Kas yra IQ: Ar tautos gerovė priklauso nuo jos intelekto?

Mokslininkai, atlikę tyrimus 60-yje šalių, yra įsitikinę, jog ryšys tarp IQ ir BVP yra akivaizdus ir neginčijamas.

Tirdami įvairių šalių gyventojų reprezentacinių grupių neverbalinio loginio mąstymo sugebėjimus, jie nustatė, jog aukščiausias intelektualinis koeficientas (IQ - intelligence quotent) yra Rytų Azijoje: Japonijoje, Pietų Korėjoje, Taivane, Kinijoje, Honkonge ir Singapūre.

IQ vidurkis ten sudaro apie 105 vienetus.

Antroje vietoje - Europos šalys, JAV, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija: vidurkis - 100 IQ vienetų.

Pietų Azijoje, Šiaurės Afrikoje ir daugelyje Lotynų Amerikos šalių IQ sudaro apie 85, o Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir Karibų baseino šalyse jis - beveik 70 vienetų.

Vertindami ekonomiką pagal tarptautinius standartus ir lygindami ją su IQ lygiu, mokslininkai priėjo išvadą, jog maždaug 58 procentais nacionalinės gerovės skirtumą galima paaiškinti intelekto išvystymu.

Kuo aukštesnis IQ, tuo geriau nacijos įvaldo sudėtingus prekių gamybos ir paslaugų procesus.

Nacijos, kurių IQ yra aukštas, turi daugiau šansų plėtoti efektyvią infrastruktūrą (transportas, ryšiai ir pan.).

Jose yra didesnė tikimybė, jog prie valstybės vairo stos politiniai lyderiai, sugebantys gerai valdyti ekonomiką.

Nors manoma, jog intelektiniai sugebėjimai yra paveldimi (paskutiniais duomenimis, maždaug 50 procentų), svarbų vaidmenį vaidina išorės faktoriai, dėl jų išsivysčiusiose šalyse vidutinis IQ lygis labai išaugo per vienos kartos gyvenimo laikotarpį, kai kur - iki 25 punktų.

Kas kenkia intelektui

Neturtingoms šalims reikia padėti. Būtina pagerinti nėščių moterų ir vaikų maitinimą, nes visavertis racionas - svarbiausias faktorius, lemiantis intelekto vystymąsi.

"Nėra abejonių, jog bloga mityba neigiamai atsiliepia IQ, - cituoja mokslininkus Londono "Times". - Net ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse yra grupės, negaunančios būtiniausių produktų, ir tai atspindi jų vidutinis intelekto lygis.

Britanijoje maždaug 10 procentų vaikų negauna visaverčio maisto. Jeigu paauglių racionas tinkamai pakoreguojamas, jų IQ padidėja maždaug 5 punktais.

Neturtingose šalyse, kurių gyventojai nuolat neprivalgo, IQ būtų galima pakelti 10-15 punktų.

IQ neigiamai veikia išsilavinimo stoka, o didina technologijos, stimuliuojančios mąstymą: pavyzdžiui, kompiuteriniai žaidimai.

Uždaras ratas

Kritikai sakys, jog mes painiojame priežastį su pasekme ir kad IQ klestinčiose šalyse yra aukštesnis dėl geros sveikatos apsaugos, išsilavinimo ir taip toliau.

Tačiau manoma, kad intelektualinis išsivystymas - svarbiausias faktorius, lemiantis nacionalinę gerovę.

Tai tarsi uždaras ratas: intelekto augimas veda prie didesnės gerovės, o geros gyvenimo sąlygos savo ruožtu skatina intelektualinį augimą.

IQ testai yra paveikti kultūrinės aplinkos. Iš žemiausios klasės šeimos kilusio vaiko, kurį įvaikins viduriniosios klasės šeima, IQ išaugs maždaug 12 punktų.

Tik nereikia painioti IQ su išsilavinimu. Jei šalyje gera išsilavinimo sistema, jos ekonomika dėl to laimi.

O geras išsilavinimas - tai turtingų šalių privilegija".

Tik pašėlusiai drąsūs mokslininkai ryžtasi imtis lyginamojo intelektualinio lygio studijavimo, nes tai paliečia jautrius socialinių, rasinių ir lytinių skirtumų klausimus", - rašo "Times".

Prieš kelis metus prieita išvados, jog atsiradus tendencijai gimdyti palikuonis sulaukus vyresnio amžiaus (tai pastebima tarp žmonių, turinčių aukštesnį IQ ir siekiančių karjeros), intelekto koeficientas ėmė mažėti nukrenta puse punkto su kiekviena nauja karta.

Kas yra IQ

Per daugiau nei du šimtmečius tarp priežasčių, kodėl vienos valstybės turtėja, o kitoms tai nesiseka, buvo minimos klimato sąlygos (vidutinio klimato šalyse geresnės sąlygos ekonomikai plėtotis), geografinės (geriausias derinys - Rytai-Vakarai), modernizacija (pliusas - urbanizacija ir darbo pasidalijimas), priklausomumo (neturtingų šalių eksploatacija žalinga), neoliberalios (rinkos ekonomika - geriausia), psichologinės (protestantiškas šykštumas - naudingas) ir t.t.

Kas yra IQ? Koeficientas reiškia "protinio amžiaus" santykį su realiu.

Jis nustatomas specialiais testais.

Pirmąkart juos imta naudoti Prancūzijoje dar 1904 metais, kad būtų išskirti vaikai, kuriems gali kilti sunkumų mokykloje.

Dėl to, kad kiekvieno testo uždavinių sprendimui skiriamas tam tikras laiko tarpas, jie gali parodyti ne bendrą išsivystymo lygį, o greičiau mąstymo procesų greitį.

O tarp genijų esama nemažai lėto mąstymo žmonių (kad ir Albertas Einšteinas).

Laikui bėgant IQ keičiasi, bet ne visuomet didėja.

Tarp vunderkindų jis dažniausiai mažėja, bet ne todėl, kad jie darosi kvailesni: tiesiog "proto amžius", kuriuo jie aplenkė bendraamžius, ima atitikti chronologinį.

Normalus IQ yra nuo 85 iki 115 vienetų, vidutinis - 100. Mažiau nei nei 70 vienetų - vidutinybės požymis, daugiau nei 145 - didelis talentas.

"Fausto" autorius nebuvo testuojamas, tačiau specialistų vertinimu, Gėtė turėjo patį aukščiausią istorijoje IQ - 210 punktų.

Bušo jaunesniojo intelekto koeficientas sudaro 91 balą - patį žemiausią tarp Amerikos prezidentų per paskutinius 50 metų.

Jo pirmtako Bilo Klintono IQ yra dukart didesnis. Mažiau nei 100 turėjo taip pat ir Bušas vyresnysis - 99. Visų kitų Amerikos prezidentų IQ buvo per 100.

Intelektas lemia mūsų galvos "kompiuterio" galingumą, bet ne ten esamos "programos" kokybę.