Tiltas į neriją sudrebintų UNESCO

Mū­sų ša­lis, gy­nu­si Kur­šių ne­ri­ją nuo di­džiu­lės ur­ba­ni­za­ci­jos Ru­si­jos te­ri­to­ri­jo­je, da­bar, pla­nuo­da­ma dras­tiš­kai au­to­mo­bi­lių srau­tą į pu­sia­sa­lį pa­di­din­sian­čio til­to sta­ty­bą, el­gia­si ne­adek­va­čiai. Tai duo­da­mas in­ter­viu "Lie­tu­vos ži­nioms" pa­brė­žė Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės UNES­CO ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas pro­fe­so­rius Ro­mas Pa­kal­nis.

Grės­tų tarp­tau­ti­nė gėda

- Kaip ver­ti­na­te būgš­ta­vi­mus, kad pa­sta­čius til­tą į Kur­šių ne­ri­ją jos da­lis Lie­tu­vo­je bū­tų iš­brauk­ta iš UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šo?

- Tai bū­tų kraš­tu­ti­nis at­ve­jis. Jei­gu taip at­si­tik­tų, tur­būt di­des­nės tarp­tau­ti­nio mas­to gė­dos to­kiai ma­žai ša­liai kaip Lie­tu­va ne­ga­lė­tu­me įsi­vaiz­duo­ti. Aš su­nkiai įsi­vaiz­duo­ju, ką dar blo­giau ša­lies įvaiz­džiui bū­tų ga­li­ma pa­da­ry­ti. Jei­gu UNES­CO pra­dė­tų nag­ri­nė­ti iš­brau­ki­mo klau­si­mą, pra­ras­tu­me so­li­džios, at­sa­kin­gos vals­ty­bės, vyk­dan­čios pri­siim­tus tarp­tau­ti­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, sta­tu­są.

Vi­sa Kur­šių ne­ri­ja - tiek Ru­si­jos, tiek Lie­tu­vos - įtrauk­ta į UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą. Pri­si­min­ki­me, kad Ru­si­ja sa­vo ne­ri­jos da­ly­je no­rė­jo vyk­dy­ti gran­dio­zi­nes sta­ty­bas, steig­ti ka­zi­no, ur­ba­ni­zuo­ti šią vie­to­vę, ta­čiau mū­sų pa­vyz­dys šiuos pla­nus su­stab­dė ir dau­giau apie juos ne­kal­ba­ma. Kaip at­ro­dy­tu­me, jei da­bar pa­tys im­tu­me griau­ti tra­pią ne­ri­jos ap­lin­ką?

Kai 2000-ai­siais Kur­šių ne­ri­ja bu­vo įra­šy­ta į UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą, mū­sų vals­ty­bė, pa­ti teik­da­ma to­kią par­aiš­ką, įsi­pa­rei­go­jo sau­go­ti šį fe­no­me­na­lų gam­tos ir žmo­nių pa­mink­lą. Tad bū­tų vi­sai ne­lo­giš­ka ir ne­sup­ran­ta­ma, kad pa­ti vals­ty­bė per sa­vo ins­ti­tu­ci­jų pla­nus vė­liau im­tų dras­ky­ti tuos do­ku­men­tus, dar­ky­ti tos te­ri­to­ri­jos vien­ti­su­mą, kul­tū­ros ir gam­tos pa­vel­dą. Tarp­tau­ti­niu mas­tu to­kia vals­ty­bė at­ro­dy­tų tra­giš­kai.

Kai kas nors at­si­tin­ka di­de­lė­se vals­ty­bė­se, nė­ra taip ma­to­ma ir es­ka­luo­ja­ma, ta­čiau esa­me ma­ži, tu­ri­me tik ke­tu­ris UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do ob­jek­tus, to­dėl vien jau vie­no jų ga­li­mo iš­brau­ki­mo svars­ty­mas bū­tų di­džiu­lis skan­da­las.

- Ar yra Eu­ro­po­je pa­vyz­džių, kai dėl val­džios, žmo­nių veik­los ob­jek­tas bu­vo iš­brauk­tas iš UNES­CO są­ra­šo?

- Taip, tai Dres­de­no se­na­mies­tis Vo­kie­ti­jo­je. Jį iš­brau­kė iš šio są­ra­šo, kai ten bu­vo pa­sta­ty­tas til­tas. La­bai kebl­li si­tua­ci­ja ir dėl vie­no se­no mies­to Is­pa­ni­jo­je, kur tie­siog cen­tre tarp is­to­ri­nių pa­sta­tų iš­dy­go stik­li­nis dan­go­rai­žis. Is­pa­ni­jos vy­riau­sy­bė dar svars­to, kaip pa­sielg­ti, ta­čiau aiš­ku, kad jei tas stik­li­nis bokš­tas ne­bus nu­griau­tas, se­na­mies­tis bus ša­li­na­mas iš UNES­CO šei­mos.

