Teisti kandidatai: nuo ginklų iki chuliganizmo

Neteisėtas ginklo laikymas ir jo pardavimas, chuliganizmas, eismo įvykiai, vieno kurių metu net žuvo žmogus, mokesčių vengimas. Tai tik keli epizodai iš veikų, kurias praeityje padarė į uostamiesčio Tarybą pasišovę patekti politikai.

Įdomu ir tai, kad uostamiestyje yra besibalotiruojančių politikų, kurie nuslėpė apie savo teistumą, ir dėl to jie bus be gailesčio šalinami iš sąrašų. Braukiami ir tie, kurie dar nėra pabaigę atlikti teismo paskirtos bausmės.

Teistųjų armija

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vakar paskelbė, kad iš savivaldybių tarybų rinkimų kovos šalies mastu bus pašalinta per 230 teistumą nuslėpusių kandidatų.

"Dokumentų klastojimai, vagystės, kūno sužalojimas, sutuoktinio žalojimas. Labai sunkių nusikaltimų neprisimenu, bet sunkių yra - plėšikavimas, visuomeninio turto vagystės. Iš užsienio valstybių - tai kontrabandos atvejai, dar kiti dalykai", - sakė VRK vadovas Zenonas Vaigauskas.

Klaipėdos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Viktoras Greičius informavo, kad uostamiestyje yra 6 teistumą nuslėpę arba bausmės neatlikę kandidatai.

VRK vakar išplatino galutinius duomenis, kurie politikai bus šalinami iš sąrašo. Klaipėdoje apie rinkimų kovą bent šiais metais gali pamiršti politinės partijos "Rusų aljansas" atstovas Sviatoslav Šerstniov, Tautos prisikėlimo partijos delegatas Audrius Packevičius, Socialistinio liaudies fronto atstovai Artūras Lupašku ir Kęstutis Sarpalius bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys Julius Auškelis.

Jei partija Klaipėdoje neturi 16 kandidatų (tiek reikia valdančiajai daugumai suformuoti Taryboje), ji automatiškai eliminuojama iš rinkimų kovos, tad nuslėpę apie teistumą po 1990 m. kovo 11-osios kandidatai paskui save gali nusitempti į dugną visą sąrašą. Taip vos nenutiko su Tautos prisikėlimo partija, uostamiestyje į Tarybą delegavusia tik 17 kandidatų.

Kai kas persistengė

Sąžiningi politikai apie savo teistumą nurodė anketose ir spausdinant specialų rinkiminį laikraštį prie jų pavardžių bus įrašytas nemalonus sakinys "Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos". Uostamiestyje tokių yra aštuoni.

Visgi kai kurie kandidatai, naujokai, sugebėjo net persistengti. Anot VRK pirmininko Z. Vaigausko, vienas kandidatas teigiamai atsakė į klausimą apie teistumą, nors tiesiog teismo sprendimu išsiskyrė su žmona. Tokiu atveju jokio teistumo nėra.

Uostamiesčio atveju persistengė dvi Darbo partijos kandidatės - Liudmila Miščenkova ir Alma Monkevičienė. Šios moterys nurodė teistumą, tačiau baudžiamosios bylos buvo nutrauktos, teismo sprendimo nebuvo.

Pasak Darbo partijos sąrašo lyderio Antano Boso, A. Monkevičienės atveju apskritai įvyko nesusipratimas.

"Ten kai tikrino, ne tą asmens kodą įvedė, atsiprašė jau mūsų. Liudmilos Miščenkovos atveju kažkoks konfliktas buvo, pasirašė taikos sutartį, jokio teistumo. Klausiate, ar teisti žmonės turi moralinę teisę balotiruotis? Na, suprasčiau, jei kokią bobutę nužudęs būtų kandidatas, tada ne, bet jei avariją padarei... Kam nepasitaiko, nereikėtų žmogaus visą gyvenimą dėl to smerkti", - sakė jis.

Tuo metu Žemaičių partijos kandidatui Alvydui Lingevičiui, kuris nurodė apie savo teistumą, nepasisekė: jis bus braukiamas iš sąrašo dėl to, kad dar neatliko bausmės, nors ir nuteistas lygtinai.

"Prieš porą metų padariau eismo įvykį, kurio metu nukentėjo žmonės. Dienos metu prie "Vėtrungės" važiavau per mirksinčią žalią šviesoforo šviesą, sukau į Paryžiaus Komunos gatvę, ir susidūriau su automobiliu. Jame sėdėjusiai moteriai buvo sumušti šonkauliai, ji dvi dienas ligoninėje praleido. Tad gavau 3 metų teistumą lygtinai, 1 850 litų baudą. Atsakomybę prisiėmiau, atlyginau moralinę žalą, sumokėjau už gydymą ligonių kasoms", - dėstė jis.

Seni laikai

Kalbėti apie savo teistumą kandidatams, žinoma, nėra malonu, tačiau visi, išskyrus konservatorę Eugeniją Odebrecht, su kuria nepavyko susisiekti, apie nemalonias istorijas mūsų dienraščiui papasakojo.

Žemaičių partijos kandidatas Mindaugas Šedys teistas už chuliganizmą, tačiau, anot jo, pagal dabar jau nebegaliojančius įstatymus.

