Teisme signatarai demaskavo klerkus

Seimo raštas nesudomino

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas antradienį toliau nagrinėjo Kovo 11-osios Akto signatarų Romualdo Ozolo ir Bronislovo Genzelio bei iniciatyvinės grupės "Už teisingumą" nario Alvydo Medalinsko administracinę bylą.

Teisiamųjų suole jie atsidūrė už tai, kad mitingą kovo 17 d. surengė valanda anksčiau, nei leido savivaldybė, ir neperkėlė jo iš Nepriklausomybės aikštės į kitoje Seimo pvtvtusėje esančią pievą, kuri tuo metu buvo virtusi vandens ir purvo klanais.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė perskaitė Seimo kanclerio Jono Mileriaus pasirašytą Vilniaus savivaldybei adresuotą raštą, kuriame patvirtinama, kad neprieštaraujama signatarų R. Ozolo ir B. Genzelio prašymui kovo 17 d. rengti mitingą Nepriklausomybės aikštėje.

Tačiau savivaldybės klerkai, kaip paaiškėjo, į minėtą raštą visiškai nekreipė dėmesio ir mitingą "Už teisingumą" liepė organizuoti tada ir ten, kur nusprendė patys. Tai pavadinta suderinimu, atitinkančiu Susirinkimų įstatymą.

Dirbtinės kliūtys

"Mes iš karto įtarėme, kad mitingui "Už teisingumą" daromos dirbtinės kliūtys, - "Respublikai" pasakojo signataras R. Ozolas. - Šiandien tapo akivaizdu, kad valdininkai savo nuožiūra arba veikiami iš aukščiau vienoms visuomenės grupėms stengėsi sudaryti kuo palankesnes sąlygas savo nuomonei viešai pareikšti, o kitas niekino ir stūmė už tvoros, į purvyną.

Teisingumo Lietuvoje nebeliko, o jo reikalavimą bandoma paversti nusikalstama veika. Nebeliko ir valstybės, kurią atkūrėme prieš 20 metų. Liko tik viltis, kad šitokia padėtis, į kurią mes šiandien nusiritome, vėl pakels žmones, norinčius gyventi laisvoje, demokratinėje šalyje. Aš tuos žmones matau mūsų mitinguose. Tai - ne minia, o tauta. Jų akys gyvos, mąstančios. Jie suvokia, kad daugiau taip gyventi nebegalima. Tikiu, kad vieną dieną jie virs jėga, kuri iššluos iš Lietuvos visą melą ir purvą“.

Sušlubavo atmintis

Teisme apklausiamas Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas, kuris vadovavo Renginių ir susirinkimų derinimo komisijai, tikino, kad renginio laikas turėjo būti pakeistas, nes anksčiau buvo išduotas leidimas 12-14.30 val. vykusiam tautinių mažumų mitingui.

Sąjūdininkai kaltino jį meluojant, nes tautinių mažumų mitinguotojai Nepriklausomybės aikštę paliko dar 12.30 val. ir nužygiavo prie Vyriausybės.

Nei J. Morkūnas, nei vėliau teisme liudijusi Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė negalėjo prisiminti, ar kovo 14 d. pasirašius įsakymą dėl leidimo mitingui kitu laiku ir kitoje vietoje pranešimas apie tai buvo įteiktas organizatoriams.

Reikalaus papildomų įrodymų

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Sigitas Mecelica teisme teigė, kad nukelti mitingą "Už teisingumą" iš 14 į 15 val. buvęs jo siūlymas. Esą kad nesusidurtų dviejų mitinguotojų srautai ir nekiltų konfliktų.

Tačiau vėliau pareigūnas pripažino, kad jei leidimas būtų buvęs išduotas, Nepriklausomybės aikštėje galėjo mitinguoti kad ir 4 tūkst. žmonių, tik būtų reikėję uždaryti eismą Gedimino prospektu ir Seimo prieigose. Tai, beje, kovo 17 d. ir buvo padaryta pačios policijos iniciatyva.

Signatarai ir jų advokatai paprašė teismo patraukti atsakomybėn dėl sąmoningo trukdymo jų renginiui ir piktnaudžiavimo tarnyba J. Morkūną ir E. Tamošiūnaitę. Tai sukėlė teismo salėje gausiai susirinkusių Sąjūdžio iniciatyvinės grupės rėmėjų plojimų bangą. Šie prašymai bus išnagrinėti ir sprendimai priimti per kitą posėdį, kuris numatytas birželio 19 d.

Teisėja V. Liudvinavičienė taip pat patenkino signatarų advokatų prašymą išreikalauti iš savivaldybės tautinių mažumų mitingo organizatorių prašymą dėl renginio organizavimo, komisijos posėdžio protokolą ir įsakymą apie išduotą leidimą.

Savo nuožiūra teismas reikalaus iš savivaldybės įrodyti, kada Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariams buvo įteiktas pažymėjimas apie leidimą rengti mitingą.