Tik mes juos griebiam išskėstomis rankomis

Vakar Briuselyje prasidėjo dvi dienas truksiantis ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos posėdis, kurio metu bus svarstomos nelegalių migrantų dalybos. Kokių klausimų ir pasiūlymų paketą dėl nelegalų sustabdymo išsivežė Lietuvos delegacija? Gal ji gins mūsų valstybės interesus (kaip savo gina Vengrijos, Lenkijos, Čekijos)? „Vakaro žinios“ to klausė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Benedikto Juodkos. Pasirodo, niekas nieko negins. Mūsų politikai ims visus nelegalus, kiek ES viršūnės lieps.

- Su kokiu pasiūlymų paketu Seimo komitetai išleido Lietuvos delegaciją į Briuselį? - „Vakaro žinios“ teiravosi Benedikto Juodkos.

- Matote, kai buvo bendras dviejų komitetų posėdis, kurio metu suteikėme mandatą delegacijai, aš buvau komandiruotėje Kijeve ir posėdyje nedalyvavau. Tačiau viskas labai paprasta: į posėdį ateina vienas ar kitas ministras ir komitetas arba pritaria jo išdėstytai pozicijai, arba ne. Dėl 1105 pabėgėlių, kuriuos siūlo priimti Lietuvai, komitetas pritarė. Tokia pozicija ir bus pristatyta Briuselyje.

- Ar tai vienkartinis Lietuvos sprendimas - priimti būtent 1105 pabėgėlius? Ar po kelių mėnesių mes jį keisime ir sutiksime su dar didesniu skaičiumi?

- Politika visada keičiasi. Juk iš pradžių buvo sutarta dėl 325 pabėgėlių. Dabar jau deramasi dėl 1105. Be abejo, tai bus ne paskutinis skaičius. Po kurio laiko bus skirstomos naujos kvotos.

- Tačiau kelios valstybės kategoriškai su tuo nesutinka. Kodėl Lietuva nuolaidžiauja? Kodėl ji srebia kitų privirtą košę, sprendžia kitų valstybių karų sukeltas pasekmes?

- Tai yra tų valstybių reikalas. Vengrijos politikai yra kategoriški. O mes, tarp jų ir aš, esame tvirtai pasakę, kad Lietuva turi solidarizuotis. Juk kai mums blogai, tai mes norime ES pagalbos: milijardų litų struktūrinės paramos ir panašiai. O kai Europos Sąjungai blogai - mes į krūmus? Tikrai ne. Turime būti solidarūs.

- Bet gal reikia užfiksuoti: taip, šįkart esame solidarūs, tačiau pirmą ir paskutinį kartą, jei ir toliau nebus užtikrinama ES sienų apsauga, jei nebus gesinami konfliktai pabėgėlių tėvynėse, mes atsakomybės už tai nebesiimsime?

- Čia ne vaikų žaidimas. Negalima pasakyti: man nebepatinka, aš nebepriimsiu. Kita problema - kiek mes pasiruošę. Bet tai, pasiruošę mes ar ne, jau mūsų vidinė, o ne ES problema, kurią patys turime spręsti. Juk jūs puikiai žinote, kas dabar darosi: tie pabėgėliai į ES eina kaip skėriai. Ir tikrai negalime fiksuoti, kad skaičius 1105 bus visam laikui.

- Ar buvo kas nors iš jūsų komiteto arba bent iš viso Seimo Vengrijoje, Italijoje, ar matė, kaip aršiai ten elgiasi pabėgėliai, kurie jaučiasi ne svečiais, o šeimininkais?

- Nežinau. Bet matote, Vengrija yra tranzitinė šalis, kurią reikia kirsti, paskui kertama Austrija, nes visi nori pasiekti Vokietiją. Kiekvienoje šalyje visaip yra. Vienoje aršiau elgiasi, kitose - ne taip.

- Ar tikrai žmonės bėga nuo karo, o ne ieškodami nemokamo aprūpinimo? Juk priešingu atveju kam jiems būtina pasiekti Vokietiją? Vengrijoje juk karo irgi nėra.

- Turite sutikti, kad Sirijoje vyksta pilietinis karas. O kur karas - ten ir kraujas. Todėl nuo to žmonės ir bėga. O kodėl bėga ten, kur geresnis gyvenimas, - pabėgėlių ir klauskite. Tačiau turbūt visi bėga ten, nes gyvenimas yra geresnis. Matyt, be karo pabėgėlių, yra ir ekonominių pabėgėlių.

- Mes pabėgėlius priimsime visam laikui ar, kai jų tėvynėse baigsis karai, galėsime juos išprašyti atgal?

- Ką aš žinau? Gyvenimas parodys.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“