Uošvės ir žento dvikovoje - našlaičių ašaros.

2001 metų vasarą jūroje, gelbėdama savo dukrą ir dukterėčią, nuskendo moteris. Du jos nepilnamečiai vaikai šiandien priversti išgyventi ne vien skausmą dėl jos netekties - jau dveji metai jie vis patiria psichologinę traumą teismuose liudydami prieš žmogų, kurį tebevadina tėčiu.
Paveldėję trijų kambarių butą, vaikai gyventi jame negali - iš jo išsikelti nesutinka tėtis. Jie glaudžiasi pas močiutę, kuri, laikinai apribojus tėčiui tėvystės teises, tapo jų globėja.
Tėtis siekia atgauti prarastą teisę į dalį trijų kambarių buto, kurį įsigijo kartu su velione žmona. Todėl iš jo nesikelia. Jis nepajėgus sumokėti visus mokesčius už naudojimąsi trijų kambarių butu, močiutė atsisako mokėti, kadangi jos globotiniai bute negyvena. Skola už butą jau siekia beveik 2 tūkst. litų ir bus išieškota per teismus.
Nepilnamečių vaikų tėtis ir jų močiutė dėl buto kovoja teismuose. Jis sako: "su ja neįmanoma tartis", ji: "kokia su juo gali būti kalba?" Advokatams sumokėta po kelis tūkstančius, dedasi kitos teismų išlaidos, kurios galėtų atitekti vaikams išlaikyti. Kaupiasi skolos...
Šioje dviejų suaugusių žmonių dvikovoje nori nenori priversti dalyvauti ir našlaičiai. Bet jų širdelės nori tik taikos ir... sugrįžti namo, kur kiekviena kertelė primena mamą.

Velionė su vaikų tėvu pragyveno aštuonerius metus. O 1994 m. gegužę paprašė teismą nutraukti jų santuoką.
"Ištuokos bylą keliu dėl atsakovo girtavimo ir agresyvaus elgesio mano atžvilgiu... Prieš sūnaus gimimą vyro elgesys pradėjo keistis, jis tapo grubus ir piktas, manau, jog tai nuo pastovaus alkoholio vartojimo. Negana to, jis pradėjo mane mušti, yra porą kartų sudaužęs man veidą taip, kad negalėjau išeiti net į darbą. Jau treji metai su atsakovu santuokinių ryšių nepalaikome, gyvename skirtinguose kambariuose", - rašė ji ieškininiame pareiškime.
Vyriškis žurnalistei pripažįsta tik kartą trenkęs savo žmonai. Velionė buvusi karšto, impulsyvaus charakterio ir dažnai išprovokuodavusi konfliktus.
Jis įsitikinęs: jį su žmona išskyrė ne agresyvus jo elgesys, o uošvė, kuri nuolat kišosi į sutuoktinių santykius. "Tai ji neleido normaliai gyventi. Įsivaizduokit: mes važiuojam į pliažą - tai ir ji kartu".

Santuoka buvo nutraukta, tačiau buvęs sutuoktinis bendrų namų palikti nesiruošė. Vaikų globėja šiandien tvirtina: ir vaikų išlaikyti nepadėjo, tik girtavo, terorizavo šeimą... Pats jis sako, jog tai netiesa - didžiąją šeimos lėšų dalį jau po skyrybų sudarė jo uždirbti pinigai: jis, tautodailininkas, tapė paveikslus, siuvo drabužius, dirbo kitus darbus, dvejus metus net visiškai išlaikė studijuojančią žmoną.
"Visą gyvenimą mokėjau už butą, ir viskas čia mano supirkta", - aprodė paveikslais nukabinėtą jaukų butuką, kurio vienas kambarys paverstas dailininko dirbtuve, vyriškis.
Dokumentai byloja, kad 2001 metų birželio 14 dieną Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutraukė vykdomąją bylą dėl alimentų išieškojimo. Iš teismo nutarties matyti: moteris atsisako nuo alimentų, buvusiam sutuoktiniui sutikus nereikšti pretenzijų dėl buto.
Vyriškis paaiškina: taip susiklostė, kad jis ruošėsi įsikurti namelyje Dituvos sodų bendrijoje - išvežė ten molbertą, siuvimo mašiną. Bet su žmona sutarė, kad aplinkybėms pasikeitus visada galėsiąs grįžti namo.

