Ūkio banką jau pasidalijo konkurentai

A.Ą.Audickas jau vakar pasirašė ketinimų protokolą su Šiaulių banku dėl galimo Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perdavimo.

Ataka prieš pensininkus

Didžiausias Šiaulių banko akcininkas - Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) - viešai paskelbė ketinąs suteikti subordinuotą paskolą perimant Ūkio banko gerą turtą ir apdraustus indėlius. Toks sprendimas priimtas net nepaisant to, kad Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas konstatavo neįvardytas Ūkio banko ligas ir 100 mln. litų vertės indėlių nuotėkį vos per vieną dieną.

„Šiaulių bankas yra finansiškai stiprus tokiam žingsniui ir turi skaidrią akcininkų struktūrą“, - pranešė Šiaulių banko administracijos vadovas Audrius Žiugžda.

„Aš esu įsitikinęs, kad Šiaulių banko vadovybė ir jo darbuotojai gali užtikrinti, kad paslaugų teikimas Ūkio banko klientams būtų greitai atnaujintas“, - pareiškė ERPB atstovas Šiaulių banko stebėtojų taryboje Peteris Reinigeris.

Šiaulių bankas akimirksniu ėmė reklamuotis, jog sklandus ir greitas paslaugų Ūkio banko klientams atkūrimas yra realus todėl, kad abi kredito įstaigos naudoja tą pačią informacinių technologijų platformą ir bendrą bankomatų tinklą.

Ūkio banko klientams skubiai buvo pasiūlyta ir jau gatava paslauga „Pensijos avansas“. Iki 300 litų paskolą iš savo pačių pensijos iškart galėtų gauti visi be pinigų likę Ūkio banko klientai pensininkai, kurie įsipareigotų pereiti į Šiaulių banką. Pensininkams buvo siūlomos nemokamos mokėjimo kortelės be aptarnavimo mokesčio, prailgintas Šiaulių banko padalinių darbo laikas.

Vakar agresyvi reklama, skirta pensininkams, davė pirmuosius vaisius. Šiaulių bankas viešai džiaugėsi, kad jo klientais jau tapo keli šimtai pensininkų, kuriems išmokos būdavo pervedamos per Ūkio banką.

Domina tik geras turtas

Kodėl Šiaulių bankas sukruto kuo greičiau įsigyti Ūkio banką, kurį Lietuvos banko valdytojas V.Vasiliauskas laiko blogu ir rizikingu? Apie tai „Respublika“ vakar kalbėjosi su Šiaulių banko valdybos pirmininku ir vienu iš jo akcininkų Algirdu Butkumi.

- Kodėl Šiaulių bankas nori kuo greičiau įsigyti Ūkio banką, jo klientams jau siūlo net visokių dovanų?

- Mūsų nedomina joks Ūkio bankas, o tik normalūs, geri jo aktyvai - jo lietuviškos bankininkystės dalis. Sveikoji dalis ten juk kažkokia vis tiek yra. Ar jūs galvojate, kad mus domina tai, ką Ūkio bankas turi už Lietuvos sienų? Be jokios abejonės, Šiaulių banko akcininkas neleistų kalbėtis apie Ūkio banko įmones Ukrainoje, Minske, Bosnijoje, Škotijoje - niekur.

- Kas yra sveikoji Ūkio banko dalis, kuri jus domina?

- Tai - paskolos, klientai, įsipareigojimai, darbas su turtu, projektais. Juk natūralu, kad didžioji dalis banko yra dirbanti, veikianti.

Mes bandome išspręsti būtent tą problemą, kuri šiandien labiausiai rūpi Ūkio banko klientams Lietuvoje. Jeigu Lietuvos bankas norės priimti mūsų pagalbą, mes ją suteiksime, jeigu nenorės - tegul kapstosi patys.

Šiaulių bankas tiesiog pasiūlė greitai padaryti tai, ką gali, kad tik būtų mažiau ne tik triukšmo, bet ir bėdų žmonėms.

