Valentinas MAZURONIS, Darbo partijos pirmininkas, prieš pabėgėlių dalybas:
Tas kelias, kurį siūlo Europos Komisija, nesprendžia problemos. Priešingai, jis pabėgėlių problemą tik padidins. Kai paskirstomos kvotos, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškia, kad visi atvažiuokite, mes visus priimsime, pabėgėliams duodama žinia, kad, patekę į ES, jie ten ir liks.
Kitas dalykas - tokia rezoliucija nėra teisinga, nes tai yra rankų laužymas valstybėms, turinčioms kitokią patirtį, kitokią nuomonę. Nes šalims, nesutinkančioms priimti pabėgėlių, numatytas finansinis indėlis į perkėlimo fondą. O tas fondas yra niekas kitas, kaip bauda už nepaklusnumą, kaip gąsdinimas. Man tai yra nepriimtina, todėl ir balsavau prieš rezoliuciją.
Trečias dalykas - pirmiausia reikia ne sutikti su siūlomu pabėgėlių skaičiumi, o pačiai Lietuvai apsispręsti, ko mes norime, apskaičiuoti, ar galime tą daryti, kokiomis formomis ir būdais bei kiek pabėgėlių galime priimti ir t.t. Bet mes linksime galvomis, pritariame nemotyvuotiems Europos Komisijos sprendimams patys apie nieką negalvodami. Galime ir žmonių nuomonės paklausti, ar jie su tuo sutinka, ar nesutinka. Tačiau dabar net savivaldybių lygmeniu nerealu, kad bus vykdomos apklausos, nes tada 1105 pabėgėlių, kuriuos mūsų politikai prisiėmė, nesutalpinsime. Juk tik keliolika savivaldybių pareiškė galinčios priimti pabėgėlius, tačiau tik po vieną ar dvi šeimas. Pirmiausia mūsų valstybės vadovai pareiškė, kad sutinka su 1105 pabėgėliais, vėliau Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai ministrams davė mandatą ES ministrų tarybos posėdyje su tuo sutikti, o tik po to pradėta savivaldybių apklausa, kiek pabėgėlių jos gali priimti.
Keisčiausia, kad dar vasarą sutikome tik su 325 pabėgėliais, dar prieš tai premjeras sakė, kad daugiau nei 50 jų priimti negalime. Dabar jau su 1105 sutinkame. Neabejoju, kad tas skaičius tik didės. Jei vietoj tų 1105 pabėgėlių Europos Komisija būtų pasiūliusi 5 tūkst., neabejoju, kad mūsų politikai būtų pasakę: tai būtent toks skaičius, koks mums tinka. O ir Europos Parlamente mes balsuojame nevienodai. Esame susiskaldę net ir svarbiais Lietuvai klausimais. Vieni balsuoja už tai, kas naudinga Lietuvai, o kiti mano, kad reikia ginti ne Lietuvos, o vadinamuosius bendraeuropinius interesus.
Rolandas PAKSAS, Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, prieš pabėgėlių dalybas:
Atsiranda privalomumas. Iki šiol visą laiką buvo kalbama, kad reikia elgtis solidariai, savanoriškai, pagal galimybes. O dabar viskas privaloma. Atsiranda ne tik skaičius, kiek reikia priimti, bet ir bausmė. Pirmą kartą girdžiu, kad ES narė bus baudžiama, jei elgsis kitaip. Todėl man kilo mintis pasiūlyti, kad Lietuva verčiau pasirinktų šitą bausmę, o ne pabėgėlius. Taip išsispręstų visos problemos, kurios atsirastų kartu su pabėgėliais, susijusios su nusikalstamumu, narkotikais, kitu tikėjimu, nuo ko kenčia kitos šalys, tų pabėgėlių turinčios: ar tai būtų Danija, ar tai būtų Švedija. Ne paslaptis, ten yra rajonų, kur net vietinė policija bijo įvažiuoti. Ten veikia visai kiti įstatymai ir musulmoniškos gyvenimo taisyklės. Niekas nežino, ar mes nesulauksime teroristų, niekas nežino, kaip jie elgsis po kelerių metų, ar negaus komandos iš savo dvasinių lyderių pradėti teroristinius aktus prieš vietos gyventojus ir t.t.