Bet galutinai išsikraustyti vaikų tėvas nespėjo: vos 39 metų sulaukusios jo buvusios žmonos gyvybę 2001 metų vasarą pasiglemžė Baltijos jūros bangos. Išsyk po laidotuvių Zigmas B. sugrįžo į velionei priklausiusį butą ir niekur iš jo nebesikraustė. Jo iniciatyva buvo sutvarkyti dokumentai, reikalingi vaikams gauti pašalpą netekus maitintojo.

Vyriškis prisipažįsta, kad, slegiamas buvusios sutuoktinės mirties, gana dažnai skausmą malšino taurele ir sunkiai rado bendrą kalbą su jautriais savo paaugliais vaikais.
Vieną praėjusių metų sausio naktį, kai namo jis grįžo girtas, tarp tėvo ir dukters įvyko konfliktas.
Pasakoja vaikų globėja: "Tėvas ėmė priekaištauti dukrai, kad tik jis vienas mylėjęs jų mamą, nors mergaitė ir taip jau jautėsi kalta, kad ją gelbėdama nuskendo mama. Mergaitei atsikirtus, kam jis mušęs mamą, jei ją mylėjęs, tėvas trenkė jai per veidą.
Prasidėjus muštynėms, mergaitė išsigandusi užsirakino vonioje. Jis išlaužė duris, o ji paleido į jį vandenį, įkando į ranką. Tada tėvas jai iškvietė greitąją, neva išsigandęs prasidėjusios mergaitės isterijos."
Mergaitę, sakė globėja, žeidžia ir tėvo nepagarba velionės daiktams - pavogti ir parduoti jos papuošalai, pasinaudota pinigais, vaikų laikytais relikvija, nes buvo liesti mamos rankų.
Su jaunesniu sūnum, pasak globėjos, tėtis elgėsi kiek kitaip - stengėsi palenkti į savo pusę. Bet koją pakišo alkoholis: išsiuntė per Naujus metus sūnų į parduotuvę duonos, o pats užmigo. Nebegirdėjo skambučio į duris, o streso ištiktą ir sušlusį berniuką galop priglaudė draugo tėvai - močiutė su jo seserim šventė kitame mieste.
Po keleto mėnesių vaikai išsikraustė gyventi pas močiutę.

2002 metų rugpjūčio 13 dieną apylinkės teismas patenkino prokuratūros prašymą ir trejiems metams apribojo tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Vaikų globėja ir rūpintoja paskirta jų močiutė.
Iš ieškinio matyti, jog pats tėvas "pripažįsta, kad sunkiai randa kalbą su vaikais, jam trūksta psichologinių žinių", kad jis neturi nuolatinio darbo ir vaikais rūpinasi močiutė. Teismo nutartyje pažymėta, kad vaikai taip pat nori gyventi su ja, nes ten jiems sudarytos normalios gyvenimo sąlygos.

Tėvui nesiimant sutvarkyti buto paveldėjimo dokumentų, nepavykus jam prisiregistruoti bute iš naujo - be savininko sutikimo registracija negalima, - vaikų turto įteisinimu ima rūpintis jų globėja.
2002 metų rugsėjį notarė išduoda vaikų globėjai velionės turto paveldėjimo teisės liudijimą. Jame pažymėta, kad turtą lygiomis dalimis paveldi jos vaikai.

Sutvarkius paveldėjimo dokumentus našlaičių globėja ima rūpintis teisinėmis priemonėmis iškeldinti žentą iš vaikams teisėtai priklausančio buto.
Viename iš prašymų išsikelti ji pažymi: "Jūs nemokate mokesčių už buto komunalinius patarnavimus, savo elgesiu ir veiksmais sudarote neįmanomas gyventi sąlygas".

