Pasak konservatorių, poreikis išsamiai paaiškinti situaciją švietimo ir mokslo srityje atsirado po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, jog švietimo ir mokslo ministro įsakymo "Dėl brandos egzaminų ir įskaitų programų patvirtinimo" pakeitimo" kai kurios nuostatos yra neteisėtos - prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam visų asmenų lygybės principui.
Opozicinės frakcijos nariai ministro prašo paaiškinti, ko tikėtis kitų mokslo metų abiturientams? Ar vėl bus rengiamos kokios nors "neesminės" egzamino programos pataisos? Ką ketinama keisti? Taip pat primenama, kad egzaminų ir įskaitų programos pagal nustatytą tvarką skelbiamos iki egzaminų sesijos pradžios likus ne mažiau kaip 2 metams.
Parlamentarai pažymi, kad viešoje erdvėje ministras aiškino, jog egzamino palengvinimai įsakyme numatyti tik 1 metams, tačiau iš tikrųjų dokumente joks terminas nenumatytas.
"Jūs viešai sakėte neteisybę ar tiesiog buvote neįsigilinęs į dokumento projektą?" - klausiama kreipimesi į D. Pavalkį.
Ministro prašoma atsakyti, ar jis prisiima asmeninę atsakomybę už sukeltą sumaištį egzaminų sistemoje ir visuomenės supriešinimą.
Paklausime teiraujamasi, ar Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai pritarė egzamino palengvinimui? Kokia buvo ministerijos specialistų ir ekspertinių institucijų pozicija dėl šių pakeitimų? Kas yra šių pataisų iniciatoriai ir projekto rengėjai? Ar Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai ministrą ragino keisti egzaminų programą?
Ministro taip pat klausiama, ar ministerija neplanuoja iš esmės patikrinti, kaip mokyklose tautinių mažumų mokomąja kalba yra įgyvendinamos Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų normos, kaip efektyviai panaudojamos valstybės finansuojamos įvairios papildomos organizacinės, finansinės ir kitos priemonės, siekiant sudaryti sąlygas pasirengti vienodam lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą