Sveikatos įstatymų vėzdas smogia sąžiningiausiems mokesčių mokėtojams

Žurnalistinis tyrimas

Sąžiningai dirbantis ir mokesčius valstybei mokantis Lietuvos pilietis, kai ištinka netikėta liga ar trauma, kartais pasijunta ne įstatymų globojamas, o gniuždomas.

Kasdien susidurdami su pacientais, tokią nuomonę susidaro ir kai kurie "Vakarų ekspreso" kalbinti šeimos gydytojai.

Įstatymo vėzdui užsimojus, niekam neprasikaltęs žmogus apsiginti negali - painių įstatymų nesuvokia, advokatui, kad apgintų jo teises, pinigų neturi arba paprasčiausiai nežino, kas jam galėtų padėti, kur reikėtų kreiptis.

Mėnesį išlieka draustumas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnis nedviprasmiškai byloja: visi piliečiai turi teisę gauti socialinę paramą nedarbo, ligos atveju. Tačiau, atrodo, gausybė įstatymų, aktų, nutarimų ir įsakymų šią teisę įspraudžia į rėmus ir tam tikrų sluoksnių žmones išstumia iš globojamųjų rato.

Kita vertus, jų tiek daug, kad savarankiškai, be teisininkų pagalbos, juose susigaudyti vargu ar pavyktų. Vien socialinių paslaugų klausimus Lietuvoje reglamentuoja daugiau nei 20 teisės aktų.

"Mūsų įstatymai neteisingi, paremti ne protu, o paprasčiausiu žmogaus apiplėšimu. Dirbęs nors 20 metų, bet išėjęs iš darbo jau kitą dieną susirgęs nebegauni jokios nedarbingumo pašalpos. Visi tavo per daugelį metų sumokėti privalomi mokesčiai dingsta, nors tu jais nė karto nepasinaudojai, nes nesirgai. Šnekėti apie mūsų teises tas pats kas šnekėti apie gyvenimą Mėnulyje", - "Vakarų ekspreso" interneto tinklalapyje piktinosi skaitytojas.

Išties, 2000 metų Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas vienareikšmiškai sako: ligos pašalpa skiriama, jei "teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną".

Tačiau ne visi žino, jog išėjęs iš darbo dar mėnesį žmogus laikomas apdraustu privalomuoju sveikatos draudimu, kuris garantuoja šį laikotarpį jam nemokamą medicinos pagalbą. Po to darbingi, bet nedirbantys ir jokių mokesčių nemokantys gyventojai, neregistruoti darbo biržoje, apdraustais nebelaikomi ir susirgus ar patyrus traumą nemokamai jiems bus suteikta tik būtinoji medicinos pagalba.

Moka savarankiškai

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Informacijos ir statistikos skyriaus vedėja Jelena Filipova "Vakarų ekspresą" informavo, jog nedirbantis pilietis, praradęs sveikatos draustumą ir ligos ar traumos atveju norėdamas išvengti nuostolių, turi ateiti į ligonių kasas. "Mes patikriname duomenų bazėje, ar jis nėra apdraustas valstybės - gal turi invalidumą, gauna pašalpą, pensiją ar priklauso kitai apdraustųjų kategorijai. Jei neturi draustumo, draudžiasi savarankiškai - moka 10 procentų praėjusio ketvirčio vidutinio atlyginimo, kuris skelbiamas "Valstybės žiniose", - pasakojo J. Filipova.

Pastarojo ketvirčio, ligonių kasos atstovų duomenimis, vidutinis atlyginimas buvo 1379 litai. Vadinasi, mėnesio įmoka sudaro 137,91 lito. Sumokėjus banke šią įmoką kvituką reikia atnešti į ligonių kasas.

Beje, savarankiškas draustumas pradeda galioti tik nuo datos, kada padaryta įmoka. Pavyzdžiui, jei įmoka bus įnešta sausio 29 dieną, ji galios tik iki sausio 31 dienos. Nepaisant to, mokėti reikia visą nustatytą sumą.

Informacijos trūkumas, deja, pridaro piliečiams ir nemažai nemalonumų, jei kartais nebūdami drausti, patenka į ligoninę. Tada jiems tenka apmokėti visas nebūtinosios pagalbos išlaidas. O sumos didelės.