- Kodėl įsigyti Ūkio banką neskuba didieji, skandinaviški komerciniai bankai?

- Tegul žengia ir jie tokį žingsnį, juk visi esame atviri pasiūlymams. Bet manau, kad tiems didiesiems bankams reikia bent dviejų savaičių, kol ras savo mamų ir tėčių pritarimą, viską suderins, sukvies posėdžius.

Mes kažkaip mokame su savo akcininku labai greitai susitarti telefonu, posėdį surengti telekonferencijos būdu. Būtent taip šis sprendimas dėl Ūkio banko ir buvo priimtas.

- Kas turėtų priimti ar atmesti Šiaulių banko pasiūlymą įsigyti Ūkio banko dalį?

- Dabar paskirtas Ūkio banko laikinasis administratorius privalės pateikti savo pasiūlymus Lietuvos bankui, pasakyti, ką jis ten mato, ko nori. Jeigu tie pasiūlymai bus mums įdomūs, mes dalyvausime, jeigu ne, tai ne.

- Kas atsitiks, jeigu Šiaulių banko idėja bus atmesta?

- Mums nieko neatsitiks, o kas atsitiks su Ūkio banku, mums neįdomu. Aš tik žinau, kas bus su žmonėmis. Juos tampys du tris mėnesius, kol kažką kažkur išmokės.

Kas bus su pačiu banku? Jo žmonės tiesiog neteks darbo, kaip atsitiko „Snore“, ir tiek. Įsigiję Ūkio banką mes bent didžiąją jų dalį įdarbintume.

- Kiek jūs esate pasirengę sumokėti už Ūkio banko dalį?

- Kol kas nežinau, kiek ten būtų - 2 mlrd. ar 2,5 mlrd. litų.

- Kodėl Ūkio bankas apskritai buvo uždarytas?

- Aš nenoriu reikšti jokios nuomonės apie buvusius kolegas. Kai ką skaitėme laikraščiuose, buvo linksma. Kiekvienas žmogus daro tai, ką jis nori.

Kitur įmanoma be chaoso

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, paklaustas, kodėl eiliniai bankų klientai nėra apsaugoti nuo tokių sukrėtimų, kurie atsitiko su „Snoro“ ar Ūkio banku, „Respublikai“ sakė, kad yra valstybių, kur valdžia kitaip elgiasi kilus įtarimams dėl kredito įstaigos veiklos.

Esą civilizuotose šalyse įtartino banko veikla įprastai yra sustabdoma savaitgaliui, atliekamas skubus jo finansinės būklės patikrinimas, o pirmadienį klientai vėl gali laisvai naudotis savo pinigais, sąskaitomis.

„Tačiau tokie metodai yra tik brandžių ekonomikų bruožas, o aš nežinau pereinamosios ekonomikos valstybių, kur ši problema būtų taip suvaldyta, - sakė S.Kropas. - Tikėkimės, kad kokiam nors sprendimui dėl Ūkio banko priimti pakaks Lietuvos banko laikinajam administratoriui suteiktos savaitės. Aš suprantu, kad žmonės patyrė nepatogumų, bet, matyt, Lietuvos bankas buvo priverstas imtis tokios drastiškos priemonės dėl labai staigaus didelių lėšų išplaukimo iš Ūkio banko“.

S.Kropas mano, kad centrinis šalies bankas visada turi galimybę perimti įtarimų keliančio komercinio banko valdymą ir be jo veiklos sustabdymo, kas iš esmės pasmerkia tokio banko ateitį.

„Sustabdžius banko veiklą jau tikriausiai visiems aišku, kad jis ateityje nebegalės dirbti bent jau kaip Ūkio bankas - vargu ar juo dar galės patikėti privatūs klientai ir įmonės, - teigė S.Kropas. - Turbūt šis bankas taps kito banko dalimi, pasikeis ne tik jo akcininkai, bet ir pavadinimas“.

