Už gerą Respublikos vardą kovos norvegas

- Iš kur sužinojot, kad lietuviška „Respublika“ teisis su didžiausiu Skandinavijos dienraščiu „Aftenposten“, kuris be faktų ir neišklausęs antros pusės apkaltino pagrindinius Lietuvos dienraščių leidėjus („Respublikos“, „Lietuvos ryto“ bei „Kauno dienos“) korupcija, o jų žurnalistus parsidavėliškumu?

- „Aftenposten“ perskaičiau straipsnį, kuriame buvo nuorodos į „WikiLeaks“ dokumentus, kurie buvo pagaminti Lietuvos JAV ambasadoje. Vėliau, ten pat perskaitęs interviu su „Respublikos“ redaktoriumi Vitu Tomkumi, supratau, kad „Aftenposten“ yra įklimpęs iki ausų. Kur? Paaiškės teisme.

- Kodėl nusprendėte pasiūlyti lietuviškam dienraščiui „Respublika“ savo paslaugas bylinėjantis su Norvegijos leidiniu „Aftenposten“, apšmeižusiam „Respubliką“, kurios ilgus metus norėjo, bet neišgalėjo nei nupirkti, nei papirkti?

- Mane šokiravo ir sudomino tai, kad Norvegijos spaudoje taip neatsakingai ir drastiškai buvo pateikti baisūs kaltinimai toli nuo mūsų esančiai lietuviškai žiniasklaidai. Tam turėjo būti labai rimtos priežastys, kurias mes ir pasistengsim įrodyti Norvegijos teismuose.

- Betgi mūsų kolegos iš Skandinavijos dideli mėgėjai papostringauti apie dorovę bei etiką, negi jie galėtų patys užsiimti nešvaria žurnalistika?!

- Esu pakankamai dirbęs su dezinformacijos atvejais Norvegijoje. Tenka pripažinti ir apgailestauti, kad mūsų žurnalistai dažnai nepakankamai įsigilina į medžiagą, padaro daug klaidų. Kartais priežastis - labai banali: vardan skandalo.

Tokios bylos man yra įdomios, nes ir Norvegijoje, ir visame pasaulyje žiniasklaida yra didelė ir įtakinga jėga. Tik ji ne visada yra panaudojama tinkamai ir atsakingai.

Norvegijos žiniasklaida yra labai komercializuota, joje slypi daug įvairiausių interesų. Kai kurie norvegiški leidiniai nėra suinteresuoti skleisti tiesą, patikrintus faktus, nes jiems svarbu parduoti gerą istoriją.

Mano nuomone, kartais mūsų leidinių žurnalistų darbo apibūdinimui tinka toks posakis: nesigilink į temą, pačią istoriją, nes tikri faktai tau ją gali sugadinti.

Mano karjeroje buvo kelios bylos, kai norėjau užmegzti kontaktus su Norvegijos žiniasklaida, kuriai siūliau svarbios informacijos, tačiau mano pasiūlymai buvo atmesti. Žurnalistams tiesiog nereikėjo teisybės.

- Kodėl viešai prilygindamas Lietuvos žurnalistus parsiduodančioms prostitutėms, „Aftenposten“ rėmėsi tik JAV spec. tarnybų paruošta dezinformacija ir nesivargino išklausyti antrosios pusės? Ar Norvegijos žiniasklaidai galioja spaudos nuostatos, reikalaujančios naudotis bent 2-3 nepriklausomais šaltiniais?

- Kadangi mūsų žurnalistams svarbiausia parduoti gerą istoriją, jie nė nemano gilintis, ar tai yra tiesa, apie ką jie ruošiasi parašyti.

Antras variantas kur kas rimtesnis: „Aftenposten“ galbūt turi komercinių interesų Lietuvos žiniasklaidos rinkoje.

