Teismas domisi, kam nepatinka valdžia

Teisėsaugai kovojant su žiniasklaida prieita prie visiškų absurdų: Šiaulių apylinkės teismas įpareigojo dienraščio „Šiaulių kraštas" redakciją atskleisti, kokie savivaldybės valdomu Pabalių turgumi nepatenkinti prekeiviai po skundu surinko 140 parašų ir kreipėsi į žurnalistus. Jei Vilniuje teismas įpareigoja žurnalistą atskleisti informacijos šaltinį - skandalas. Jei taip atsitinka toli nuo centro - visiškai normalu, rašo "Respublika".

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė, priėmusi nepatenkinto straipsniu UAB „Pabalių turgus" ir šios bendrovės direktoriaus Žydrūno Augustino ieškinį, įpareigojo UAB „Šiaulių kraštas" atskleisti informaciją, kas ir kokia forma kreipėsi į redakciją ir pateikė informaciją straipsniui „Pabalių prekybininkai: „Bijome, kad mus išvarys“.

Ar neperlenkė lazdos teisėja L.Muchtarovienė, įpareigodama "Šiaulių kraštą" atskleisti informacijos šaltinį, jei pagal Lietuvos Konstitucinio Teismo doktriną ir EŽTT praktiką teismo įpareigojimas atskleisti informacijos šaltinį prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ginamai teisei laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, skleisti informaciją bei idėjas?

Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas Vytautas Jončas „Respublikai" teigė, kad šioje situacijoje svarbu nustatyti atsakovą, kuris, ieškovo manymu, įžeidė jo garbę ir orumą dienraščio publikacijoje. Todėl, anot V.Jončo, teisėja, vadovaudamasi pasirengimo bylos nagrinėjimui procedūromis ir patenkino ieškovo prašymą įpareigoti redakciją atskleisti šaltinį.

„EŽTT minima konvencija nepanaikina Lietuvos civilinio proceso kodekse numatytų procedūrų“, - įtikinėjo V.Jončas.

Straipsnyje „Pabalių prekybininkai: „Bijome, kad mus išvarys" minimi smulkieji verslininkai vasaros pabaigoje kreipėsi į „Šiaulių krašto" žurnalistus, mat išsigando turgavietės administracijos planų dvigubai išplėsti prieš porą metų Pabalių turguje įrengtą 300 vietų automobilių pardavimo aikštelę, o smulkiųjų verslininkų prekybos aikštelę iškelti prie administracijos pastato. Prekeivių teigimu, prie administracijos pastato vietos visiems neužteks, todėl be darbo gali likti keli šimtai prekybininkų.

Žmonės guodėsi, kad susikalbėti su UAB „Pabalių turgus" direktoriumi Ž.Augustinu nepavyksta. „Jo sprendimai nesuprantami, neperspektyvūs, įtartini“, - teigė „Šiaulių kraštui" dėl savo ateities sunerimęs vienas prekeivių.

Ž.Augustinas jau tada prekeivių kalbas vadino šmeižtu ir žadėjo kreiptis į teismą. „Bendrovė yra šmeižiama, kad varo prekybininkus, meta juos lauk. Tai melas, už kurį gresia teisinė atsakomybė", - „Šiaulių kraštui" sakė savivaldybės įmonės vadovas.

140 žmonių pasirašytą raštą, kuriame išdėstyti turgaus prekeivių būgštavimai dėl ateities, vienas jų atstovas pristatė ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Šio rašto rengėjas ir turėtų tapti atpirkimo ožiu, mat Ž.Augustinas pasijuto įžeistas ir kreipėsi į teismą. Už paskleistus duomenis, esą menkinančius UAB „Pabalių turgu" dalykinę reputaciją bei paties Ž.Augustino garbę ir orumą, iš atsakovu pripažinto rašto rengėjo (jo duomenis ir verčiami atskleisti „Šiaulių krašto" žurnalistai) reikalaujama 12 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti.

Pasak Šiaulių mero Justino Sartausko, savivaldybėje iki šiol niekas nematė Ž.Augustino ieškinio, nežinojo ir apie teismus. Ar normalu, kad savivaldybės įmonės vadovas tampo po teismą mokesčių mokėtojus, kurie ir išlaiko tą savivaldybės įmonę? Ir tai daro bendrovės vardu, nors nei bendrovės valdybos nariai, nei savivaldybės vadovai apie jokius teismus teigia nežinantys?!

„Reikalauti ne tik sau, bet ir bendrovei moralinės žalos atlyginimo be bendrovės valdybos žinios - na, tokio precedento aš dar neturėjau, - prisipažino „Respublikai“ J.Sartauskas. - Dabar valdyba aiškinsis, kaip viskas nutiko. Įpareigojau administraciją sukviesti Pabalių turgaus valdybą ir apsvarstyti klausimą dėl bendrovės ieškinio tikslingumo. Rekomendavau, kad ieškinyje bendrovės vardo nebūtų. Jei žmonėms kyla neaiškumų, vadinasi, mūsų bendrovė turėjo daugiau viešinti, kas vyksta, kokios pertvarkos planuojamos, kokie galimi padariniai. O dabar konfliktas tik aštrėja".

Ž.Augustinas „Respublikai" teigė pasinaudojęs konstitucine teise kreiptis į teismą, nes jį įžeidę tai, kad renkami parašai. O informuoti savivaldybės vadovus apie ketinimus bylinėtis neprivalėjęs, nes tokia prievolė esą niekur nenumatyta.

„Galvojom iš pradžių didesnės žalos prašyti, nes, manau, prestižo kaina didesnė, - neslėpė savivaldybės įmonės vadovas. - Tegu teisme bus išsiaiškinta, kokia ta kaina, didesnė ar mažesnė. Bus išsiaiškinta, kiek tas melas pakenkė įmonės prestižui, vadovo prestižu".

Ž.Augustino teigimu, verslininkų pasirašytame rašte esą pilna šmeižto, jį pasirašiusieji neva net nežinoję, už ką pasirašo, dalis parašų suklastoti.

Pasak „Šiaulių krašto" vyriausiojo redaktoriaus Vlado Verteliom galbūt ponas Ž.Augustinas susapnavo, kad „Šiaulių krašto" publikacijoje yra jo garbę ir orumą žeidžianti informacija. Publikacija parengta etiškai: išklausytos ir pateiktos visų suinteresuotų pusių nuomonės.

"Prieš keliolika metų Aukščiausiasis Teismas vienoje nutartyje yra pasakęs, kad garbės ir orumo nuostatos gali būti taikomos tik normalaus jautrumo žmonėms. Jokių informacijos šaltinių „Šiaulių kraštas" neatskleidė ir neatskleis. Apylinkės teismo nutartį skundžiame aukštesnės instancijos teismui. Ir Lietuvos Konstitucinis Teismas, ir Strasbūro teismas yra konstatavę, kad reikalauti atskleisti informacijos šaltinį teismas gali tik ypatingais atvejais, kai jo neatskleidimas kelia grėsmę visuomenės interesams", - sakė V. Vertelis.