Trūksta žinių

Deja, keletas "Vakarų ekspreso" kalbintų žmonių apie galimybę savarankiškai mokėti sveikatos draudimo įmokas sakė nieko nežinoję.

Teisininkės L. Bagačiovienės patirtis taip pat parodė, jog žmonės mažai žino apie galimybę savarankiškai mokėti draudimo įmokas. Nežino tol, kol šiuo laikotarpiu pačių neištinka trauma ar liga.

Maža to, advokatė pasakoja, jog net išprususiems žmonėms dėl įstatymų nesuvokimo "atsitinka nesąmonių". Prieš keletą metų individualios įmonės savininkė, ruošdamasi gultis į ligoninę planinei operacijai, iš kito asmens sužinojo, jog norint išvengti didelės sąskaitos už gydymą ligoninėje, reikia apsidrausti papildomai.

Apie tai ji klausinėjo "Sodroje", Mokesčių inspekcijoje, Ligonių kasose, tačiau kaip turi būti, niekas negalėjo paaiškinti. Prieš pat guldamasi sumokėjo 186 litus. Tik vėliau paaiškėjo, jog to daryti ji neprivalėjo, tai reglamentavęs įstatymas buvo pasikeitęs.

"Žmonės nežino savo galimybių. Jiems reikia suteikti kuo daugiau informacijos, - mano advokatė. - Ligonių kasos turi darbovietėms išsiųsti atmintines, kad išeidamas iš darbo žmogus žinotų, kaip jam elgtis. Ir personalo darbuotojai turi žmogui viską paaiškinti."

Tik po 3 mėnesių

Jaunų, vos sulaukusių 18 metų, bet nespėjusių užsidirbti trijų mėnesių stažo valstybė į "apdraustųjų klubą" taip pat nepriima.

20-metė klaipėdietė Nometa, tik pernai baigusi vidurinę mokyklą, vasarą įsidarbino pardavėja. Kad netektų duoną valgyti iš ne per daugiausiai uždirbančių tėvų, žadėjo studijuoti ir dirbti.

Pradirbus tik vieną mėnesį, rugpjūčio 7 dieną, atsitiko nelaimė - autoavarijos metu sužalotos merginos gyvybei iškilo pavojus - buvo sužalotos kojos, ranka, plaučiai. Teko ištverti ne vieną operaciją. Nometa dar nevaikšto, jos dar laukia daug sveikatinimosi procedūrų, tad dirbti ji dar negali. Tačiau nedarbingumo pašalpos ji negauna.

"Kaip aš galėjau užsidirbti nedarbingumo pašalpą, jei avarija įvyko anksčiau, nei ją užsidirbau?" - įskaudinta valstybės požiūrio į jauną žmogų, klausė mergina.

O dukters gydymui, operacijoms, vaistams, procedūroms, reabilitacijai Nometos tėvai, patys apie 20 metų mokėję mokesčius ir trumpalaikę nedarbingumo pašalpą per tą laiką gavę vos kelis kartus, išleido jau apie 10 tūkstančių litų.

"Nežinau, kaip būtų reikėję gyventi, jei ne tėvai. Skaudu, kad tokia finansinė našta krito ant jų", - kalbėjo nelaimės prislėgta mergina.

Nei našlaičio, nei nedarbingumo pašalpos

Panašių atvejų - daugybė. Kiekvienas, kuriam teko susigrumti su liga nepraėjus trims mėnesiams nuo įsidarbinimo pradžios, jaučiasi nuskriausti materialiai ir įskaudinti.

Motinai žuvus avarijoje, vos 18-os sulaukęs Alfonsas perėjo mokytis į vakarinę mokyklą ir susirado darbą - kad pajėgtų susimokėti už butą. Iškart, pradėjus dirbti, našlaičio pašalpos mokėjimas, kaip reikalauja įstatymai, jam buvo nutrauktas.

Dirbdamas nekvalifikuotą darbą lauko sąlygomis, Alfonsas netruko peršalti. Diagnozė - plaučių uždegimas. Gydėsi ilgokai, bet nedarbingumo pašalpos našlaitis negavo - nebuvo išdirbęs trijų mėnesių.

"Sodros" Klaipėdos skyriaus vyriausioji ryšių su visuomene specialistė Regina Vitkauskienė "Vakarų ekspresui" patvirtino, jog našlaičio pašalpa mokama iki 18 metų arba iki 24 metų, jei našlaitis mokosi stacionare. Pradėjęs dirbti jis našlaičio pensijos nebegauna, o pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą turi turėti trijų mėnesių darbo stažą, kad nedarbingumo pažymėjimas būtų apmokėtas.

Jauniems reikia lengvatų

"Alfonso atvejis - akivaizdus pavyzdys, kaip jaunas žmogus atsiduria ne įstatymų globoje, o jų gniaužtuose, - komentavo advokatė L. Bagačiovienė. - Ką daryti jaunam žmogui, jei susirgo nespėjęs užsidirbti to reikalaujamo trijų mėnesių stažo?"

Ji siūlo Seimui daugiau padirbėti priimant humaniškus įstatymus ir teisę gauti ligos pašalpą individualizuoti pagal amžiaus grupes, kaip individualizuotas būtinasis stažas netekto darbingumo pensijai gauti. Kuo jaunesnis pilietis - tuo reikalaujamas darbo stažas turi būti trumpesnis, o 18-mečiai šią pašalpą turėtų gauti nuo pat darbo pradžios.

Jaučiasi nejaukiai

Tam tikras asmenų grupes privalomuoju sveikatos draudimu draudžia valstybė. Tarp jų - vaikus ir paauglius iki 18 metų, dieninių skyrių studentus, pensininkus, invalidus, turinčiuosius teisę gauti socialinę pašalpą, nėščiąsias, moteris, auginančias vaiką iki 8 metų ir kt.

Tačiau net tie, kuriuos privalomuoju sveikatos draudimu yra apdraudusi valstybė, nesijaučia jaukiai patekę į ligoninę tuo metu, kai laikinai nedirba.

30-metė Sandra, 10 metų atidirbusi vienoje Mažeikių įstaigoje, dėl pakitusių gyvenimo aplinkybių atvažiavo į Klaipėdą. Taip jau atsitiko, kad staigi liga užklupo būtent periodu, kai į naują darbovietę dar nebuvo priimta. Su greitąja į uostamiesčio ligoninę atvežtai moteriai reikėjo būtinosios pagalbos.

"Jau priėmimo skyriuje mane medikai išplūdo, elgėsi nepagarbiai. Pirmas klausimas, kurį išgirdau kamuojama skausmo ir laukdama pagalbos, buvo "Ar dirbi?". Kai pasakiau, jog šiuo metu nedirbu, pradėjo moralizuoti, kalbėti, kad per tokius kaip aš jie patiria daug problemų. Iškentėjau daug pažeminimų. Tik vėliau sužinojau, kad ši pagalba man priklausė: ji buvo būtinoji, be to, auginau vaiką iki 8 metų".

Slaugantieji artimuosius nedraudžiami

Sveikatos draudimo įstatymas nurodo, jog tarp kitų privalomai valstybės draudžiamų asmenų yra ir tėvai (tiksliau, vienas iš jų), globėjai ar rūpintojai, slaugantys asmenis, kuriems pripažintas neįgalumo lygis, arba asmenis, pripažintus nedarbingais iki 24 metų.

Kitais atvejais slaugantieji savo artimuosius nėra apdraudžiami. Jei motina atsisako darbo, kad galėtų slaugyti sunkiai susirgusią dukrą, jei dukra, paaukojusi darbą, slaugo motiną, - šie asmenys valstybės išmesti už apdraustųjų borto. Tiesa, tam tikrais atvejais jie gali pretenduoti į savivaldybės skiriamą socialinę pašalpą, kuri šiuo metu siekia tik 135 litus.

Advokatės L. Bagačiovienės požiūriu, valstybė turėtų drausti visus asmenis, nedirbančius todėl, kad prižiūri ligonius, tuolab jei tas ligonis negauna nedarbingumo pašalpos.

RYTOJ SKAITYKITE:

* Ką apie savo "kūrinius" mano įstatymų leidėjai
* Ligoninių vadovai pasigenda alternatyvių sveikatos draudimo rūšių

Genovaitė PRIVEDIENĖ