Norvegijoje veikia žurnalistų etikos statutas, yra aiškios taisyklės, kurių Norvegijos žurnalistai privalo laikytis. Jeigu jie ketina paskelbti rimtus kaltinimus, kaltinamoji pusė privalo būti išklausyta. Ir būtent tame pat straipsnyje, o ne kitą dieną ar dar vėliau.

Negana to, mes turime ir aiškų Žiniasklaidos įstatymą, kuris nurodo, kad žurnalistas neturi teisės spausdinti neteisingų kaltinimų, kai žino, jog tai yra netiesa.

- Kodėl, jūsų nuomone, kone vienu metu Norvegijos leidinys „Aftenposten“ ir tam pačiam koncernui „Schibsted“ priklausantis jo satelitas Lietuvoje - portalas „15min.“ bei kitos iš užsienio valdomos informavimo priemonės pradėjo kryptingą puolimo kampaniją prieš lietuvius leidėjus? Ar tai nesusišaukia su JAV ambasados Vilniuje „ekspertų“ išvadomis, kad Lietuvos spauda bus „korumpuota“ tol, kol ją valdys lietuviai šeimininkai?

- Aš kaip advokatas negaliu komentuoti tokio jų poelgio motyvų, tačiau ne paslaptis yra tai, kad Norvegijos kompanijos siekia įžengti į Baltijos žiniasklaidos rinką jau daugelį metų. Galbūt čia ir slypi atsakymas, kodėl lietuvišką žiniasklaidą imta „bombarduoti“ tiksliai suderintu laiku.

Pats paskelbimas, kad Lietuvos žiniasklaida korumpuota bus tol, kol ji priklausys lietuviams, jau yra rimtas kaltinimas.

„Aftenposten“ ne tik naudojasi vos vienu šaltiniu, bet dar ir prideda savo nuomonę, kurią labai išplečia ir tokiu būdu išpučiamas didelis burbulas, kenkiantis visiems Lietuvos žurnalistams, kurie be jokių įrodymų paskelbiami korumpuotais ir parsidavusiais.

Manau, kad Norvegijos kompanijos siekia perimti dar didesnę dalį Lietuvos žiniasklaidos priemonių.

- Ką manote apie JAV ambasados Lietuvoje nešvarius metodus - rinkti vien gandais paremtą informaciją apie lietuvišką žiniasklaidą, o paskui siuntinėti ją po pasaulį su grifu „slaptai“, siekiant apjuodinti lietuvius ir Lietuvą kaip labiausiai korumpuotus? Ar nebus kaip su Iraku ar Libija - iš pradžių apjuodino, o po to subombardavo? Ar jūsų šalyje į viešumą buvo iškilę faktai, kad amerikiečių diplomatai šnipinėja vietos žurnalistus?

- Visuomenei sunku sužinoti tokius dalykus apie JAV diplomatų veiksmus, bet neseniai buvo toks atvejis ir Norvegijoje. Mūsų žiniasklaida išsiaiškino ir paskelbė, kad amerikiečių diplomatai rinko informaciją apie atskirus piliečius, bendroves.

Apie tai buvo aktyviai diskutuojama ir pačioje Norvegijoje, ir diplomatiniuose sluoksniuose.

Bet mūsų Vyriausybė palaiko labai glaudžius ir šiltus santykius su Vašingtonu, todėl į šį skandalą ji reagavo vangiai.

- Kokį poveikį nepriklausomų valstybių ateičiai bei jų piliečių mąstymui gali padaryti užsienio žiniasklaidos koncernų agresyvi politika supirkinėti nacionalines žiniasklaidos priemones?

- Šiuo metu europiniu lygmeniu veikia tik keli stambūs žaidėjai, kurie savaime stengiasi kontroliuoti kuo daugiau žiniasklaidos priemonių.

Visos žiniasklaidos perėjimas tik į kelias rankas visuomenei užkirs kelią turėti plačią nuomonių įvairovę ir jau kyla pavojų, kad visa pateikiama informacija tampa tik vienos krypties.