Todėl tikrai verčiau susimokėti baudą ir toliau gyventi pagal katalikiškas, istorines normas su savo žmonėmis, su savo tikėjimu ir rūpintis savais gyventojais, kurių mes per 25 Nepriklausomybės metus jau apie milijoną išsiuntėme į emigraciją.
Valdemaras TOMAŠEVSKIS, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas, prieš pabėgėlių dalybas:
Motyvai, kodėl balsavau prieš rezoliuciją, yra labai paprasti. Mūsų frakcija visada pasisakė ir pasisako už tam tikrą ES valstybių narių suverenitetą.
Negali būti kažkokio vieno centro komiteto, kuris nustatytų, kas kiek pabėgėlių privalo priimti. Tokiu klausimu sprendimus valstybės turi priimti savanoriškumo pagrindu.
Juk ir sąlygos, ir galimybės priimti pabėgėlius įvairiose valstybėse yra skirtingos.
Kai kurios valstybės netgi siūlė šalis, kurios atsisakys priimti pabėgėlius, bausti mažinant ES struktūrinių fondų paramą. Kadangi Vokietija susidūrė su milžinišku pabėgėlių skaičiumi, o ji yra didžiausia ES donorė teikiant ES paramą, tai jau skamba kaip tam tikras šantažas.
Ar pabėgėliai nekels grėsmės nacionaliniam saugumui? Sunku vienareikšmiškai atsakyti, nes nežinome, kas ir iš kur atvažiuos. Manau, kad pabėgėlius musulmonus galėtų priimti Saudo Arabija ir kitos turtingos musulmoniškos šalys, nes jie su mūsų pasaulėžiūra neturi nieko bendra ir gali kilti problemų tiek jiems, tiek mums.
O krikščionis galėtume priimti ir mes.
Negalėjo dalyvauti
Negalėjęs balsuoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Bronis Ropė „Vakaro žinioms“ sakė, jog taip atsitiko dėl to, kad netikėtai iš vakaro buvo paskelbta, jog bus pratęstas posėdis, o jis buvo susiplanavęs reikalus Lietuvoje.
Vilija BLINKEVIČIŪTĖ, Socialdemokratė, už pabėgėlių dalybas:
- Kodėl panorote, kad į valstybes pabėgėliai būtų perkeliami be šių šalių sutikimo?
- Mes esame bendroje ES šeimoje. Visą ES su gerais ir galbūt negerais dalykais aš visada priimu kaip šeimą. Ir visą laiką reikia padėti vieni kitiems, kaip būna šeimoje. Tokia buvo mano motyvacija, todėl balsavau, kad reikia būti solidariems. Juk kai mums bus blogai, mes norėtume, kad ir mums padėtų.
- Neatrodo, kad pagalba turi būti nuoširdi, o ne iš prievartos?
- Nereikia suprasti drastiškai, kad tai būtų prievarta. Aš tikrai galvoju, kad prievartos mechanizmo neprireiks, baudos niekam nebus įvestos. Natūralu, kad yra skirtingų nuomonių, nes ES sudaro 28 valstybės su skirtingomis tradicijomis, požiūriu. Todėl gal kartais ir nuskamba griežtesnis žodis. Tačiau tikrai manau, kad bus gražiai susitarta. Juo labiau kad mes iš tos pačios ES šeimos gauname didžiulę paramą - 45 mlrd. litų per 7 metus.
- Kuriuos, deja, dažnai ištratiname ir be tikslo, tad gal geriau dalies paramos atsisakyti ir nepritarti prievartai?
- Reikia padėti žmonėms, ištiktiems nelaimės.
Algirdas SAUDARGAS, Konservatorius, už pabėgėlių dalybas:
Balsavau už rezoliuciją dėl labai paprastos priežasties - Europos liaudies frakcija taip nusprendė. Kadangi kažkokių ypatingų konsultacijų ar prašymų iš mūsų Vyriausybės nesulaukiau, balsavau taip, kaip nusprendė frakcija.
Antanas GUOGA, Liberalų sąjūdžio atstovas, už pabėgėlių dalybas:
- Kodėl balsavote už rezoliuciją?
