Už didesnius atlyginimus reikia kovoti

Rūta JUKNEVIČIŪTĖ

2011-09-14 13:44

Vis dažniau šnekama apie neva didėjančius atlyginimus. Oficialioji statistika teigia: vidutinis darbo užmokestis kas ketvirtį didėja. Dauguma „Respublikos“ kalbinamų įmonių vadovų taip pat tvirtino per pastaruosius metus atlyginimus didinę. Tačiau žmonėms džiaugtis nėra ko - už didesnį atlygį jie įperka vis mažiau. Tuo tarpu ekonomistai tvirtina, kad dėl mažų atlyginimų derėtų kaltinti ne valdžią, o dėl didesnių kovoti streikais.

Mėnesio pradžioje pasipylė nemažai optimistinių prognozių dėl atlyginimų didėjimo privačiame sektoriuje. Štai tarptautinė vadybos ir konsultacijų bendrovė „Hay Group“ pranašauja: bendras atlyginimų didinimas šiemet sieks 2,8 proc. Daugiau nei pusė (58 proc.) „Hay Group“ tyrime dalyvavusių įmonių nuo praėjusių iki šių metų gegužės kėlė atlyginimus darbuotojams. 63 proc. apklaustų įmonių per šiuos metus planuoja darbo užmokestį dar padidinti.

Panašų tyrimą atliko ir „Consulteam Baltics“ bendrovė. 61 proc. tyrime dalyvavusių įmonių teigė, kad atlyginimus 2011 metais darbuotojams kėlė vidutiniškai nuo 2 iki 4,6 proc. Šiemet atlyginimus planuoja kelti 83 proc. apklaustų bendrovių.

Ką sako darbdaviai?

Biržų rajone įsikūrusios mėsos įmonės „Agaras“ direktorė Leta Vainorienė sako, kad kelti darbo įkainius dabar prastas laikas. „Nėra tų galimybių, sąnaudos gerokai padidėjusios - kuras, energetiniai ištekliai. Nėra tiek uždirbama, kad būtų galima atlyginimus kelti“, - prisipažino L.Vainorienė.

Per pastaruosius metus „Agare“ atlyginimai nebuvo keliami. „Jei padaugėja darbo, tai ir atlyginimai padidėja“, - paaiškino. Pasak direktorės, įmonėje minimalią algą gauna tik laikini darbuotojai.

Šiaulietis siuvimo reikmenų gamybos įmonės savininkas Algirdas Valiuškis teigė, kad per metus atlyginimai jo įmonėje visiems darbuotojams padidėjo 100 litų. Pasak direktoriaus, įmonėje nėra gaunančiųjų minimalų uždarbį. Mažiausias atlyginimas - 1000 litų iki mokesčių.

Nors atlyginimai didėjo, A.Valiuškio įmonėje - krizė: „Šiais metais einame tik į apačią - Vakarai stabdo: mažiau eksportuojame nei praėjusiais metais. Krizė atėjo pavėlavusi“.

Panevėžio tekstilės įmonės „Aistina“ direktorius Petras Morkvėnas taip pat pasidžiaugė, kad per pastaruosius metus įmonės darbuotojai uždirbo 10-15 procentų daugiau. Dabar mažiausias uždarbis įmonėje - 950 litų iki mokesčių. Tiek uždirba nekvalifikuoti darbuotojai - valytojai, pagalbiniai darbininkai. Kvalifikuoti darbuotojai gauna daugiau nei 1200 litų per mėnesį.

Statybininkai žino savo vertę

Anot Vilniaus statybų įmonės „Dangesta“ direktoriaus Renaldo Petrulionio, nuo praėjusių metų statybų sektoriuje darbuotojų atlyginimai kilo tik keliais procentais. Dabar daugiau uždirba tik kai kurių sričių darbininkai: štai per kelerius metus plytelių klojėjų atlyginimai padvigubėjo. Padidėjo ir dažytojų įkainiai. „Tų sričių specialistų labai trūksta“, - paaiškino R.Petrulionis.

Jo žodžiais, gerus darbuotojus galima išlaikyti tik didinant atlygį: „Nemažai emigruoja, nemažai yra ir tinginių. Statybos darbuotojų paklausa nemaža, jie tai žino - už mažai nedirbs“.

Rudenį statybininkų atlyginimai paprastai padidėja iki 10 proc., žiemą vėl nukrenta. „Tai sezoniškumo reikalas: visi nori greičiau baigti statybas, todėl įkainiai kyla“, - sako direktorius.

Prognozės gražios, o realybė?

Pasak ekonomistės Aušros Maldeikienės, atlyginimai didėja tik popieriuje, ir tai neryškiai.