Tai iškelia naujų pavojų, nes jei tu kontroliuoji žiniasklaidą, tu valdai ir įtaką. Manau, kad milžiniškų žiniasklaidos koncernų elgsena jau kelia pavojų pačiai demokratijai.

- Pasirodžius šlykščiai dezinformacijai „Aftenposten“ laikraštyje, „Respublikos“ redaktorius V.Tomkus pats susisiekė su norvegiško leidinio žurnalistais ir asmeniškai paaiškino aplinkybes, dėl kurių galėjo kilti JAV ambasados siekis žūtbūt apjuodinti „Respubliką“. Kaip vieną iš galimų priežasčių priminė, kad „Respublika“ - vienintelė iš lietuviškų laikraščių neparsidavė aferistams iš „Williams“, kuriuos globojo JAV ambasadorius Vilniuje, vėliau nuėjęs pas juos dirbti. Deja, „Aftenposten“, spausdindamas interviu V.Tomkaus pagrindinius argumentus nutylėjo, be to, vėl aklai gynė amerikiečių „Pfizer“ farmacininkų reputaciją, nors apie šios tarptautinės kompanijos korumpuotumą, perkant medikus bei prastūminėjant kompensuojamus vaistus, jau seniai rašo viso pasaulio spauda. Kadangi „Respublika“ iš šios kompanijos nėra paėmusi reklamai nė cento, ar nebus taip, kad patys norvegai iš „Aftenposten“ sėdi „Pfizer“ kišenėje ir už jų pinigus dabar naikina savo neįveiktus konkurentus Lietuvoje? Ar teko matyti „Pfizer“ reklamą Norvegijos spaudoje?

- Nenorėčiau giliau komentuoti šio atvejo teisinių aspektų, daugelio žurnalistų etikos bei įstatymų pažeidimų, nes šiuo metu rimtai dirbame šiuo klausimu tam, kad būtų parengtas ieškinys teismui.

Aišku tik viena - „Aftenposten“ lietuviškos „Respublikos“ interesus ir reputaciją pažeidė labai atvirai. Nebuvo ne tik sudaryta galimybė dienraščio redaktoriui V.Tomkui pasakyti savo žodį, bet „Aftenposten“ savo rašinį dar papildė savo nuomone, kurią labai išplėtė.

Beje, apie „Pfizer“ Norvegijos spaudoje - man neteko matyti kritiškų straipsnių.

- Ar dažnai Norvegijos piliečiai bylinėjasi su vietos žiniasklaida dėl žurnalistų darbo broko?

- Sunku pasakyti, nes įprastai tokios istorijos nutinka su privačiais asmenimis, kurie arba neturi finansinių galimybių bylinėtis, arba tai daryti tiesiog bijo. Privatūs asmenys net ir Norvegijoje dažnai neturi pakankamos apsaugos nuo tokių šmeižto atvejų.

„Respublikos“ atveju galbūt buvo pamanyta, kad galima rašyti bet ką, skelbti nepatikrintus faktus ir melą, nes jūsų dienraštis yra toli, kažkur Lietuvoje, tarsi - užkampyje, ir šio straipsnio jūs net nepastebėsite. Galima įtarti, kad mūsų žurnalistai nė nesitikėjo, kad kažkas iš Lietuvos išdrįs ieškoti teisybės pačioje Norvegijoje ar net bylinėtis. Tai - pasaulinio masto precedentas!

- Kaip pakomentuotumėte faktą, kai „Schibsted“ Lietuvoje valdomas „LT“ laikraštis, kuris apsiskelbė būsiąs šeimos leidiniu, išspausdino paparacų darytas nuotraukas iš nudistų pliažo, kur viena iš mūsų prezidento dukterų buvo nufotografuota nuoga su savo šeimyna? Nors teismas nubaudė „Schibsted“ parankinius didelėmis baudomis, nei Norvegijos leidėjai, nei jų parankiniai Lietuvoje įžeistos šeimos ne tik neatsiprašė, bet ir toliau viešai iš jų tyčiojosi? Ar tokių atvejų yra pasitaikę Norvegijoje?

