"Šventė žmonėms, kuriems patinka vaikščioti minioje".

Jūros šventės uraganas baigėsi, metas skaičiuoti klaidas ir laimėjimus, diskutuoti, kokia turėtų būti ateinanti šventė. Juk, kokias skirtingas nuomones beišsakytume, nesiginčijame tik dėl vieno: Jūros šventė Klaipėdai ir Lietuvai reikalinga.
Kokia ji turėtų būti, spręsime pasitelkę savus ir svetimus pastebėjimus, išanalizavę kritiką ir pasiūlymus. Taigi kalbiname autoritetingus miestiečius, praeivius gatvėje ir taip pat kviečiame savo skaitytojus išdėstyti nuomonę "Vakarų ekspreso" svetainėje internete www.vakaru-ekspresas.lt.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Nijolė Laužikienė:

- Džiugu tai, kad Jūros šventė praėjo be didesnių nelaimių ir sutrikimų. Buvo tokia, kaip ir visos (tik pernykštė sutapusi su miesto jubiliejumi buvo išskirtinė). Išsiskirtinis šiemetinės šventės renginys - karnavalas, mano manymu, galėjo būti dinamiškesnis, lydimas daugiau žmonių, meninių kolektyvų. Jei klaipėdiečiai pritars, manau, kad karnavalo tradiciją reikėtų puoselėti ir ateityje, ieškoti būdų, kaip jį padaryti patrauklesnį, daugiau dėmesio skirti jo organizacijai, kuri šiemet buvo ne be trūkumų.
Apibendrinant šventės programą, kaip labai pavykusius galima išskirti koncertus Teatro aikštėje bei renginius prie "Meridiano", tačiau akivaizdu, kad dauguma šventės renginių buvo skirta jaunimui. Kito žanro estradinės, liaudiškos muzikos mėgėjai galėjo dalyvauti koncertuose dienos metu, tačiau vakare jiems nebuvo kur rinktis.
Nežinau, dėl kokių priežasčių labai neaktyviai Jūros šventės programoje dalyvauja klaipėdiečiai menininkai. Turime Dramos, Pilies teatrus, daugybę iš miesto biudžeto lėšų išlaikomų kolektyvų, tačiau jie dalyvauja labai pasyviai arba iš viso nedalyvauja.
Diskutuoti yra apie ką. Faktas, kad Jūros šventės mastai nemažėja, verčia ieškoti naujų kelių, puoselėti senas ir kurti naujas tradicijas. Manau, kad šventę organizuojančios VšĮ "Jūros šventė" direktorės Audronės Umbrasienės iškelta idėja dėl mokamų renginių, sukėlusi disonansą uostamiestyje, verta rimtų apmąstymų. Man pačiai teko girdėti daug nusiskundimų iš žmonių, kurie nenori vaikščioti minioje arba pavaikščioję nori kur nors ramiai prisėsti ir klausyti koncerto. Manau, kad tokiems žmonės turi būti pasiūlyta daug daugiau rimtų, mokamų programų.
Žmonės išleidžia labai daug pinigų alui. Manau, kad dalį savo išlaidų jie galėtų skirti tam tikriems šventės projektams. Daryti nemokamai aukšto meninio lygio programas tampa vis sunkiau.

Miesto Tarybos narys Artūras Šulcas:

- Jūros šventė yra didžiulis meno kūrinys, arba kultūros reiškinys, ir jos kūrėjai, kaip ir spektaklio režisierius, be abejonės, visada subjektyvūs. Kiekvienas turi savo šventės viziją ir jos siekia skirtingais keliais. Kadangi man teko stovėti prie Jūros šventės vairo, dabar būtų nekorektiška vertinti, kokiu keliu nuėjo šios šventės organizatoriai. Nedrįsčiau sakyti, kad šventė suprastėjo. Vien bandymą atgaivinti karnavalą reikėtų vertinti pozityviai.
Pasiteiravus, ar Jūros šventė verta prestižiškiausio miesto festivalio vardo, A. Šulcas atsakė diplomatiškai: "Bet kokiu atveju tai yra didžiausias miesto festivalis, kuriuo klaipėdiečiai didžiuojasi. Kriminalinės kronikos duomenys, kad nusikalstamumas mieste nepadidėjo, rodo, kad mes labai branginame šią šventę".
Nors ir vengdamas kritikos pašnekovas vis dėlto prisipažino, kad šiųmetinėje Jūros šventėje labai pasigedo vizualinių miesto papuošimo akcentų. "Man labai trūko dailininko A. Klemencovo pokštų. Jo sukurtos kompozicijos visuomet būdavo tai, ką norėdavosi būtinai apžiūrėti ir nusifotagrafuoti. Šiemet jo sukurtas fontanėlis Karlskronos aikštėje buvo atgaiva sielai ir kūnui. Tokie vizualiniai akcentai pakylėja šventės dalyvius virš buities, kasdienybės. Manau, kad ateityje jų nereikėtų atsisakyti".

Tapytojas, marinistas Edvardas Malinauskas:

- Nesu šventės kritikas, nes kadaise pats rengdavau kaukes karnavalui ir žinau, kaip sunku tai padaryti. Džiaugiuosi, kad karnavalo tradicija atgaivinta. Kaukės, mano manymu, buvo paruoštos rimtai, gaila tik kad kai kur šventės dalyviai trukdė judėti eisenai.
Renginiai, kuriuose lankiausi, - finaliniame Muzikinio teatro atlikėjų koncerte Teatro aikštėje, kapelų pasirodymuose, dailės parodose - man patiko. Žinoma, priklauso ir nuo nuotaikos, su kokia ateini į šventę.
Alus yra užkariavęs Jūros šventę, bet be jo nebūtų tokio šurmulio. Svarbu, kad nebuvo didelių kriminalinių incidentų, kad žmonės jau įpranta prie kultūringo elgesio minioje.

"Pramogų banko" vadovas Kazys Paulikas:

- Didesniąją dalį Jūros šventės praleidau "Pramogų banke", todėl mano vertinimas bus labai subjektyvus. Stebėdamas "Pramogų banko" lankytojus šį savaitgalį, susidariau nuomonę, kad į Jūros šventę atvyksta vis daugiau svečių iš Vilniaus, Kauno, kitų Lietuvos miestų. Tai reiškia, kad Jūros šventė jau yra išaugusi iš jūrininkų šventės į didžiulio masto miesto renginį, pripažįstamą visų visuomenės sluoksnių atstovų. Todėl, mano manymu, šventės programą reikėtų orientuoti ne tik į tuos žmones, kuriems patinka vaikščioti minioje, bet ir atkreipti dėmesį į verslo klasės atstovus. Ne visi garbūs ponai gali stovėti aikštėje ir klausyti koncerto tris valandas. Jiems reikėtų pasiūlyti ramesnių pramogų uždaresnėse vietose.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys:

- Suprantama, kad po miesto jubiliejaus pernai, šiemet Jūros šventė buvo kuklesnė, tačiau jos koncepcija iš esmės nekinta. Tai atviras, masinis pramoginio pobūdžio renginys, kurio esminiai akcentai - kiekvienais metais skirtingi. Šiemet šie akcentai buvo karnavalo sugrįžimas ir uosto prioriteto pabrėžimas. Kadangi pats dėl ligos aktyviai nedalyvavau programoje, nežinau, kiek jie buvo svarbūs visuomenei.