į sukeliamą etilo alkoholio, tačiau jis pažeidžia centrinę nervų sistemą, vidaus organus.
Nepaisant to, jog šios higienos priemonės daugiausia perkamos kaip pigūs alkoholiniai gėrimai, prekyba jais nėra niekaip ribojama. Jie neapmokestinami akcizu, juos galima pardavinėti visą parą, šalia mokyklų, nepilnamečiams. „Norstat LT“ apklausti kioskų darbuotojai teigė, jog higienos priemonių pirkėjų ratas plečiasi. Jei anksčiau juos vartojo daugiausia asocialūs asmenys, dabar vis dažniau perka bedarbiai, pensininkai, paaugliai.
Tačiau šis pigus alkoholinių gėrimų pakaitalas labai kenksmingas. „Kosmetinių priemonių gamybai, be etilo alkoholio, naudojamas kenksmingas izopropilas, ilgainiui pažeidžiantis centrinę nervų sistemą, sukeliantis virškinimo trakto sutrikimus. Žmogus juk to nežino – kvepia taip pat ir skonis panašus į tradicinių alkoholinių gėrimų“, - pasakoja Vilniaus Universiteto Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras.
Nori uždrausti prekiauti kioskuose
Siekiant kovoti su sveikatai itin žalingu svaiginimusi kosmetinėmis priemonėmis, parlamentaras Vaidotas Bacevičius Seime užregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios ribotų prekybą daugiau nei 20 proc. alkoholio koncentraciją viršijančiomis higienos priemonėmis.
Siūloma tokius produktus uždrausti pardavinėti kioskuose bei nustatyti atsakomybę už šio draudimo pažeidimą. Taip tikimasi apriboti didžiąją dalį jų pasiūlos, apsaugoti nepilnamečių interesus, sumažinti žalą žmonių sveikatai ir ūkiui dėl šių alkoholinių gėrimų pakaitalų vartojimo.
„Šie produktai yra pigūs, nuodingi, tačiau nuodai (dažniausiai izopropilo alkoholis) turi užslėptą poveikį, mažas pajamas gaunantys gyventojai to nežino ir masiškai šiuos produktus geria, nes jų skoninės savybės pritaikytos gėrimui. Tyrimai rodo, kad per 90 proc. šių produktų yra geriama, o ne vartojama pagal tariamąją paskirtį. Minėti alkoholinių gėrimų pakaitalai laisvai pardavinėjami nepilnamečiams, prie mokyklų, neribojamas jų prekybos laikas. Vadovaujantis Statistikos departamento teikiamais duomenimis, tokių produktų prekybos apimtys auga kas metai. Todėl siūloma uždrausti prekybą tokiais produktais kioskuose, kadangi jie yra pagrindinis šių produktų platinimo kanalas", - sakė V.Bacevičius.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, higienos priemonės sudaro net 7 proc. Lietuvos alkoholio rinkos.
Šiuo metu galiojantis Alkoholio kontrolės įstatymas tokių produktų prekybos nereglamentuoja.
Įsigaliojus šiam įstatymui tikimasi į biudžetą surinkti iki 50 mln. litų papildomų akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio pajamų.
Rašyti komentarą