Tolsta pareigūnų pensijos

„Visi žmonės vienodi. Sakykit, kuo nuo pareigūno skiriasi chirurgas, kuris kiekvieną dieną operacinėje susiduria su grėsme ne vieno žmogaus gyvybei? Bet gydytojas į pensiją išeina kaip ir visi kiti. Tikiuosi, komitetai dar patobulins pateiktą projektą ir užlopys šią spragą“, - kalbėjo vyriausia Seimo narė Vida Marija Čigriejienė.

Vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio teigimu, dėl projekto vyko aršios diskusijos su pareigūnų profesinėmis sąjungomis.

„Dauguma pareigūnų nori ilgiau tarnauti, gauti didesnę pensiją, o svarbiausia - turėti normalią socialinės integracijos į gyvenimą kitomis sąlygomis programą, nes šiuo metu egzistuojanti buvusių pareigūnų reintegracijos į visuomenę sistema neefektyvi“, - teigė ministras ir akcentavo, kad diskusijos vyko tik su vidaus reikalų sistemos pareigūnais.

Tarnybos stažas valstybinei pensijai gauti ilginamas ir kariškiams. Tačiau Krašto apsaugos ministerija siūlo sudaryti galimybę ministrui pagal kariškio prašymą dar ilgiau pratęsti tarnybos laiką. Taip esą būtų panaudojama jų kvalifikacija ir įgūdžiai, jiems nereikėtų esant 40-43 metų ieškotis naujo darbo, o valstybė sutaupytų lėšų jų pensijoms.

Iš maždaug 3 tūkst. šiuo metu į atsargą išėjusių karių ir karininkų dirba tik trečdalis. Vidutinė kariškio valstybinė pensija Lietuvoje - 207,4 euro, tai sudaro maždaug 26 proc. jo tarnybos metu gauto darbo užmokesčio.

Pasak Lietuvos nacionalinės veteranų asociacijos atstovo Vaidoto Malinionio, į atsargą išeina palyginti jauni žmonės, daugelis jų augina mažus vaikus, turi skolinių įsipareigojimų bankams. Drastiškai sumažėjus šeimų pajamoms, atsiranda įvairių papildomų bėdų.

Tačiau, atsargos pulkininko manymu, tarnybos laiko ilginimas problemos iš esmės neišsprendžia. Valstybė, Krašto apsaugos ministerija turėtų aktyviau pasirūpinti buvusių karių integracija į visuomenę, suteikti pagalbą įsidarbinant.

„Daugybė kariškių įgiję tokias pat specialybes, kaip ir visuomenėje - inžinierių, logistų, psichologų, gydytojų, informacinių technologijų specialistų. Juos užtektų tik suorientuoti, galbūt surengti kursus, bet kariuomenė šiuo metu jiems nieko realaus pasiūlyti negali, - apgailestavo V.Malinionis. - Manau, politikai skolingi žmonėms, kurie atidavė kariuomenei savo gražiausius gyvenimo metus, aukojo sveikatą, o dabar turi viską pradėti nuo nulio.“

Audrius BUTKEVIČIUS, Lietuvos kariuomenės kūrėjas:

Valstybė ignoravo būtinybę turėti savo politiką žmonių, atitarnavusių kariuomenėje, atžvilgiu. Ypač jeigu jiems teko tarnauti karštose zonose, jie dažnai turi įvairių psichologinių traumų ir bet kokio darbo dirbti negali.

Kariškių tarnybos laiko pailginimu siekiama spręsti tik ekonominę problemą, o šių žmonių išgyvenamumas niekam nerūpi. Per tą 10 metų jis tarnaus padidintos rizikos zonoje - nebe ta reakcija, atsilieps nuovargis, patirtos psichologinės traumos ir pan. Ne veltui sulaukusieji tam tikro amžiaus į kariuomenę jau nebešaukiami. Siūlymas pasilikti tarnauti arba eiti velniop, numetus menką pensiją, gali pastūmėti žmones užsiimti nelegalia, nesankcionuota veikla. Dar daugiau - dabar Lietuvoje iš kariškių atiminėjami butai, kuriuos jie buvo gavę dar 1990 m. atėję tarnauti Tėvynei.

Atitarnavusieji kariuomenėje valstybei reikalingi - jie yra organizuotas rezervas. Juos kur kas efektyviau nei civilius galima kviesti tarnauti, jei šaliai kiltų grėsmė. Tik mūsų valstybės ponai pamiršta, kad taip skaudžiai įžeistas žmogus vargu ar norės dar kartą rizikuoti savo gyvybe.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“