Teismas įpareigojo pase įrašyti ir sulietuvintą pavardę, ir jos versiją su „q“

Teismas pirmadienį įpareigojo Vilniaus policijos Migracijos valdybą išduoti Lietuvos respublikos pasą prancūzo ir lietuvės sūnui, užrašant jo pavardę Jaquet lietuviškais rašmenimis Žakė ir kartu pase pavardę įrašant nelietuviškais rašmenimis nesugramatinta forma. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Žemesnės instancijos teismas buvo nusprendęs, jog pavardė pase turi būti įrašyta tik originalia nesugramatinta forma, t.y, Jaquet.

LVAT atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pažymėjo, kad teisėti lūkesčiai turėti pavardę Jaquet, kuria vaikas ir buvo registruotas, turėtų būti vykdomi. Priimdamas sprendimą, teismas vadovavosi Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimu, jog asmenvardžiai pasuose rašomi tik lietuviškais rašmenimis ir tai neprieštarauja Konstitucijai. Kartu LVAT rėmėsi ir 2009-aisiais KT pateiktu išaiškinimu, jog teisės aktai netrukdo įrašyti piliečio pavardę ir kitais rašmenimis kitų įrašų skyriuje.

Šiuos argumentus įvertinęs teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, todėl apeliacinį skundą tenkino tik iš dalies.

„Vadovaujantis aptartu teisės aiškinimu, inter alia Konstitucinio teismo 2009 metų lapkričio 6 sprendimu, jis įgyvendintinas pase užrašant pavardę lietuviškais rašmenimis ir kartu asmens pase įrašant pavardę nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma“, - nurodoma LVAT sprendime.

Šeimai atstovavusi viešosios įstaigos „Europos žmogaus teisių fondas“ vadovė Evelina Baliko sako, kad teismo sprendimas šeimai nėra palankus, be to, pirmiausia neatsakoma ir į klausimą, kaip jis bus įgyvendintas techniškai.

„Visų antra, kas vyksta asmens tapatybės kortelėje, jei jis dabar pareikalaus, taip pat kaip tai atitiks įrašą, kuris jau yra gyventojų registre. Tai sukuriama situacija, kuri įneša dar daugiau nežinomybės“, - pažymėjo E.Baliko.

Ji tvirtino, kad teismo argumentai yra logiški, kartu pažymėta, jog iki šiol trūksta ir įstatymų, reglamentuojančių pavardžių rašybą asmens dokumentuose.

„Visa tai teismas pripažino, tačiau nusprendė, kad vis dėlto turi būti du įrašai. Be abejo, kyla klausimas, kokiu būdu visa tai bus įgyvendinta ir kokią reikšmę turės“, - teigė ji.

LVAT antradienį turėtų skelbti dar vieną sprendimą ir Adomo Mickevičiaus provaikaičio Romano Goreckio Mickiewicziaus (Mickevičiaus) byloje. Jis siekia, kad Lietuvos pilietybę turinčios dukters pase vardas ir pavardė būtų įrašyti su nelietuviškomis raidėmis „x“ ir „ w“.

Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.

Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x,  w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje. Panašų siūlymą leisti nelietuvišką pavardžių rašybą tik papildomame paso puslapyje ir kitoje tapatybės kortelės pusėje Seimui pristatė piliečių iniciatyvinė grupė, surinkusi 50 tūkst. parašų.

Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.