Ga­liu pa­teik­ti ir ge­rą pa­vyz­dį. Vie­na­me Lo­ty­nų Ame­ri­kos mies­tų val­džia no­rė­jo ties­ti nau­ją gat­vę, ke­lią. Tuo­met ir­gi bu­vo pa­sa­ky­ta, kad jei tai bus pa­da­ry­ta, se­na­mies­tis ga­li bū­ti iš­brauk­tas iš UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šo. Val­džia pa­siel­gė ra­cio­na­liai - ne­bjau­ro­jo ur­ba­nis­ti­nio pei­za­žo ir nu­tie­sė tu­ne­lį po mies­tu.

Užd­raus­tų vyk­ti mašinomis

- Ar til­to į Kur­šių ne­ri­ją at­si­ra­di­mas, jū­sų ma­ny­mu, ir bū­tų tas veiks­nys, dėl ku­rio UNES­CO im­tų svars­ty­ti lie­tu­viš­ko­sios ne­ri­jos iš­brau­ki­mą iš są­ra­šo?

- Ne pa­ti til­to sta­ty­ba, o jos pa­sek­mės kel­tų grės­mę pu­sia­sa­liui. Rei­kia la­bai pa­pras­tai žmo­nėms pa­sa­ky­ti: ar no­ri­me to­kių pa­čių de­šim­tis ki­lo­me­trų į Ne­rin­gą be­sid­rie­kian­čių au­to­mo­bi­lių vir­ti­nių, ko­kios va­sa­rą bū­na Pa­lan­go­je. Ar Ne­rin­go­je yra tiek sto­vė­ji­mo vie­tų au­to­mo­bi­liams, ku­rie į pu­sia­sa­lį rie­dė­tų til­tu ne­per­trau­kia­mu srau­tu? Net Ne­rin­gos me­ras Da­rius Ja­sai­tis pra­ėju­sią va­sa­rą sa­kė, kad Ne­rin­ga jau dūs­ta nuo au­to­mo­bi­lių. Kas bus pa­sta­čius til­tą?

Ga­li sa­ky­ti, kad bus įtei­sin­ti la­bai di­de­li va­žia­vi­mo til­tu mo­kes­čiai, esą tai ri­bos au­to­mo­bi­lių srau­tus. Ši­tie da­ly­kai ne­vei­kia. Vien­kar­ti­niai sa­vait­ga­lio ma­lo­nu­mai, no­ras at­va­žiuo­ti tie­siai į Kur­šių ne­ri­jos pa­plū­di­mį bus svar­bes­nis veiks­nys nei pi­ni­gai.

- Ką siū­ly­tu­mė­te?

- Vi­si šian­dien ga­lio­jan­tys tei­sės ak­tai ne­nu­ma­to jo­kio til­to sta­ty­bos. Prieš­in­gai, sie­kia­ma ska­tin­ti ke­liau­ti be au­to­mo­bi­lio - pės­čio­mis, dvi­ra­čiais. Ypač ak­cen­tuo­ja­mas van­dens marš­ru­tų kū­ri­mas, van­dens tu­riz­mas. Juk ga­li­ma or­ga­ni­zuo­ti ke­lio­nes lai­vais iš Klai­pė­dos tie­siai į Juo­dkran­tę, Ni­dą. Ga­li­ma ir vie­šą­jį trans­por­tą or­ga­ni­zuo­ti, kad žmo­nės, pa­li­kę ma­ši­nas že­my­ne, nu­vyk­tų į pu­sia­sa­lį la­bai pa­to­giai, gal net ne­mo­ka­mai. Kur­šių ne­ri­jo­je rei­kia ska­tin­ti tu­riz­mą be au­to­mo­bi­lių. Gal aps­kri­tai užd­raus­ti ke­lio­nes į Kur­šių ne­ri­ją ma­ši­no­mis?

Pa­vyz­džiui, Švei­ca­ri­jo­je yra daug ku­ror­tų, ku­rie kles­ti ir juo­se aps­kri­tai nė­ra au­to­mo­bi­lių, iš­sky­rus grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos, ug­nia­ge­sių.

Ne­ma­to til­to poreikio

- Ko­kius žings­nius tek­tų ženg­ti, jei vis dėl­to bū­tų nu­spręs­ta sta­ty­ti til­tą?