"Man buvo 17 metų, 1990-ųjų kovo mėnesį, jau po nepriklausomybės atkūrimo, ir gavau tą teistumą. Tiesiog Sąjūdžio laikais, gal kokiais 1989 metais su draugais krėsdavome visokias šunybes, savotiškai priešinomės sovietų okupantams. Na, pavyzdžiui, per šokius pralėkdavome šalia pastato su mašina ir skanduodavome įvairius šūkius, kad Lietuva - laisva. Vieną dieną mane iš namų išvežė milicija ir "pripaišė" tai, ką norėjo. Vėliau vyko teismas, bet buvo pritaikytas sovietų laikų straipsnis, kuris negalioja", - istoriją pasakojo kandidatas.

Žemaičių partijos sąrašo Klaipėdoje lyderis Arūnas Ališauskas sprendimą įtraukti teistus žmones į sąrašą komentavo paprastai.

"Svarbu yra, kad tie žmonės nesislapsto ir informuoja apie savo teistumą, yra sąžiningi, tad ir Taryboje dirbs sąžiningai, bus atsakingi prieš rinkėjus", - teigė jis.

Kone atskiro straipsnio verta Liberalų sąjūdžio kandidato Sauliaus Jankevičiaus istorija, nusidriekianti į 1993-1998 metus.

"Teistas esu dėl vengimo mokėti mokesčius. Prieš 15 metų turėjau įmonę ir bankrutavau, neturėjau apskritai už ką mokėti mokesčių. Kiek žinau, buvau kone pirmas Lietuvoje, teistas dėl bankroto, neturėjau ir advokato", - teigė politikas.

Radviliškyje jis turėjo siuvimo įmonę ir esą nenorėjo bendradarbiauti su tuo metu kone valstybę valdžiusiais nusikaltėliais, jų grupuotėmis.

"Mane reketavo Šiaulių Princų grupuotė, aš atsisakiau su jais bendradarbiauti, tada pavogė mano automobilį. Aš jį išsipirkau, o po to policija man prikišo, kad bendradarbiavau su nusikaltėliais. Norėjau eiti duoti parodymus, bet nuovadoje išgirdau, kaip komisaras, manęs nematydamas, sako: "Jei duos parodymus, šakės jam, galutinai nureketuos". Tyliai išėjau, o po akimirkos grįžęs pasakiau, kad parodymų neduosiu", - pasakojo kandidatas.

O po to neva prasidėjo patikrinimai įmonėje, vienas darbuotojų nesileido reketuojamas Rusijoje, kai vežė produkciją, ir neužpildė reikiamų dokumentų, kai ją vežė per sieną atgal į Lietuvą.

"Pasistengė konkurentai: ekonominė policija paėmė visus įmonės dokumentus, 2 mėnesius negalėjome oficialiai žaliavos pirkti, iš darbo išėjo žmonės, ir verslas žlugo. Gavau dvejus metus lygtinai. Tokie laikai buvo: jei kalbėsi - išlėksi į orą", - prisiminė S. Jankevičius.

Mirtis ir revolveris

Teistas yra ir pirmasis Klaipėdos universiteto rektorius, pirmosios uostamiesčio Tarybos narys Donatas Švitra, kuris balotiruojasi partijos "Tvarka ir teisingumas" sąraše.

"Įvyko skaudi avarija, nelaimingas atsitikimas. 1992 metais gruodį, vėlai vakare, važiavau ir įsirėžiau į stovinčią mašinos priekabą. Bus sunkiai sužeista šalia sėdėjusi keleivė, kuri nuo sužalojimų vėliau ligoninėje mirė. Iš įvykio vietos nepabėgau, kraujyje alkoholio nerado, pripažino kaltu. Nuteisė 3 metams lygtinai ir 5 metams atėmė teisę vairuoti transporto priemonę, vėliau po 3 metų vairuotojo pažymėjimą grąžino", - nemalonias aplinkybes prisiminė dabartinis universiteto Matematikos katedros vedėjas.

Beje, po nelaimingo atsitikimo D. Švitra pats dėl moralinių paskatų atsistatydino iš rektoriaus posto.

Dar vienas "tvarkiečių" kandidatas - Antanas Rumša - yra teistas už neteisėtą ginklo įsigijimą ir jo pardavimą.

"Aš iki nepriklausomybės atkūrimo 13 metų dirbau teisėtvarkos sistemoje, milicijoje. Nuo 1990-ųjų dirbu saugos tarnybos struktūrose. Tokie laikai buvo tada, įsigijau revolverį savisaugai, tokį mažiuką, delne telpa, Argentinoje gamintą ir skirtą šunims baidyti. O atgavus Lietuvai nepriklausomybę specialiosios tarnybos supirkinėjo ginklus iš žmonių. Man, jau ramesniais laikais, to revolverio nereikėjo, tai ir pardaviau. Po penkerių metų paaiškėjo, kad neteisėtai", - dėstė politikas.

Jis buvo nuteistas 2 metams lygtinai, tačiau vėliau prezidento dekretu atleistas nuo bausmės, o Klaipėdos miesto apylinkės teismas teistumą panaikino.

Partijos "Tvarka ir teisingumas" sąrašo lyderis Artūras Razbadauskas teigė, jog A. Rumša apskritai galėjo nenurodyti teistumo, kuris panaikintas dar 2005 metais.

"Na, bet žmogus nurodė. O dėl Donato Švitros, tai ten - nelaimingas atsitikimas buvo. Aš nematau pagrindo šių žmonių mesti iš sąrašo, nes jei tai, dėl ko jie teisti, būtų rezonansiniai įvykiai, tada jau kita kalba", - sakė A. Razbadauskas.