Teisėsauga prieš BNS: ką pasakytų Strasbūro teismas?

„Viskas nuo pat pradžių yra neteisėta“, – teisėsaugos veiksmus prieš naujienų agentūrą BNS komentavo teisininkas ir žurnalo „Veidas“ leidėjas Algimantas Šindeikis. Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) Strasbūre jau yra nagrinėjęs žurnalistų skundų dėl teisėsaugos nurodymų atskleisti šaltinius ir į BNS panašiais atvejais pasisakė žurnalistų naudai.

Nors ikiteisminio tyrimo teisėjas nurodė naujienų agentūrai BNS atskleisti, iš kur gauta Valstybės saugumo departamento pažyma, šį sprendimą BNS gali skųsti. Todėl kratos ir kompiuterių poėmiai, pasak žurnalo A. Šindeikio, yra neteisėtos.

„Šituo atveju, galiu pasakyti kaip advokatas, viskas nuo pat pradžių yra neteisėta. Tiek kratos neteisėtos, tiek sprendimas [atskleisti šaltinį] yra neteisėtas“, – sakė A. Šindeikis LRT televizijos specialioje laidoje pirmadienio vakarą.

Pasak jo, net jei BNS pateikus apeliaciją dėl prieš ją vykdomų ikiteisminio tyrimo veiksmų šie veiksmai bus pripažinti neteisėtais, žala naujienų agentūrai jau bus padaryta: atliktos pratos, paimti kompiuteriai.

„Jei apygardos teisme bus apeliacija (manau, kad tikrai ji bus) ir [teismas] leis neskleisti informacijos šaltinio, žala [jau] yra padaryta. Žurnalistai jau yra iškrėsti. Jų duomenys yra paimti. Formaliai šitie žmonės iš valstybės galėtų prisiteisti išlaikymą visam gyvenimui, kadangi jie netenka profesijos: kas su jais dabar dirbs po šitokių įvykių?“, – aiškino A. Šindeikis.

„Aš labai tikiuosi, kad Vilniaus apygardos teismas, kuris matyt gaus apeliaciją, priims sprendimą, kuris bus protingas, remsis Strasbūro praktika, ir tai sustos“, – sakė „Veido“ leidėjas.

Teisėtas reikalavimas – nebent atskleisti pedofilų tinklą

Strasbūre įsikūręs Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) kelis kartus yra nusprendęs, kad valstybių teismų nurodymai žurnalistams atskleisti šaltinius buvo nepagrįsti.

Pastarasis atvejis – kaimyninės Latvijos. Bylą prieš savo šalį laimėjo žurnalistė Ilze Nagla, publikavusi nutekintą neviešą informaciją apie atlyginimus valdžios sektoriuje krizės metu. Strasbūre nuspręsta, kad nurodymas atskleisti informacijos šaltinį buvo nepagrįstas. Toks pats sprendimas priimtas ir byloje „Telegraaf Media (...) prieš Nyderlandus“. Joje reikalavimu atskleisti šaltinius skundėsi Amsterdamo policijos korupciją atskleidę žurnalistai.

Tačiau būta atvejų, kai EŽTT nusprendė ne žurnalistų, o valstybės naudai. Byloje „Nordisk Film & TV A/S prieš Daniją" teisėsaugos reikalavimas žurnalistui atskleisti jo šaltinį buvo pripažintas pagrįstu. Žurnalistas turėjo atskleisti pedofilų, kurie pasirodė televizijos laidoje uždengtais veidais, tapatybes.

Teismas motyvavo, kad šiuo atveju žurnalisto reputacijai padaroma skriauda yra mažesnė už naudą, kurią gauna visuomenė išaiškinus sunkius nusikaltėlius.

Lietuvos Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad žurnalistai turi teisę saugoti šaltinio paslaptį, „išskyrus atvejus, kai informacijos šaltinį teismo sprendimu atskleisti būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas“.

Tarp diskutavusiųjų specialioje LRT televizijos laidoje neatsirado norinčių ir galinčių pagrįsti, koks pavojus visuomenei kiltų, jei nebūtų atskleistas BNS šaltinis, nutekinęs pažymą apie galimas užsienio valstybių informacines atakas.