- Pri­va­lė­tu­me reng­ti at­ski­rą do­ku­men­tą, stu­di­ją, ko­kią įta­ką au­to­mo­bi­lių srau­to pa­di­dė­ji­mas tu­rės Kur­šių ne­ri­jai. Įver­ti­nant tai, kad ši te­ri­to­ri­ja yra ne tik Lie­tu­vos, bet ir pa­sau­lio, glo­ba­lus pa­vel­das. Juk esa­me at­sa­kin­gi vi­sam pa­sau­liui, sau­go­me tarp­tau­ti­niu mas­tu pri­pa­žin­tą ver­ty­bę. Tad tu­rė­tu­me iš­ana­li­zuo­ti vi­sas ne­igia­mas til­to at­si­ra­di­mo pa­sek­mes ir teik­ti sa­vo ana­li­zę UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do cen­tro va­do­vy­bei. Ji ir ver­tin­tų, ar Kur­šių ne­ri­ja ga­li to­liau bū­ti pa­sau­lio žmo­nėms pri­sta­to­ma kaip UNES­CO ob­jek­tas.

Prieš ke­le­tą me­tų, kai bu­vo pra­dė­ta reng­ti ga­li­my­bių stu­di­ja dėl su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­bos prie Kiau­lės Nu­ga­ros vie­tos, jau ta­da as­me­niš­kai ra­šiau UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do cen­trui. Par­en­giau at­as­kai­tą, ko­kia bū­tų ga­li­ma įta­ka Kur­šių ne­ri­jai ir ko­kios rei­ka­lin­gos ap­sau­gos prie­mo­nės, kad ter­mi­na­lo veik­la ne­da­ry­tų ne­igia­mo po­vei­kio pu­sia­sa­liui. Jei da­bar kal­ba­ma, kad til­tas rei­ka­lin­gas ter­mi­na­lo veik­lai, ta­da vėl grįž­ta­me prie to klau­si­mo. O jis toks: kiek pa­di­dės au­to­mo­bi­lių srau­tai į ne­ri­ją pa­sta­čius til­tą? Kad pa­di­dės, aiš­ku vi­siems, at­si­ras tran­zi­to pa­vo­jus. Ne­ap­siei­tu­me ir be pa­sau­lio pa­vel­do eks­per­tų ana­li­zės, siū­ly­mų.

Ta­čiau ma­ne ste­bi­na til­to sta­ty­bos ša­li­nin­kų, stu­mian­čių šį pro­jek­tą, drą­sa. Juk nė­ra jo­kio rea­laus to til­to po­rei­kio! Ten nė­ra rei­ka­lo vi­sai Lie­tu­vai va­žiuo­ti, ne­ga­lės vi­sa ša­lis ten pa­kliū­ti. Vyk­dy­ti ko­kių nors au­to­mo­bi­lių srau­to ri­bo­ji­mų taip pat ne­pa­vyks: pra­eis pus­me­tis, me­tai, ir bus nu­spręs­ta to ne­be­da­ry­ti.

Su­pras­ki­me vie­na - Kur­šių ne­ri­ja yra iš­ties uni­ka­li, ji ne­ga­li pri­im­ti vi­sų no­rin­čių­jų, to­dėl į pu­sia­sa­lį at­vyks­ta tik mo­ty­vuo­ti žmo­nės. Ar no­ri­me dar vie­nos Pa­lan­gos? Ra­ti­fi­kuo­da­mi tarp­tau­ti­nes kon­ven­ci­jas dėl gam­tos ir kul­tū­ros ver­ty­bių iš­sau­go­ji­mo Kur­šių ne­ri­jo­je pri­siė­mė­me įsi­pa­rei­go­ji­mus ne­da­ry­ti to. Ko­dėl da­bar el­gia­ma­si prieš­in­gai?

- Kaip iš­spręs­ti au­gan­čio Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to po­rei­kių ir gam­to­sau­gos konf­lik­tą?

- Mes džiau­gia­mės, kad uos­tas au­ga, kles­ti, di­dė­ja kro­va, ta­čiau pa­mirš­ta­me vie­ną da­ly­ką: il­ga, siau­ra ir sek­li Kur­šių ma­rių „ran­ko­vė“, ku­rio­je įsi­kū­ręs uos­tas, ir­gi nė­ra be­ri­bė. Ne­siel­ki­me trum­pa­re­giš­kai. Uos­tas tu­ri su­vok­ti sa­vo plė­tros Klai­pė­dos są­siau­ry­je ga­li­my­bių ri­bas, ku­rios jau ar­tė­ja prie pa­bai­gos. Te­gul ple­čia­si į jū­rą. Štai Bū­tin­gės naf­tos ter­mi­na­lo at­ve­ju bu­vo pri­im­tas la­bai ge­ras, ra­cio­na­lus spren­di­mas įreng­ti jū­ro­je plū­du­rą. Ne ter­mi­na­lą kran­te, ne nau­jas kran­ti­nes, bjau­ro­sian­čias pa­kran­tės pa­plū­di­mius, o nie­kam ne­truk­dan­tį plū­du­rą. Gal ver­ta pa­gal­vo­ti apie to­kias plė­tros ga­li­my­bes ne­dar­kant ir ne­nai­ki­nant pa­plū­di­mių, Kur­šių ma­rių kran­tų? Juk ir jū­ros kran­to tu­ri­me ma­žiau­siai iš vi­sų Bal­ti­jos ša­lių.