Štai, Statistikos departamento duomenimis, realus darbo užmokestis antrąjį 2011 metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, sumažėjo: šalies ūkyje - 0,6, privačiame sektoriuje - 0,9 proc. Per ketvirtį realus darbo užmokestis išaugo tik valstybiniame sektoriuje - menkais 0,1 proc. Per metus realusis darbo užmokestis šalies ūkyje sumažėjo 2,3, valstybės sektoriuje - 1,9, o privačiame sektoriuje - 2,3 proc.

Tai reiškia, kad ir padidėję atlyginimai negelbėja, - juos suryja infliacija.

A.Maldeikienės nuomone, atlyginimus didinti bus priverstos tos įmonės, kurios netenka darbuotojų dėl emigracijos. „Uždarbis gali didėti statybų sektoriuje, lengvojoje pramonėje vargu ar tie atlyginimai labai augs“, - sako ekonomistė.

Didžiausią problemą ji įžvelgia viešajame sektoriuje. „Yra nemažai žmonių, gaunančių minimumą, atlyginimai nedidėja ir aukštos kvalifikacijos darbuotojams. Premjeras su baisiu pasididžiavimu sako, kad atlyginimų nekels. Tai reiškia, kad gydytojų, mokytojų, valstybės tarnautojų atlyginimai ir toliau mažės. Gal mums tiesiog jų nereikia? Gal tiesiog uždarykime ligonines?“ - ironizavo A.Maldeikienė.

Jos teigimu, dėl mažų atlyginimų lietuviai moka tik dejuoti, o ne kovoti. Užsienyje profsąjungos labiau gerbiamos, didesnį atlygį žmonės sugeba išsikovoti streikais.

Minimumas - tik už nekvalifikuotą darbą

„Realaus atlyginimų didėjimo nematyti“, - sako Arūnas Pocius, Darbo ir socialinių tyrimų instituto Gyventojų užimtumo probleminės grupės vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Anot jo, valstybiniame sektoriuje atlyginimų didinimo nereikia laukti. „Riboti finansiniai ištekliai, - paaiškina A.Pocius, - tačiau didinti atlyginimus reikėtų: daug specialistų, aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių išvažiuoja. Dabar esame tarsi donoras Europos Sąjungos šalims“.

Tuo tarpu privatus sektorius dėl eksporto plėtros atsigauna - įmonių vadovai galėtų kelti atlyginimus. „Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pagal esamą darbo našumą Lietuvoje būtų galima mokėti daugiau, negu mokama. Minimalus atlyginimas per mažas - jis turėtų būti tik už nekvalifikuotą darbo jėgą. Be to, minimalus atlyginimas slepia šešėlinę ekonomiką“, - dėstė profesorius.

Koks turėtų būti minimalus uždarbis? „Reikėtų didinti bent pora šimtų. Pagal esamas kainas jis turėtų būti 1500 litų, tačiau tai utopija“, - pridūrė jis.

Romas LAZUTKA, ekonomistas:

Nėra taip, kad atlyginimai labai didėtų. Tai yra nominalaus atlyginimo didėjimas. Dėl infliacijos realūs atlyginimai nedidėja. Padėtis šiek tiek gerėja, iš krizės išeinama. Tam, kad didėtų atlyginimai, turi trūkti darbo jėgos. Daug žmonių dirba už minimalią algą, kurios valstybė vis nekelia. Todėl nėra spaudimo darbdaviams. Juk darbas - irgi prekė: kiekvienas perka prekę kuo pigiau ir parduoda kuo brangiau. Taigi ir darbdavys nori mokėti kuo mažiau. Tam, kad mokėtų daugiau, reikia tam tikro spaudimo. Bėda ta, kad Lietuvoje žmonės neorganizuoti. Kitose šalyse darbdaviai tariasi su darbuotojų organizacijomis, profsąjungomis, ten deramasi. Didesnius atlyginimus žmonės išsikovoja ir streikais - vieną žmogų atleisti paprasta, bet negali atleisti visų darbuotojų.

Lietuvoje atlyginimai atsilieka, vidutinis atlyginimas - 2000 litų, o kaimynėje Estijoje - 3000 litų. Štai Estijos ekonomika yra stipresnė, BVP vienam gyventojui didesnis negu Lietuvoje, bet ne trečdaliu... Nuo Lenkijos, Estijos labiau atsiliekame pagal algas, o ne pagal ekonomikos išsivystymo lygį.

Lietuvoje minimalus atlyginimas per menkas, jį reikėtų didinti. Vakaruose už minimalią algą dirba tik labiausiai nekvalifikuoti darbuotojai - valytojai, šlavėjai, indų plovėjai restoranuose. Lietuvoje už minimalią algą dirba gana nemažai žmonių, net ir kvalifikuoti darbuotojai, pavyzdžiui, mechanikui siūloma minimali alga.