Uosto plėtrai - naujos perspektyvos

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija siūlys uosto kompanijoms naujovę, kuri padėtų greičiau įgyvendinti infrastruktūros projektus.

Pasak direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, buvo pakoreguota 2009-2013 metų investicinė programa, pusė milijardo
litų sudėliota taip, kad būtų ir vilkas sotus, ir avis sveika.

"Bent jau stambieji infrastruktūros projektai, kurie yra nubrėžti Uosto plėtojimo tarybos gairėse, per šią investicijų programą bus realizuoti iki galo", - sakė jis.

Programoje atsirado ir viena kita naujovė - 3 mln. litų numatyta medžiagoms pirsui statyti bendrovės "Bega" teritorijoje, 600 tūkst. litų - poveikiui aplinkai vertinti ir geologiniams tyrimams dėl būsimojo Malkų įlankos gilinimo.

Atsirado naujovių privataus bei viešo kapitalo bendradarbiavimo srityje įgyvendinant infrastruktūros projektus. Anksčiau, anot E. Gentvilo, uosto įmonių išlaidas už įgyvendintus infrastruktūros projektus siūlyta kompensuoti per 15 metų užskaitant žemės nuomos mokestį. Tačiau tai leido imtis tik nedidelės apimties projektų, mat žemės nuomos mokestis nesąs toks jau didelis.

Nuo šiol kompanijos galės savo lėšomis kurti infrastruktūrą ir tikėtis atgauti iškart visą sumą, tačiau projektas turi būti įtrauktas į investicijų programą.

"Pavyzdžiui, kompanija mato, kad 2012 metais programoje numatyti pinigai, bet nori įgyvendinti projektą 2010-aisiais. Tegul stato, o 2012 metais atgaus visą sumą, nes taip suplanuota biudžete", - aiškino E. Gentvilas.

Šiek tiek programos lėšų sutaupoma nusprendus pačiai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai nuomotis žemsiurbę uosto akvatorijai valyti ir gilinti. Pasak E. Gentvilo, anksčiau žemsiurbe pasirūpindavo konkursą laimėję rangovai, tačiau sąlygose nebuvo įrašyta, jog rangovas ją privalo turėti ar būti pasirašęs sutartį dėl nuomos. Taigi prireikus skubiai išvalyti akvatorijos dugną pasitaikydavo, jog rangovai to padaryti laiku negalėdavo. Planuojama, jog žemsiurbės nuoma atsieis apie milijoną litų per metus. Dar panašiai tiek galėtų atsieiti jos eksploatacija, įgulos atlyginimai ir t.t.

Šiek tiek pajudėjo ir problemos sprendimas dėl paminklo žuvusiems jūrininkams bei laivams pastatymo. Albatrosas buvęs pagamintas jau beveik prieš metus, bet skulptūros kelionei į Smiltynę trukdė nežinomybė, kas turi finansuoti paminklo statymo darbus.

"Priimtas sprendimas kreiptis į savivaldybę, kad būtų įkurta viešoji įstaiga, kuriai direkcija ir laivybos kompanijos pervestų pinigus", - sakė E. Gentvilas.

Giedrė NORVILAITĖ