- Be abejo, tai, kad balsuočiau už rezoliuciją, nulėmė ir mūsų frakcijos apsisprendimas, ir asmeninė nuomonė. Lietuva turi būti solidari su Europa. Jei nebūsime solidarūs, mūsų santykiai su kitomis šalimis tik blogės. Ir iš viso manau, kad pabėgėlių problema yra išpūsta, nes jie Lietuvoje ir nenori likti. Reikia parodyti solidarumą, juo labiau kad pabėgėliai tenori važiuoti į stipresnių ekonomikų valstybes.
- Nepastebėjote, kad kitos ES šalys ir taip nerodo mums solidarumo? Mūsų pieno sektorius dėl ES vykdomos politikos patyrė didžiausius nuostolius, tačiau kompensacijas gavome keliskart mažesnes, nei buvo poreikis, išmokos mūsų ūkininkams mažiausios ES...
- Tam yra kriterijai ir derybos. Kitos ES šalys seniai į ES įstojusios, todėl ir išmokos joms didesnės. Mums reikia išmokti kovoti.
- Gal geriau susimokėti baudą ir nepriimti pabėgėlių? Vis tiek būtume solidarūs - paremtume pabėgėlių fondą nemenka suma.
- Tie, kurie sumokės baudą, atrodys daug blogiau. Baudos nėra labai didelės, tačiau valstybės atrodys kaip savanaudės.
- Gal pabėgėlių priėmimo klausimu reikėtų atsiklausti Tautos?
- Tai kad prieš pabėgėlius pasisako apie 80 proc. gyventojų, mes visi tai žinome. Populistiškai kalbant, būtų labai lengva pasakyti, kad pabėgėliai Lietuvai būtų didelė problema. Tačiau kalbame apie nieką, nes tie pabėgėliai pas mus nenori važiuoti. Ir jokios grėsmės jie nekels, nes pas mus neužsibus.
Jie nesiteikė nieko komentuoti telefonu
Zigmantas Balčytis, Socialdemokratas, už pabėgėlių dalybas.
Petras Auštrevičius, Liberalų sąjūdžio atstovas, už pabėgėlių dalybas.
Viktoras Uspaskichas, Darbo partijos atstovas, neatvyko balsuoti.
Gabrielius Landsbergis, Konservatorius, neatvyko balsuoti.
Niekas jų nenori
Rugpjūčio pabaigoje savivaldybių vadovų buvo klausiama, kurios jų ir kiek pabėgėlių galėtų priimti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija „Vakaro žinias“ informavo, kad praėjus beveik mėnesiui, tai yra iki vakar dienos, vos iš 12 savivaldybių gauti atsakymai, kad jos gali apgyvendinti po vieną ar dvi 3-5 asmenų pabėgėlių šeimas. Tarp jų iš 7 didžiųjų miestų tėra Šiauliai ir Alytus. Sutikimą taip pat pareiškė Birštono miesto, Akmenės, Joniškio, Kauno, Kelmės, Klaipėdos, Pakruojo, Raseinių, Šiaulių, Skuodo rajonų savivaldybės. Kitos dar neatsiuntusios atsakymo arba svarsto galimybes. Beje, sąraše nėra Visagino savivaldybės, nors jos merė Dalia Štraupaitė yra sakiusi, kad gali priimti nors ir visus pabėgėlius.
Nesunku apskaičiuoti: net jei visos savivaldybės priimtų maksimalų nurodytų žmonių kiekį (dvi šeimos po 5 asmenis), dvylikai savivaldybių tektų vos 120 pabėgėlių iš 1105. Įdomu, kur bus dedami kiti.
Beje, tik Alytaus ir Birštono savivaldybės užsiminė, kad pabėgėliams galėtų suteikti ne tik gyvenamąsias patalpas, bet ir darbą. Birštono merė Nijolė Dirginčienė „Vakaro žinioms“ yra sakiusi, kad atsidarius „Eglės“ sanatorijai statomas didžiulis SPA centras „Vytautas“, todėl sukurta daug darbo vietų. Statomi ir kiti nauji objektai. O štai Alytus veikiausiai suinteresuotas ne integruoti pabėgėlius, o gauti pigios darbo jėgos. Mat kalbama, jog ketinama statyti kelias naujas gamyklas, kuriose bus galima dirbti ir nemokant lietuvių kalbos. Beje, atvykėliams ketinama nupirkti socialinius būstus.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą