Svetimšaliai tyčiojasi iš Lietuvos

Pasityčiojimas iš Lietuvos

Seimas pagaliau ryžosi reaguoti į teisėsaugos raginimus griežtinti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimą trečiųjų šalių piliečiams. Vidaus reikalų ministerijai pavesta parengti įstatymų pakeitimus, kurie padėtų apsisaugoti nuo užsienio aferistų.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis sako, kad atvykėlių teisinės padėties klausimas keliamas jau nemažai metų, tačiau įstatymų pakeitimų, griežtinančių jų atvykimo kontrolę, taip ir nesulaukiama.

G. Bagužis pasakojo, kad verslininkais apsimetę trečiųjų šalių piliečiai į Lietuvą plūsta ne dešimtimis, o šimtais per mėnesį. Įkurti ar įsigyti įmonę - šiuo metu vienas paprasčiausių būdų imigrantams gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Šalies įstatymai reikalauja, kad užsienietis į įmonės kapitalą investuotų ne mažiau kaip 50 tūkst. litų (14,4 tūkst. eurų). Jei užsienietis save įdarbina įmonės savininku, jo investicijos gali būti dar mažesnės - vos 10 tūkst. litų.

Migracijos valdybos viršininkas atkreipia dėmesį, kad vienu adresu neretai užregistruojama dešimtys ar net šimtai skirtingų įmonių. Jos parduodamos trečiųjų šalių piliečiams, kurie į Lietuvą atvyksta tik leidimo gauti.

„Pavyzdžiui, matome, kad užsieniečio įmonė, užregistruota kur nors garaže, realiai jokios veiklos nevykdo“, - teigė G. Bagužis ir pridūrė, kad Migracijos departamento pareigūnai negali neišduoti leidimo, remdamiesi tik įtarimais.

„Valstybėje tikra netvarka. Įstatymai leidžia gauti leidimus gyventi Lietuvoje net tiems, kurie čia nieko nesiruošia daryti. Yra žmonių, kurie iš tiesų perka nekilnojamąjį turtą, moka didžiulius pinigus, investuoja, tačiau jie atsistoja į vieną eilę su tais, kuriems rūpi tik galimybė nevaržomai keliauti po Europą. Su aferistais mes „cackinamės“ be reikalo, nes jiems turėtų būti pakelta kartelė. Manau, jie turėtų investuoti žymiai didesnius pinigus negu dabar“, - kalbėjo valdybos viršininkas.

Jis paaiškino, kad štai Latvijoje užsienietis turi investuoti apie 75 tūkst. latų (370 tūkst. litų), kad gautų leidimą. Ispanai laikinąjį leidimą gyventi jų šalyje išduoda penkeriems metams, tačiau tik tuo atveju, jei atvykėlis perka nekilnojamąjį turtą. „Niekur kitur Europoje nerasi, kad būtų taip liberaliai žiūrima į tuos atvykėlius, kurie čia nieko nesiruošia daryti. Tik mes vieninteliai žiūrime į viską taip atlaidžiai“, - paaiškino G. Bagužis.

Pistacijų verslas

Jis sako, kad dažniausiai į Lietuvą plūsta „verslininkai“ iš Pakistano, Irano, Indijos, Gruzijos. Pastaruoju metu mūsų šalį ypač pamėgo ir Afrikos piliečiai (Nigerijos, Libijos gyventojai ir t.t.). „Kokia dalis čia iš tiesų pradeda verslą, statistikos neturime. Tačiau tai vienetai. Didžiajai daliai terūpi išvykti į turtingesnes Europos šalis“, - priduria G. Bagužis.

Populiariausia deklaruojama verslo rūšis tarp atvykėlių - pistacijų pardavimas ir pirkimas. „Kai pasižiūri, kiek tokių daug, galima pamanyti, kad visa Lietuva tuoj bus užversta pistacijomis. Mes net juokiamės ir sakome, kad tuoj galėsime valgyti pistacijas vietoj duonos, kai tokia pasiūla. O realiai parduotuvėse kainos tai nemažėja“, - juokėsi pašnekovas.

Pasak G. Bagužio, užsienyje jau imta prekiauti padirbtais leidimais gyventi Lietuvoje: „Tai viena naujausių tendencijų. Matyt, atsirado apsukruolių, kurie padirbinėja leidimus. Neseniai tokie pateko į mūsų rankas iš tamsaus gymio žmonių“. Šiuo metu ieškoma leidimų padirbinėtojų.

Pagaliau sukluso

Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas rinkosi svarstyti, kaip sugriežtinti leidimų išdavimą užsieniečiams.

Į posėdį iškviesti Valstybės saugumo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai apgailestavo, jog nelegalios migracijos problema yra keliama jau šešerius metus, tačiau iki šiol nesprendžiama.

Anot jų, trečiųjų šalių piliečiai yra sugalvoję ne vieną būdą, kaip legaliai apsigyventi Lietuvoje. Kai kurie, norėdami gauti leidimus, prisidengia studijomis, tačiau įstoję į mokymo įstaigą joje taip ir nepasirodo. Dar kiti sudarinėja fiktyvias santuokas su lietuvėmis ar steigia fiktyvias įmones. Pareigūnų žiniomis, vienas užsienio pilietis jų buvo įsteigęs net 200.

Išklausęs teisėsaugos atstovų skundus Seimo komitetas pavedė Vidaus reikalų ministerijai parengti įstatymų pakeitimų projektus. Jie turi būti pateikti iki pavasario sesijos pabaigos.

Seimo komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas „Respublikai“ sakė, kad pareigūnų keliamos problemos yra akivaizdžios ir jos turi būti sprendžiamos. „Tikrai yra problema. Esame silpna grandis visoje Europos Sąjungoje“, - sakė parlamentaras.

Anot jo, planuojama griežtinti šalies įstatymus ir galbūt pasinaudoti kitų ES šalių patirtimi kontroliuojant atvykėlių iš trečiųjų šalių srautus.

„Turime įvairių institucijų pasiūlymus, atsakymus. Matome problemą, kad yra didžiulės mūsų teisinės sistemos, teisinio reguliavimo spragos, nes sudaromos sąlygos labai lengvai patekti į šalį. Bandysime aiškintis, ar tai nėra mūsų pareigūnų nesąžiningumo reikalas. Nes, kaip rodo pastarieji atvejai, be to čia neapsieita. Nepamirškime, kad Migracijos tarnyboje visai neseniai išaiškintas korupcijos tinklas, kai buvo pardavinėjami leidimai“, - „Respublikai“ sakė politikas.