Gavęs šį nutarimą, žentas atsitokėja. Išsikelti jis nesiruošia ir 2003 metų pradžioje kreipiasi į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo. Jis norėtų, kad pusė turto atitektų jam.
Iš jo ieškininio pareiškimo: "Po santuokos nutraukimo bendro turto nebuvome pasidaliję, valdėme bendru sutarimu. Iki šiol rūpinuosi jo išlaikymu kaip bendrasavininkis... Rūpinausi juo ir jį valdžiau kaip savo nuosavą".
Anot jo, šią informaciją vaikų globėja sąmoningai nuslėpė nuo notarės, kad jam pakenktų. Pats pareiškė nesistengęs sutvarkyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dėl sunkios materialinės padėties.
Paskui buvo kiti tėvo ieškiniai, kuriais jis siekė susigrąžinti vaikus ir teisę į dalį buto.

Praėjo pusantrų metų, o uošvės ir žento dvikova tebevyksta. Nė vienas jų nenori nusileisti, susėsti prie taikių derybų stalo ir susitarti. Kiekvienas jų turi savo teisybę. Globėja savo mirusios dukters vaikams, savo anūkams, nori užtikrinti kuo geresnę ateitį, tėtis įsitikinęs, kad kovodamas už tai, kas jam teisėtai priklauso, neskriaudžia vaikų.
"Jie ir dabar dienomis ateina čia, pabūna, - rodo jis viename kambaryje sūnaus taisytą dviratį, kitame - dukters vis palaistomas gėles. - Tik uošvė sūnui draudžia lankytis pas mane, o dukterį palenkė savo pusėn: mergaitė man yra sakiusi, kad jai nei ten, nei čia nėra gerai. Dar kol kas negaliu vaikų susigrąžinti, o ir sunku man, kaip vyrui, būtų jiems maistą paruošti... Tą pusę buto, į kurią pretenduoju, aš juk išsaugosiu vaikams. Uošvė manęs nekenčia, teisme "svoločium" vadina, kam nepalieku buto."
Jis sutiktų užbaigti principų kovą, jei uošvė nupirktų vieno kambario butuką. Išeiti į gatvę, palikus tai, ką užsidirbo per 44 gyvenimo metus, jis nesiruošia. Ir įstatymas, regis, yra jo pusėje.
Neilgai trukus uošvė su žentu vėl susitiks teisme. Bus nagrinėjamas ieškinys dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir dalies paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo. Pralaimėjusi pusė turės padengti ir visas ankstesnių bylinėjimųsi išlaidas.
Apie galimybę susitarti taikiu būdu jie negalvoja.

Klaipėdos mokyklų pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidas Karvelis, paprašytas pakomentuoti, kaip ši situacija gali paveikti vaikų psichiką, atsako: "Kalbėti apie vaikų poreikius ir jų tenkinimą tokioje byloje nelengva. Kovojama dėl buto, tačiau kokia kaina? Atplėšiant vaikus nuo tėvo? Iš vienos pusės - materialiniai dalykai (dėl jų svarbos niekas nesiginčytų), bet iš kitos pusės - emociniai-socialiniai vaikų poreikiai. Poreikis bendrauti su tėvu, nors ir išgeriančiu ar kartais smurtaujančiu, vaikams labai svarbus. Juk tai pats artimiausias asmuo. Uošvės antipatija ir nepasitikėjimas savo žentu suprantamas. Tačiau jei tai daroma vaikų vardu...
Skyrybose kalbant apie buvusių sutuoktinių santykius taikome tokią formulę: sutuoktiniai gali nesutarti, bet tėvai privalo būti vieningi. Perfrazavus šią formuluotę išeitų, kad žentas ir uošvė, ką jie vienas apie kitą begalvotų, dėl vaikų turėtų sutarti dėl bendro problemos sprendimo. Tas problemos sprendimas turėtų ir leisti vaikams laisvai bendrauti su savo tėvu, ir tuo pat metu tai daryti saugiai.
Tėvo noras susigrąžinti vaikus suprantamas, tačiau jis kol kas nepalaikytinas. Ne todėl, kad jis, kaip vyras, negalėtų jiems valgyti išvirti. Problema yra jo pomėgis išgerti. Kol jis nepasitaisys, vaikai su juo nesijaus saugūs."