Sveikatos biurai vaišių neberengs

Nereikalinga kontora

Visuomenės sveikatos biurai savivaldybėse buvo įsteigti prieš penkerius metus. Tam buvo skirta 15,29 mln. litų.

Šiuo metu Lietuvoje yra 33 visuomenės sveikatos biurai, kuriuose įdarbinta daugiau nei 500 darbuotojų. Biurų veiklai Sveikatos apsaugos ministerija kasmet skiria 4 mln. litų, o įstaigas išlaiko savivaldybės.

Seimo narys P.Gražulis įsitikinęs, kad visuomenės sveikatos biurų išlaikymas yra pernelyg brangus ir netikslingas. Todėl jis inicijavo įstatymo pataisą, kuria siekiama savivaldybių visuomenės sveikatos biurams deleguotas funkcijas perleisti visuomenės sveikatos centrams apskrityse.

„Viena pagrindinių priežasčių - tai Valstybės kontrolės išvados, pateiktos pernai liepą. Tada nustatyta, kad valstybės lėšos leidžiamos neefektyviai, nepagrindžiant to jokiais dokumentais. Anksčiau tų biurų nebuvo ir išgyvenome. Ir dabar be jų išsiverstume. Jų funkcijos dubliuojasi su visuomenės sveikatos centrų funkcijomis. O kitas dalykas - šiandien tiek įvairiausių laidų, leidinių, vaizdinės medžiagos, kaip gyventi sveikai. Ir be biurų pagalbos visi puikiai žino, kad alkoholio vartojimas, rūkymas žaloja sveikatą, žino, kad sportuoti reikia aktyviau. Ar mums reikia išlaikyti organizacijas, kad visus tuos dalykus paaiškintų?“ - retoriškai klausė P.Gražulis.

Pinigai žaidimams

Ir iš tiesų - kuo užsiima savivaldybėse įsteigti visuomenės sveikatos biurai?

Štai pernai už mokesčių mokėtojų pinigus biurų darbuotojai mokyklose suorganizavo akciją, kurios metu pasvėrė pradinukų kuprines. Pateikta netikėta naujiena - moksleivių kuprinės yra per sunkios. Parlamentaras stebisi, kad tokiems dalykams sužinoti mums reikalingi 33 visuomenės sveikatos centrai.

Tokių abejotino reikalingumo akcijų per pastaruosius penkerius metus buvo suorganizuota ne viena. Biuro darbuotojai organizavo blaiviausios klasės rinkimus, seminaruose aiškino apie auros diagnostiką, kūdikiams dalijo marškinėlius su užrašu „Gimiau nerūkantis“.

Prieš trejetą metų biuro darbuotojai vykdė akciją, kurios metu prie šviesoforo reguliuojamų sankryžų praeiviams paaiškino, ką reiškia kiekviena šviesoforo spalva.

„Organizuojamos mistinės akcijos, spausdinami ir mėtomi lankstinukai. Ar tokiems dalykams mums reikalingos specialios organizacijos? Ir dar sakome, kad blogai gyvename... Kaip mes negyvensim blogai, jei pinigus į kairę ir į dešinę mėtom?“ - stebėjosi P.Gražulis.

Seimo nario nuomone, ne lankstinukais visuomenę sveikatinti reikia. Esą pirmiausia reikia užtikrinti, kas sveikatos apsaugai naudojami pinigai nebūtų metami į balą... „Mes dažnai žiūrime, ką daro turtingos šalys, ir jas mėgdžiojame. Bet nebūtinai tuo keliu turime eiti. Gal šalys, kuriose aukštas pragyvenimo lygis, ir gali sau leisti steigti įvairiausias kontoras, jas išlaikyti. O mums reikia žiūrėti, kas mums naudinga“, - sakė P.Gražulis.

Sveikatinimo lėšos - ir vaišėms

Tai, kad sveikatinimui skirti pinigai buvo leidžiami neefektyviai, patvirtino ir valstybiniai auditoriai, pernai liepos 16 dieną pateikę finansinio (teisėtumo) audito išvadas. Patikrinę Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių miestų visuomenės sveikatos biurus, kontrolieriai nustatė, kad SAM, skyrusi biudžeto lėšas biurams, nė nereikalavo tinkamai atsiskaityti už jų panaudojimą, pagrįsti sąnaudas apskaitos dokumentais.

Visai nejuokinga, bet mokesčių mokėtojų pinigais buvo sumokėta už vaišes mero kalėdiniame renginyje, skirtame slaugytojoms ir jų padėjėjams.

Vietoj komentaro

Pirmadienį darbuotojų ir darbdavių atstovai buvo pakviesti į posėdį Vyriausybėje, jame buvo aptariamas Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planas. Viena iš numatytų priemonių - biurokratinio aparato mažinimas.

Posėdyje dalyvavęs Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas įsitikinęs, kad turi būti peržiūrėtos valstybinių įstaigų funkcijos, įvertintas jų reikalingumas.

„Praėjusios Vyriausybės kadencijoje dirbusi Saulėlydžio komisija tuos darbus pradėjo. Idėja buvo gera, tačiau vėliau ji paklydo derinama tarp institucijų. Dabar tikimės didesnės sėkmės, nes biurokratijos mažinimas bus patikėtas Vyriausybės kanceliarijai, kuri iš esmės turės daugiau galių priimti sprendimus“, - sakė D.Arlauskas.

Jis akcentavo, kad naikinant valstybines įstaigas ar mažinant jų darbuotojų skaičių svarbiausia išlaikyti esamą kontrolę.

Jo teigimu, sumažinus biurokratinį aparatą, būtų galima užtikrinti didesnius atlyginimus kvalifikuotiems specialistams.

„Aš visada laikausi nuomonės, kad aukštą kvalifikaciją turintys žmonės turi gerai uždirbti. O šiandien problema ta, kad nemažai daliai dirbančių valstybinėse institucijoje trūksta tos kvalifikacijos. Jie stengiasi save kažkaip pateisinti, bandydami parodyti, kad yra labai reikalingi. Jei sumažintume jų skaičių, o likusiems padidintume atlyginimus, tikrai padidėtų profesionalumas“, - sakė D.Arlauskas.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"