Bankų asociacijos prezidento teigimu, Ūkio banko veiklos sustabdymas esą nebuvo netikėtas, tai jautė ne tik kiti bankininkai, bet ir eiliniai klientai - po kai kurių jo savininko V.Romanovo viešų pareiškimų jie ėmė masiškai atsiiminėti savo indėlius.

„Kad remonto reikia Ūkio bankui, jau buvo aišku ir po „Snoro“ istorijos, - sakė S.Kropas. - Bet komercinių bankų priežiūros tarnybos veikla yra panaši į policininkų. Kad ir kiek pareigūnų būtų gatvėse, juk ten vis tiek įvyksta avarijos“.

Abejoja dėl valdytojo

Seimo narys Petras Gražulis yra įsitikinęs, kad dėl Ūkio banko krizės yra tiesiogiai atsakingas komercinių bankų priežiūrą vykdančio Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas, ir jam pasiūlė pasitraukti iš pareigų.

„Dabartinė situacija aiškiai parodo, kad Lietuvos centrinis bankas negali vykdyti nuoseklios priežiūros ir jam nepavyksta užtikrinti Lietuvos bankų ir kredito unijų stabilaus, patikimo ir efektyvaus funkcionavimo, todėl yra būtina imtis ryžtingų sprendimų nedelsiant“, - pareiškė P.Gražulis.

Parlamentaras taip pat suabejojo ir Lietuvos banko sprendimu paskirti Ūkio banko laikinuoju administratoriumi 30 metų A.Ą.Audicką, kuriam skirtas net 45 tūkst. litų atlyginimas. P.Gražulis stebėjosi, kad pagrindiniu šio pasirinkimo kriterijumi tapo A.Ą.Audicko inicialai - trys A raidės, simbolizuojančios reitingų agentūrų įvertinimo balus, ir menka jauno žmogaus patirtis, kuri susijusi tik su investicine bankininkyste ir vienu pašto-banko projektu.

Grėsmė skandinavams

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas vakar „Respublikai“ atskleidė, kad vakar iškviestas į posėdį Lietuvos banko valdytojas V.Vasiliauskas negalėjo atsakyti į klausimą, ar centrinis bankas prieš sustabdant Ūkio banko veiklą įvertino, kad tai sukels daug nepatogumų klientams.

„V.Vasiliauskas sakė, kad kažkas buvo vertinama, bet kaip bus pasirūpinta eiliniais banko klientais, neatsakė, - teigė B.Bradauskas. - Šiandien aišku tik tiek, kad Ūkio banko daugiau nebebus, o kokios ten jo problemos - niekas nežino“.

Todėl B.Bradauskas vėl iškėlė idėją kurti valstybinį komercinį banką, kurio pagrindu taptų Ūkio bankas.

„Tokiame banke savo pinigus laikytų visos valstybės įstaigos, biudžetinės organizacijos, ten dėl saugumo pereitų ir nemažai privačių indėlininkų, - „Respublikai“ sakė parlamentaras. - Skandinaviški bankai to nepakęstų, veiktų visu frontu. Jau mes girdėjome, kaip šią idėją kritikavo buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri lengva ranka „Snorui“ iš valstybės skyrė 4 mlrd. litų, o dabar nežinome, kaip tuos pinigus atgauti“.

„Šio Lietuvos banko valdybos veiksmo nesitikėjome. Kada Lietuvos bankas pareikalavo padaryti papildomus užstatus, mes pasamdėme advokatus ir patenkinome reikalavimus - papildomai užstatėme 1 milijardo litų vertės turtą. Todėl banko veiklos apribojimo veiksmas mums buvo netikėtas - mums nebuvo pateiktos net ataskaitų išvados susipažinti. Bet su Lietuvos banku ginčytis nėra prasmės. Juo labiau kad jau beveik dveji metai kaip praktiškai banką valdo Priežiūros tarnyba kartu su banko administracija“, - taip Lietuvos banko sprendimą komentavo pagrindinis Ūkio banko akcininkas Vladimiras Romanovas.