Už ką valstybė baudžia savo vaikus?

Surado „Caritas“

Penkiolikmetis berniukas iš Biržų - akivaizdus vaikų išnaudojimo vagystėms užsienyje pavyzdys. Vos 13-os jis buvo išvežtas vogti į Daniją, grąžintas į Lietuvą ir vėl išgabentas - šį kartą į Latviją. Šiuo metu Latvijoje jis sulaikytas dėl vagystės iš Daugpilio juvelyrinių dirbinių parduotuvės.

Apie šį berniuką prieš porą metų sužinojo visuomeninė organizacija „Lietuvos Caritas“ - kolegos iš Danijos pranešė, kad jį reikia parvežti į Lietuvą. Biržų, kur gyvena vaiko tėvai, vaiko teisių apsaugos skyrius neturėjo galimybių to padaryti. Paaiškėjo, kad organizuota gauja neprižiūrimą šeimos apleistą vaiką išvežė į Daniją vogti iš parduotuvių - žadėjo, kad užsidirbs pinigų.

Namo parvežtas trylikametis buvo apgyvendintas Kauno socializacijos centre. Paskutinę vasaros dieną paprašė mamos, kad ši atsiimtų pareiškimą dėl jo neteisėto išvežimo. Mama negalėjo to padaryti, nes byla jau teisme. Paskui vaikinas dingo.

Apie tai, kad jis sulaikytas Latvijoje dėl plėšimo iš juvelyrinių dirbinių parduotuvės, iš jo mamos atsitiktinai sužinojo „Lietuvos Carito“ programos „Pagalba prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė.

Oficialaus pranešimo nebuvo

Lietuvos ambasadai apie Latvijoje sulaikytą paauglį net nebuvo pranešta - „Lietuvos Carito“ žiniomis, nes nėra tarpvalstybinių sutarčių, kurios įpareigotų tai padaryti. Užsienio reikalų ministerija apie įvykį sužinojo iš išorinių šaltinių. Ministerija žurnalistus informavo, kad ambasada nedelsdama kreipėsi informacijos į kompetentingas Latvijos institucijas. Išsiaiškinta, kad šiuo metu paauglys yra Cėsių nepilnamečių pataisos namuose. Ambasados Latvijoje duomenimis, nepilnamečiui iš Lietuvos paskirta valstybinė gynėja.

Lietuvos ambasados atstovė „Lietuvos Carito“ prašymu aplankė berniuką nepilnamečių sulaikymo vietoje. Sutrikęs, liesas vaikinukas prašė padėti, tikino, kad bus geras, nerūkys, mokysis, kad tik ištrauktų jį iš nepilnamečių pataisos namų.

URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas „Vakaro žinias“ informavo, kad Lietuvos konsuliniai pareigūnai užsienyje sulaikytiems, nuteistiems, atliekantiems bausmę nepilnamečiams teikia būtiną konsulinę pagalbą vadovaudamiesi 1963 m. Vienos konvencija. Konsulinė pagalba teikiama sulaikytojo, jo įgalioto atstovo prašymu. Konsuliniai pareigūnai visais atvejais įsitikina, kad asmeniui yra paskirtas gynėjas, suteikta būtina teisinė pagalba ir vertėjas.

Teisės aktai numato galimybę kitoje ES valstybėje nuteistus asmenis atlikti bausmę perduoti į jų pilietybės valstybę. Prašymą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvoje gali pateikti Teisingumo ministerija, bet tik su nuteistojo ar jo šeimos nario ar gynėjo prašymu. Nuteistojo atstovas arba jo gynėjas taip pat gali tiesiogiai kreiptis į kitos ES valstybės narės kompetentingą instituciją su prašymu inicijuoti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdymą Lietuvai.

Vaikų teisėms - problema

„Vakaro žinių“ kalbintos Biržų r. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vedėjos Giedrės Gedvilienės teigimu, imtis veiksmų, kad berniukas būtų grąžintas į Lietuvą, Biržų VTAS net neturėtų lėšų ir galimybių jo parsivežti, vėl tektų prašyti „Lietuvos Carito“ pagalbos.

Nežino vedėja ir ką reikėtų daryti, kokią pagalbą vaikui suteikti, jei jis būtų parvežtas į Lietuvą. Vienintelė galimybė apsaugoti jį nuo pavojingos neigiamos aplinkos - apgyvendinti vaikų socializacijos centre, tačiau ji jau išnaudota. „Sakyčiau, kad tų pagalbos priemonių prekybos žmonėmis aukoms yra per mažai, ypač provincijoje“, - teigia G.Gedvilienė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba „Vakaro žinias“ informavo bendradarbiaujanti su Biržų VTAS, taip pat Lietuvos ambasada Latvijoje, nuolat atnaujina informaciją dėl vaiko situacijos. Tarnyba taip pat kreipėsi į Latvijos centrinę instituciją vaiko teisių apsaugos srityje dėl vaiko teisių, taip pat ir procesinių, ir jo teisėtų interesų užtikrinimo bei galimybės vaiką grąžinti į Lietuvą.