- Nors aš nesu pakankamai įsigilinęs į šią istoriją bei jos detales, tačiau ši istorija skamba gana siaubingai, juo labiau kad norvegų „LT“ (buv. „Ekstra žinios“ - red. pastaba.) tabloidas deklaravo propaguosiąs šeimos vertybes. „Schibsted“ paparacų veiksmai man labiau panašus į šeimos persekiojimą. Atvirai prisipažinsiu: man gėda dėl tokių begėdiškų veiksmų, kurių vardan tiražo Lietuvoje griebiasi mano tėvynainiai. Norvegijoje už tai pirštais užbadytų.

- „Respublika“ nuo seno garsėja ne tik kaip kovotoja su mafija bei korupcija, bet ir tuo, kad šventai puoselėja lietuvybę, šeimos tradicijas ir yra nusistačiusi prieš bet kokį svetimšalių savivaliavimą Lietuvos teritorijoje. Tuo tarpu „Schibsted“ viceprezidentas ne taip seniai tarptautiniais kanalais išplatino žinią, kad sėkmingai „ištekėjo“ už Norvegijos užsienio reikalų ministro. Gal čia slypi dviejų leidinių tarptautinio konflikto priežastis? Gal nesutampa požiūriai į šeimos sandarą?

- Sunku pasakyti. Norvegija - tolerantiška šalis.

- Bet, sutikite, kad nelabai normalu apie savo vestuves skalambinti ant viso svieto. Ar ir kitų Norvegijos leidinių vadovai šitaip elgiasi?

- Pasikartosiu: Norvegija labai tolerantiška šalis.

- O Lietuva spaudžiama dėl to, kad nepropaguoja tokių „reikšmingų“ įvykių, yra nelabai tolerantiška, užtat - labai „korumpuota“. Ar taip reikia suprasti?

- Daugiau nebesikartosiu.

- Norvegija savo gyventojų skaičiumi nedaug skiriasi nuo Lietuvos - jūsų yra 4,5 milijono, mūsų - tik 3,5 (buvo). Ar jaučiate grėsmę iš didesnių šalių? Kaip jums iki šiol pavyko neįlipti į Europos Sąjungos balą?

- Norvegai apsisaugo nuo to, kad viską gali perimti užsieniečiai, labai paprastai. Tiesiog daug mūsų ūkio sektorių tebepriklauso valstybei. Pavyzdžiui, net didžiausios Norvegijos „Statoil“ bendrovės akcijų užsieniečiams buvo leista įsigyti labai nedaug.

Graikijos, Portugalijos, Airijos pavyzdžiai yra Europos Sąjungos, kaip projekto, pasekmė. Todėl norvegai yra pasirinkę tokią poziciją - nebūti ES nare.

ES projektas yra tarsi didelis koncernas, o dideli bendrovių susivienijimai visuomet kenksmingi. Jeigu vienose rankose sutelkiama žiniasklaida, ji kelia pavojų. Jeigu tik tu vienas gamini vaistus, gali juos kurti kenksmingus žmonėms ir kiek nori kelti kainą. Atminkit: monopolis ir demokrtatija yra nesuderinami.

- Ačiū už nuoširdų pokalbį.

- Iki susitikimo teisme.

Informacija

Lietuvoje advokatas K.Boras lankosi pirmą kartą.

Karjera

Dvejus metus dirbo Norvegijos teisingumo ministerijoje, paskui dvejus metus, iki 2005 metų, - teisėju, vėliau šešerius metus iki dabar - praktikuojantis advokatas teismuose. Teisininkų kompanijos DALAN bendraturtis.