Tratinti milijonus lengviausia prisidengiant kultūra

Kyla klausimų

Šią savaitę kultūros ministrui Šarūnui Biručiui pasidomėjus, kur dingo 20 mln. litų, skirtų Nacionalinio dramos teatro remontui, kaltų taip pat neatsirado. 2008 metais teatro pastato remontui ir įsigytai įrangai išleista daugiau nei 20 mln. litų, tačiau rezultato nematyti - šąla pusė pastato, scenos grindys ir įranga avarinės būklės, o žiūrovų kėdės neatitinka standartų. Dabartinė teatro vadovybė sako nežinanti, kaip atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, kur dingo ankstesnės teatro vadovybės teatro gerovei skirti ir išleisti pinigai.

O štai buvusioji valdžia - skambiai pasižymėjęs aktorius Adolfas Večerskis, per 10 savo vadovavimo mėnesių žmonai ir dukrai priedais prie atlyginimų yra išmokėjęs daugiau kaip 21 tūkst. Lt, teatro patalpose buvo įrengęs net gyvenamąsias patalpas. Deja, kas jose gyveno ir teatro malone džiaugėsi, nežinoma iki šiol.

Pavyzdžių ne vienas

Tačiau tai tik maža dalis mūsų šalyje nuskambėjusių kultūrinių pinigėlių, kurių niekam, ar bent paprastam piliečiui, nematyt. Buvę ir stambesnio kalibro švaistūnų. Štai pvz., įtarus, kad 2006-2009 m. rekonstruojant Nacionalinį operos ir baleto teatrą taip pat buvo iššvaistytas didelės vertės turtas, pradėtas tyrimas, trukęs kone penkerius metus. Tačiau 80 tomų bylos medžiagos tyrimas buvo nutrauktas, nes per dvejus metus nebuvo sulaukta teisinės pagalbos iš Vokietijos. O be šio atsakymo buvo neįmanoma įvertinti, kiek iš tiesų kainavo scena, mat visus darbus atliko būtent Vokietijos bendrovė.

Tokiu būdu išsisuko ne tik tuometinis vadovas Gintautas Kėvišas, bet ir dar penki su buhalterine apskaita susiję darbuotojai. Nepaisant to, jog Valstybinė kontrolė buvo nustačiusi, kad vykdant projektą ne kartą buvo šiurkščiai pažeistas viešųjų pirkimų įstatymas.

Ne kitaip buvo ir su didžiu šalies renginiu VEKS, nuskambėjusiu kaip kone didžiausiu pinigų iššvaistymo kultūriniu renginiu. Šis renginių ciklas nustebino gyventojus ne tik gausybe projektų, bet ir vangia institucijų veikla, mat 2010 metais atlikę tyrimą dėl VEKS milijonų panaudojimo, Valstybės kontrolės auditoriai parengė išsamią 136 puslapių ataskaitą, kurioje buvo išvardyta daugybė programos vykdytojų padarytų trūkumų, teigta, kad projektai nebuvo įgyvendinti koordinuotai, kryptingai ir rezultatyviai, o kai kurie jų iš viso neįvykdyti.

Visas projekto biudžetas siekė beveik 300 mln. litų, iš kurių, skaičiuoja ekspertai, nemaža dalis dingo kaip dūmas. Tačiau šių metų balandžio mėnesį byla taip pat buvo užversta, mat faktinių duomenų apie viešosios įstaigos VEKS apgaulingą ir aplaidų apskaitos tvarkymą nebuvo nustatyta.

Šarūnas BIRUTIS, Kultūros ministras:

- Šią savaitę apžiūrėjęs Nacionalinį teatrą pasigedote atliktų darbų, kuriems buvo išleista apie 20 mln. Lt?

- Aš negaliu sakyti, kad tie pinigai kybo ore. Jei paklausime žmonių, kurie vykdė projektą, jie pasakys, kad pinigai, jų manymu, kažkur efektyviai įdėti. Pakabintos štangos, kurios iš tikrųjų kainuoja turbūt nepigiai, tačiau klausimas, ar jos veikia. Taip pat išdažyti koridoriai, pakeistos durys persirengimo ir grimerinių kambariuose, tačiau jokių esminių permainų nebuvo. Todėl, mano supratimu, ta investicija buvo absoliučiai neefektyvi ir nekontroliuojama, todėl reikia kažkaip suformuluoti viską iki galo, kad teatras žinotų, ką ateityje reikia daryti. Šiuo metu ir pinigai išleisti, ir darbai nepadaryti, kurie padaryti turėjo būti.

- Buvęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas įpareigojo dabartinį vadovą Martyną Budraitį išieškoti 21 tūkst. Lt teatrui padarytą žalą iš buvusio vadovo A.Večerskio. Ar tai buvo įvykdyta?

- Kol kas žala nėra išieškota. Procesai nėra pasibaigę, bet, mano žiniomis, jie nėra tokie sėkmingi, kokių visuomenei norėtųsi. Be abejo, čia galima kritikos nepagailėti visiems, o tarp jų ir teisėsaugos institucijoms, kurios visuomenės intereso nesugeba apginti.

- Prieš kelerius metus panašus, tik gerokai didesnio masto skandalas buvo kilęs dėl VEKS projekto lėšų iššvaistymo. Teatrų metams Seimas papildomų pinigų neskyrė, o štai šio projekto biudžete buvo kone 300 mln. Lt. Kokią išliekamąją vertę turime šiandien?

- Išliekamoji vertė kartais yra ne tik materialioji. Bet dabar tą įvertinti būtų labai sunku. Nuomonę, kad ten buvo kažkiek viskas daroma lengva ranka, girdžiu iš ekspertų ir kultūros žmonių, matyt, kad tame teisybės yra.

- VEKS iššvaistytų lėšų, ko gero, pakaktų kultūrininkų algoms pakelti.

- Ne tik kultūroje, bet ir visose srityse su valstybės finansais reikia elgtis daug atsakingiau. Todėl mes ministerijoje ėmėmės didelių pertvarkų: įvertiname ir iš naujo peržiūrime Valstybės investicijų programą, tai niekada nebuvo daroma, vertiname ir kitus projektus. Manau, kad tai turėtų atsiliepti ateityje, nes už tuos pačius pinigus įmanoma pasiekti visai kitus rezultatus, jei juos naudosime efektyviai.

- Ar įstatyme yra spragos, leidžiančios kultūrai tapti patogia niša pinigų plovimui?

- Tokia tampa ne tik kultūra. Gal kartais kultūrinius projektus sunkiau įvertinti. Todėl reikia, kad būtų absoliutus skaidrumas, tik tada klausimų kiltų mažiau. Tai liečia ne tik kultūrą, o ir visą viešąjį sektorių.

- Kaip pasiekti to skaidrumo?

- Viską daryti viešai ir garsiai. Aiškiai nurodant pinigus, kurie kam skiriami, sutelkiant įvairius ir priešingas nuomones turinčius ekspertus - tik tada problemų bus mažiau. Kad nebūtų tam tikrų susitarimų, pasidalijimų, netgi kartais nesveikų vienas kito palaikymų. Projektų vertintojai turėtų atsiskaityti visuomenei ir pranešti, ko vertas vienas ar kitas projektas, kodėl skiriamas finansavimas konkretiems darbas. Matau daug spragų, kurias būtina taisyti.