Galimos pagalbos vaikui ir jo šeimai planas bus aptariamas susitikimo su Biržų VTAS ir kitų savivaldybėje vaiko gerovės srityje veikiančių institucijų specialistais metu.

Kaltinamasis - nepavojingas?

Panevėžio apygardos prokuratūros duomenimis, ikiteisminis tyrimas dėl paauglio išnaudojimo vagystėms Danijoje baigtas, byla teisme. Vaikas byloje - nukentėjusysis. Kaltinamieji - du asmenys, kurie jį išvežė į Daniją ir išnaudojo vagystėms, už tai gresia iki 12 metų nelaisvės.

Tyrėjų teigimu, nors negalima sakyti, kad berniukas buvo vežamas prievarta, 13 metų vaiko sutikimas nepanaikina suaugusiųjų atsakomybės už tai, ką jie daro, nes vaikas dar nėra visiškai susiformavęs ir gali nesuvokti, ko važiuoja.

Vienas iš kaltinamųjų šiuo metu suimtas, kitas vis dar laisvėje, nes nėra jokių duomenų, kad galėtų daryti poveikį liudininkui. Tačiau tokios prielaidos kelia daug abejonių prekybos žmonėmis aukomis besirūpinančioms organizacijoms.

Kristina MIŠINIENĖ, „Lietuvos Carito“ programos „Pagalba prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms“ vadovė:

Mechanizmo, kaip tam vaikui padėti, nėra. Net jeigu pavyktų parvežti jį į Lietuvą, neturime kur jo dėti. Žinoma, tokie vaikai gali būti sudėtingo charakterio, nes niekam nerūpėjo, buvo neprižiūrimi, tad vienintelis kalias jiems - į socializacijos centrą. Ar tai sistema? Už ką jį bausti? Už tai, kad tėvai jo neprižiūrėjo? Mes vis girdime pažadus, kad sistema, reagavimo mechanizmas bus sukurtas, bet...

Ar iš tiesų yra realiai veikiama vaiko labui, jei jis, nepaisant nieko, vėl ir vėl išvežamas vogti? Kas, kad šeima priskirta rizikos grupei, jei tai nekeičia situacijos joje? Lengvabūdiško požiūrio į darbą pasekmes matome ir jos - labai skaudžios. Ar iš tiesų tas konkretus berniukas toks jau blogas, ar mes tiesiog nesugebame sukurti strategijos, kaip ne formaliai, o realiai veikti vaiko labui kritinėse situacijose?

Nėra taip, kad niekam neįdomu - valstybinėse tarnybose dirba visai neblogi žmonės, jiems rūpi. Kai sužinojome apie įvykius Latvijoje ir pradėjome valstybines institucijas judinti, ambasada gražiai įsitraukė - jų atstovė net atvažiavo į Vilnių paimti vaikui drabužių. Ilgą laiką pykau, kritikavau tą neveiklumą, bet dabar manau, kad valstybines tarnybas tiesiog apėmęs bejėgiškumas, jie jaučiasi maži ir nieko negalintys. Man, kaip nevalstybinio sektoriaus atstovei, sunku suprasti tą bejėgiškumą. Man atrodo, jeigu tau rūpi, tai tu padarysi. Bet čia yra visai kitas mąstymas.

Skaudžiausia problema, su kuria tenka susidurti kalbant apie prekybos žmonėmis aukas, - apsauga tiems, kurie duoda parodymus. Jos nėra. Liudytojai reikalingi, jeigu norime nubausti nusikaltėlius, bet turime būti teisingi su tuos parodymus duodančiais žmonėmis, turime juos apsaugoti. Skatiname liudyti, o nieko negalime jiems garantuoti. Kiek laiko šis konkretus vaikas turėjo kęsti tą spaudimą, jeigu net mamos prašė atsiimti pareiškimą?.. Nuojauta man kužda, kad jį į Latviją išvežė kažkas, kas tikisi, kad bylos eigą dar galima pakeisti.

Kai tik mes iškeliame tą klausimą, tuojau pat pradedama aiškinti, kad liudininkų apsaugos programa yra labai brangi. To visiškai nereikia. Yra daugybė kitų būdų ir priemonių, kaip liudytojus apsaugoti nuo poveikio. Pavyzdžiui, Skandinavijoje policijos komisariatuose yra pareigybė „aukų koordinatorius“. Tie pareigūnai dirba tik su aukomis, kurios duoda parodymus, tarpininkauja bendraujant su įvairiomis tarnybomis, kurios galėtų sustiprinti jų saugumą. Kitose šalyse - dar kitos priemonės. Gal tereikia, kad kažkas iš pareigūnų paskambintų, paklaustų, kaip jam sekasi, kokios reikia pagalbos? Juk šis konkretus berniukas - dar visai vaikas, jauniausia prekybos žmonėmis auka Lietuvoje. Ar jis nevertas specialaus dėmesio?

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“