Už korupciją sodinama tik užsienyje

Per ilgesnį nei 20 metų Nepriklausomybės laikotarpį daugiamilijoninių aferų įvyko tiek, kad net sunku visas išvardyti: su „Mažeikių“ nafta“, „Alita“, „Lietuvos kuru“ ir t.t. Tačiau nuo jų iniciatorių galvų nė plaukelis nenukrito. Kodėl Lietuva požiūriu skiriasi nuo kitų valstybių? Apie tai „Respublika“ kalbėjosi su visų Seimo frakcijų atstovais.

Teisiami tik vištų vagys

Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Andrius Mazuronis tvirtino vien per ketverius darbo Seimo Audito komitete metus susidūręs su milžinišku kiekiu informacijos, susijusios su galimai nusikalstama politikų, valstybės tarnautojų veikla.

„Bet pas mus teisiami tik motinystės išmokų pasisavintojai ir vištų vagys. Daugiau niekas nesėda. Tai jau yra teisėsaugos bėda. Rimtesnės bylos dažniausiai „nusėda“ nepasiekusios teismo arba jį pasiekia prastai paruoštos. Aš įžvelgiu prokuratūros ir kitų teisėsaugos organų politikavimą. Prisiminkime Valdovų rūmų aferą, informacinių technologijų pirkimų, projekto „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ istorijas ir begalę kitų, kur dėl politikų sprendimų išleista šimtai milijonų litų. Nė vienoje byloje niekas nėra nuteistas“, - dėstė A. Mazuronis.

Kaltų net neieško

Parlamentaras pateikė šviežią pavyzdį, kaip nebaudžiama už žalą Lietuvos gyventojams. Praėjusios kadencijos Seimo ir buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko iniciatyva nuspręsta plėtoti saulės energiją, jos gamintojams už kiekvieną kilovatvalandę sumokant net po 1,44 lito. Milžiniškais pinigais susivilioja tūkstančiai. Naujasis ministras Jaroslavas Neverovičius susigriebė, kad jei visi, gavę leidimus, ims gaminti saulės energiją, per metus tai papildomai kainuotų 90 mln. litų, todėl daliai nuspręsta neleisti gaminti, už tai sumokant kompensacijas. Šitoje istorijoje taip pat kaltų net neieškota. Nuspręsta, kad nuostolius padengsime mes visi ir viskas išsispręs.

„Šiuo atveju į teisėsaugą buvo kreiptasi dėl Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno veiksmų, nes kilo įtarimų dėl dokumentų klastojimo. Tačiau tyrimas net nebuvo pradėtas. Tyrimai vykdomi tik pagal tam tikras komandas. Prisimenu, kad Algirdas Butkevičius, kai buvo opozicijoje, dėl kažko kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Jam atsakė, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Kai dėl to paties kreipėsi jau kaip premjeras - tyrimas iš karto buvo pradėtas“, - sakė A.Mazuronis.

Dvejopi standartai

Seimo Darbo frakcijos narys, Seimo pirmasis vicepirmininkas Vytautas Gapšys priminė, kad Darbo partija ne veltui trečiadienio mitinge pasisakė prieš Lietuvos teisinį nihilizmą.

„Lietuvoje egzistuoja dvejopi standartai. Pavyzdžiui, dėl „Mažeikių naftos“ ir „Williams“ istorijos niekas nebuvo nubaustas, net ir tuo metu buvusi valdančioji konservatorių partija. Darbo partijos atžvilgiu, kaip matote, jau 7 metus vyksta tyrimas. Kur yra padaryta reali žala valstybei, mokesčių mokėtojams - nieko nedaroma. O mūsų partija net nekaltinama žalos valstybei padarymu ir vis tiek vykdomas politizuotas tyrimas“, - stebėjosi V. Gapšys.

Mūsiškiai - sąžiningiausi?

Konservatorių frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma tvirtino, esą Lietuvoje su teisine sistema viskas yra gerai.

„Kai sakoma, kad nebaudžiama už žalos valstybei padarymą, tai reikia prisiminti, kad ne už kiekvieną žalą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Žala gali būti atlyginta civiline tvarka, o tokių atvejų, matyt, rastume. Nemanau, kad būtinai reikia lygiuotis į valstybes, kuriose yra didesni korupcijos mastai, kur politiniais motyvais priimami sprendimai dėl politikų nuteisimo. Nereikia veltis į lenktynes su kitomis valstybėmis, kas daugiau politikų pasodins. Nepamirškime, kad pas mus yra daug sąžiningesnis politikų veikimas nei Graikijoje, Ukrainoje ar Prancūzijoje. Tą aš galiu drąsiai teigti“, - tvirtino J. Razma.

Per daug kišasi

Socialdemokratas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas įsitikinęs, kad politikai yra nebaudžiami, nes pernelyg kišasi į teisėsaugos darbą.

„Ar buvusio Salonikų mero partija mitingavo prie teismo? Ar buvusio Prancūzijos prezidento partija mitingavo prie teismo, kai vyko teismo procesas? O pas mus ne tik mitinguojama. Todėl reikia ir kalbėti, ar politikai gali kištis į teisingumo vykdymą. Be to, reikia prisiminti, kad Prancūzijos prezidentas buvo teisiamas už darbus, kuriuos atliko būdamas meru. Tai parodo, kiek laiko trunka tokio masto tyrimai. Pas mus irgi daug pradėtų tyrimų. Bėda tik ta, kad tyrimai dažniausiai garsiai pradedami ir tyliai nutraukiami“, - teigė J. Sabatauskas.