Ti­ki­si pre­zi­den­tės dėmesio

- Ką reiš­kia vals­ty­bei tu­rė­ti UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do ob­jek­tų?

- O ką Lie­tu­vai duo­da pri­klau­sy­mas tarp­tau­ti­nėms or­ga­ni­za­ci­joms? Pri­pa­ži­ni­mą ir ži­no­mu­mą. Tai, kad ir mes pa­iso­me pa­sau­li­nės tvar­kos. Tai su­tei­kia ga­li­my­bių pa­si­sem­ti ge­riau­sios pa­sau­li­nės pa­tir­ties, pa­ma­ty­ti, kaip ki­tos vals­ty­bės spren­džia įvai­rias prob­le­mas.

Kur­šių ne­ri­ją pa­sau­lis pri­pa­žįs­ta kaip ste­buk­lą dėl kul­tū­ri­nio kraš­to­vaiz­džio uni­ka­lu­mo. Pu­sia­sa­lis yra fe­no­me­na­lus žmo­nių ir gam­tos ko­vų, dar­nos pa­vyz­dys. Kur ki­tur pa­sau­ly­je dar ra­si­me tiek už­pus­ty­tų kai­mų, to­kį il­gą ir di­džiu­lį, šim­to ki­lo­me­trų il­gio žmo­nių su­for­muo­tą ap­sau­gi­nį ko­pa­gūb­rį prie jū­ros, tūks­tan­čius hek­ta­rų žmo­nių ran­ko­mis ap­so­din­tų ir su­tvir­tin­tų ko­pų?

Tad ofi­cia­liai bū­da­mi UNES­CO šei­mo­je pa­sau­liui skel­bia­me apie ver­ty­bes ir par­odo­me, kad mo­ka­me jas sau­go­ti. Tai – gar­bė, pres­ti­žas ir at­sa­ko­my­bė vals­ty­bei, jos įvaiz­dis tarp­tau­ti­nė­je are­no­je, pa­ti­ki­mu­mo, so­li­du­mo, sta­bi­lu­mo sim­bo­lis. Įsi­vaiz­duo­ki­me, ko­kį smū­gį vals­ty­bė pa­tir­tų, jei dėl til­to Kur­šių ne­ri­ja, vi­saip gar­si­nan­ti Lie­tu­vą, bū­tų iš­brauk­ta iš UNES­CO są­ra­šo! Tai reikš­tų, kad vals­ty­bė ne­pa­jė­gi, ne­įga­li sau­go­ti sa­vo gam­tos ir kul­tū­ros per­lų, ku­riuos ver­ti­na ir lan­ko pa­sau­lio bend­ruo­me­nė.

- Kaip ma­no­te, kuo baig­sis vi­sa ši už­kur­ta til­to sta­ty­bos pir­tis?

- Ti­kiuo­si, po kons­truk­ty­vių dis­ku­si­jų tiek Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja, tiek Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja ras bū­dų, kaip įgy­ven­din­ti sa­vo pla­nus ne­pa­žei­džiant Kur­šių ne­ri­jos gam­ti­nių ir kul­tū­ri­nių ver­ty­bių. Esa­me jau par­ašę raš­tus, in­for­ma­vę apie ke­ti­ni­mus ties­ti til­tą UNES­CO at­sto­vus, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ją.

Kol kas nie­kas ne­ga­li prieš­ta­rau­ti til­to į Kur­šių ne­ri­ją sta­ty­bos idė­jos svars­ty­mui, dis­ku­si­jai. Ta­čiau at­ei­ty­je, jei­gu bus bū­ti­ny­bė, kreip­si­mės ir į pre­zi­den­tę Da­lią Gry­baus­kai­tę, prem­je­rą Al­gir­dą But­ke­vi­čių. Mū­sų pa­čių vi­di­nė nuo­sta­ta tu­rė­tų bū­ti no­ras iš­sau­go­ti Kur­šių ne­ri­ją be jo­kių UNES­CO gąs­di­ni­mų ar vals­ty­bės va­do­vų pa­grū­mo­ji­mo.