"Šviesu, didinga, viltinga"

Prieš 20 metų

Prieš 20 metų spalio 22-23 dienomis Klaipėdos gatvės buvo tuščios. Tuščios jos buvo ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pirmąjį suvažiavimą Vilniuje tebuvo išvykusi nedidelė tautos dalis - per 1100 delegatų. O likusieji tas dvi dienas ir naktis
nesitraukė nuo televizorių. Dėl to, ką žmonės matė ir girdėjo, emocijos liejosi ir ašaromis, ir džiaugsmu.

Kitaip nei prieš dvidešimt metų, vakar Klaipėdoje švietė saulė. Žmonės buvo užsiėmę savo kasdieniais darbais. "Vakarų ekspresas", panaudodamas vadinamąjį netikėtumo efektą, kreipėsi su vienu vieninteliu klausimu į klaipėdiečius, to suvažiavimo delegatus, nepaisydamas, ar vairuoja automobilį, ar kokiame svarbiame posėdyje, ar pamokose, paskaitose stovi prieš jaunąją kartą, ar laužo galvą prie darbo stalo. O tas vienas vienintelis klausimas buvo toks: "Kokios buvo Jūsų pirmosios mintys, jausmai, išgirdus, jog rengiamas pirmasis Sąjūdžio suvažiavimas?"

Irena STULPINIENĖ, "Vėtrungės" gimnazijos fizikos mokytoja

Didžiulė vienybė ir tikrumo jausmas, - viskas, kas vyksta, - tikra. Buvusieji tuomet Vilniaus sporto rūmuose jautėmės broliai ir seserys.

Nijolė LAUŽIKIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento direktorė

Tvyrojo toks emocinis pakilimas, kokio gyvenime tikriausiai daugiau nebepatirsiu. Žodžiai, mintys, sklindantys iš tribūnos, "sėdo" ir į širdį, ir į protą. Ir tokio pažįstamų bei nepažįstamų žmonių nuoširdumo taip pat nebesitikiu patirti.

Antanas KONTAUTAS, Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos fakulteto prodekanas

Daug džiaugsmo ir laimės, kad pirmą kartą viešai įvardijome tai, dėl ko susirinkome: mes norime būti nepriklausomi. Nors "bananų balių" dar buvo ir po suvažiavimo. Tas dvi paras mes negalėjome nuspėti, jog dar bus ir Sausio tryliktosios išbandymai.

Eugenijus GENTVILAS, europarlamentaras

Jūs manęs neužklupote netikėtai, nes jau kelios savaitės gyvenu Sąjūdžio emocijomis. Mat Briuselyje rengiau Sąjūdžio dvidešimtmečio fotografijų parodą. Na, o apie suvažiavimą pasakysiu tiek: šviesu. Ir tokios vienybės turbūt jau niekada nebebus.

Sigitas KUDARAUSKAS, profesorius, habilituotas daktaras

Laisvės pojūtis, vilties pojūtis, nes baimė jau buvo nugalėta. Suvažiavime buvo daug dvasininkų. Tai žmonės, kurie sovietmečiu buvo persekiojami ir ignoruojami, o čia jau jie jautėsi visai kitaip dar ir dėl to, kad buvo paskelbta apie Arkikatedros grąžinimą tikintiesiems. Įstrigo vienas momentas, kai Algirdas Brazauskas labai susirūpinęs skubėjo ir dingo už kažkurių Sporto rūmų durų. Spėju, kad skambino į Maskvą atsiklausti leidimo paskelbti apie Arkikatedros grąžinimą. Atmintin įstrigo ir eisena Gedimino prospektu. Visai greta ėjo jaunuoliai su kažkokia neatpažįstama vėliava, grodami armonika, dainuodami. Sunerimau, gal provokatoriai? Bet pasirodė, kad tai kaimynai baltarusiai, atvykę į Vilnių įkvėpti laisvės oro ir pasidžiaugti su mumis. Tad pirmasis Sąjūdžio suvažiavimas buvo šventė, didelė šventė ne tik lietuviams, bet ir mūsų kaimynams, atvykusiems mūsų sveikinti.

Ir pats didžiausias laisvės apsireiškimas buvo tuomet, kai pagaliau Rolandas Paulauskas tiesiai šviesiai įvardijo: "Nepriklausomybė". Dėl to mes ir buvome susirinkę, tai buvo visų mūsų širdyse ir protuose. Tačiau vis dangstėmės "suvereniteto" sąvoka. Dėl šio žodžio buvo ir atitinkama reakcija: "Provokacija". Bet žodis jau buvo paleistas. Po dvejų metų jis tapo kūnu. Ir ne taip paprasta Sąjūdžio pirmojo suvažiavimo sukeltas emocijas ir reikšmę sutalpinti į kelis žodžius.

Gražina JUODYTĖ