Trūksta politinės valios

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius lakoniškai pareiškė, kad kalčiausia dėl esamos situacijos yra įsigalėjusi doktrina, jog atsakomybė turi būti ne asmeninė, bet gali būti ir kolektyvinė.

„Svarbiausia būtų sugriežtinti lobizmo kontrolę, kad būtų galima atsekti, kas ir kam priimant sprendimus darė kokią įtaką: ar tai būtų bankininkai, ar dujininkai, ar kas kitas. Tada būtų lengviau pamatuoti kiekvieno politiko atsakomybę, motyvus, kodėl jis vienaip ar kitaip balsavo. Tačiau politinės valios tai padaryti nėra“, - konstatavo J. Narkevičius.

Priklausoma teisėsauga

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis mano, kad Lietuvai nereikia lygiuotis į valstybes, kuriose teisiami politikai, nes dažniausiai tai esą būna politinis susidorojimas

„O pas mus politikai nėra nebaudžiami. Turime rezonansinę bylą dėl Viktoro Uspaskicho. Tai būtų pirmas precedentas Lietuvoje, kai paties aukščiausio rango politikas būtų nuteistas. Nereikia pamiršti ir A. Zuoko teistumo. Taip kad tokių atvejų yra, tik mažai, nes, matyt, yra politinės įtakos teismams. Dažnai gal ir teisėsauga negali būti visiškai nepriklausoma“, - spėliojo E. Masiulis.

Nusikaltimai - ne problema

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys tvirtino, kad nusikaltimai valstybei, valstybės tarnybai vertinami nevienodai. Priklausomai nuo einamų pareigų taikomi dvejopi standartai.

„Tais metais, kai Lietuvoje siautėjo banditų grupuotės, buvo bendras politikų, teisėsaugos suvokimas, kad tai yra problema, netgi gresianti nacionaliniam saugumui, ir su ja reikia kovoti. Buvo imtasi net neadekvačių priemonių, tokių, kaip užkardymas. Tačiau tuo metu valstybei kito pasirinkimo nebuvo. Dabar susidaro įspūdis, kad politikų nusikaltimai nelaikomi problema. Kai kaimynas pavagia vištą, baudžiama visu griežtumu. O kai kalbame apie valstybės milijonus, teisingumas tarsi atbunka“, - tvirtino P. Urbšys.

Kai nori - gali

Frakcijos „Drąsos kelias“ narys Vytautas Matulevičius sako, kad Lietuvoje ne visi prieš įstatymą yra lygūs.

„Už milijonų vagystes niekas nenukenčia, tik už smulkias vagystes. Dabar, pavyzdžiui, du bankai uždaryti, žmonės, valstybės institucijos patirs didžiulių nuostolių, tačiau niekas net nenori aiškintis, kas turėjo pastebėti, kad bankai turėjo problemų. Kaltų ir nebus, nebent koks iešmininkas bus surastas. Kai prokurorai bei teisėjai nori, tai gali ir politikams ką nors padaryti. Juk Darbo partijai iškelta byla. Tačiau teisėsaugos atstovai žiūri, iš kur pučia vėjai, žino, kad ilgai politinėje arenoje esančios sisteminės partijos, net ir esančios opozicijoje, po kurio laiko gali tapti valdančios, todėl nenori pyktis. A. Zuoko net nepasodino už žmogaus pagrobimą, spaudimą balsuoti. Kad kas nors pasikeistų, reikia daug laiko arba naujų institucijų. Pavyzdžiui, labai padėtų nepriklausomo prokuroro, kurį skirtų ne politikai, bet galbūt kuris būtų renkamas rinkėjų, institutas, tarėjai. Tada ir tyrimai buvo depolitizuoti. Be to, reikia, kad sunkiems nusikaltimams, ypač ekonominiams, nebūtų taikoma senatis“, - išeitis vardijo V. Matulevičius.

Užsienio valstybėse įtakingi politikai nėra laikomi šventomis karvėmis ir yra baudžiami už nusikaltimus ar žalingus valstybei sprendimus. Štai buvęs antrojo pagal dydį Graikijos Salonikų miesto meras Vasilis Papageorgopulas (Vassilis Papageorgopoulos) dėl korupcijos šią savaitę nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Politikas buvo pripažintas kaltu dėl 18 mln. eurų (62,15 mln. litų) iššvaistymo 1999-2008 metais, kai vadovavo minėtam miestui.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje su teisėsauga reikalų turi net ir buvę prezidentai. Teismų slenksčius tenka minti eksprezidentui Nikola Sarkozi (Nicolas Sarkozy) - dėl galimai neteisėto rinkimų kampanijos finansavimo. Kitas eksprezidentas Žakas Širakas (Jacques Chirac) nuteistas už tai, kad būdamas Paryžiaus meru savo partijos nariams mokėjo algas už neegzistuojančius darbus merijoje. Tiesa, jis tegavo dvejus metus kalėjimo lygtinai.

Nėra neliečiami ir ministrai pirmininkai. Buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko nubausta 7 metų laisvės atėmimo bausme kaip viršijusi įgaliojimus su Rusija pasirašant dujų tiekimo sutartį, esą atnešusią šaliai apie 188 mln. JAV dolerių (528,3 mln. litų) žalą. Islandijoje teistas buvęs premjeras Geiras Hardė (Geir Haarde) už krizės, sužlugdžiusios šalies bankų sistemą 2008 m. sukėlimą. Tiesa, teismas jį išteisino, nes argumento, kad jis neužkirto kelio kainų burbulo pūtimui, nors Vyriausybės komitetas tą rekomendavo, pasodinti už grotų politiką nepakako.