Sveikatos apsaugos ministras V.P.Andriukaitis: Vogti iš pacientų neleisiu

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis sujudino didžiulį širšių lizdą savo pareiškimais apie Konstitucijos garantuojamos nemokamos medicinos pagalbos sugrąžinimą žmonėms. Privačių gydymo įstaigų atstovai išsijuosę kritikuoja kiekvieną ministro žingsnį, gąsdina bankrotais ir kone visos sveikatos priežiūros sistemos griūtimi. „Mes gyvename įspūdingoje viešųjų ryšių akcijoje. Bet aš jos visiškai nebijau ir noriu pasiekti racionalaus dialogo“, - vakar „Respublikai“ sakė V.P.Andriukaitis ir išdėstė savo argumentus, kodėl sveikatos sistema nebegali likti tokia, kokia buvo paversta pastaraisiais metais.

Kuria socialinę įtampą

V.P.Andriukaitis pirmiausia atmeta oponentų kaltinimus, kad bandymai įstatymu sureguliuoti sutarčių dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas nukreipti tik prieš privačias gydymo įstaigas. Mat nei su įstaigos nuosavybės forma, nei su jų kiekiu tam tikroje sferoje minėtos tvarkos nustatymas neturi nieko bendro. Ir oponentai tai puikiai žino, mat tvarka galiojo nuo 2009 m., tik buvo įtvirtinta ne įstatymu, o ministro įsakymu.

„Sveikata yra sritis, kurioje keliami labai aukšti kompetencijos, profesiniai standartai - dėl to egzistuoja Hipokrato priesaika. Ši sritis yra reguliuojama valstybės, nes valstybei tenka didžiulė atsakomybė, kad joje nebūtų amoralumo, kad ji nedalyvautų pacientų turtinėje diskriminacijoje ir nesukurtų dar didesnių socialinių įtampų, - aiškino ministras. - Įsivaizduokite, kaip turi jaustis pacientas, kuris neturi pinigų ir laukia eilėse, o kitam, kuris turi pinigų, viskas galima. Šitokia situacija Europos visuomenėse šiandien nepriimtina, nes tai žemina žmogaus orumą.

Kam kvepia sovietmečiu?

Europos visuomenė atvirai diskutuoja, kaip garantuoti piliečiams teisę į vienodas sąlygas pasiekti gydymą, tuo tarpu Lietuvoje ne tik suinteresuotoms grupėms, bet net ir kai kuriems valdžios atstovams vaidenasi, kad tokie V.P.Andriukaičio siekiai - tai grįžimas į sovietmetį.

Sunku patikėti, kad Gulaguose gimęs, sovietinio saugumo suiminėtas ir tardytas disidentas V.P.Andriukaitis gali jausti nostalgiją sovietmečiui. Tačiau sveikatos priežiūra tarybiniais laikais, aišku, turėdama ir pliusų, ir minusų, žmogui buvo palankesnė.

„Pliusai buvo ligų profilaktika, motinos ir vaiko apsauga, sveikatos priežiūros, hospitalizacijos prieinamumas. Ir nereikėjo už tai trigubai keturgubai mokėti. O šiandien niekas net nesupranta, kas už ką moka ir kodėl“, - sakė ministras.

Jis priminė, kad buvo vienas iš 1989 m. Sąjūdžio inicijuotos Nacionalinės sveikatos sistemos koncepcijos kūrėjų, kaip ir žinomi Lietuvos medicinos korifėjai profesoriai Vilius Grabauskas, Aleksandras Laucevičius, Alis Baublys, Algimantas Marcinkevičius. Koncepcijoje buvo įtvirtinta iš tarybinio laikotarpio perimta nuostata, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata. Šie pagrindai persikėlė į 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnį.

„Tai reiškia aktyvią valstybės sveikatos politiką - profilaktiką, vaikų sveikatos ugdymą, skiepijimus, aktyvų ligų aiškinimąsi ir t.t. Taip, ir socializmo epochoje tai buvo daroma, - konstatavo V.P.Andriu-kaitis. - Taigi tiems, kurie vis nori atsiminti tarybinius laikus, siūlau pasiskaityti mūsų Konstituciją“.

Maišatis tvarkant sveikatos lėšas

Ten pat, pasak ministro, visi besidomintieji suras ir nuostatą, kad įstatymas nustato nemokamos medicinos pagalbos teikimo valstybinėse gydymo įstaigose tvarką.

„Šiandien visa tai yra užmiršta. Konstitucijos straipsnis kaip dramblys stovi kiekvienam prieš akis, ir niekas jo nemato. Bando nematyti ir mėtosi epitetais, klijuoja etiketes ir kiekvienas pagal savo supratimą durnių volioja“, - apgailestavo V.P.Andriukaitis.

Jis aiškina, kad sveikatos sistema finansuojama pagal mišrų modelį, kur egzistuoja ir draudimo, ir biudžetinis finansavimas už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, taip pat įvairios valstybės programos ir profilaktinė sistema, apimanti visus žmones.

Valstybinės įstaigos gali teikti nemokamą pagalbą ir medicinos paslaugas pagal draudimo finansavimo principus.

„Nėra abejonės, kad ir privatus sektorius gali pretenduoti į draudžiamąją lėšų dalį, bet tik ne į biudžetinę! - įsitikinęs V.P.Andriukaitis. - Bet reikalas tas, kad šiandien viskas sumaišyta į krūvą, ir žmonės negali atskirti, ką gydosi biudžeto pinigais, kokias paslaugas gauna draudimo pinigais“.

Todėl, pasak jo, būtinas išsamus Konstitucinio Teismo pasisakymas dėl šalies Konstitucijos 53 straipsnio. Tai būtų tarsi kelrodė žvaigždė, kad niekas nemanipuliuotų situacija, siekdamas savo tiesos ir naudos.

„Niekas nesako, kad privatus sektorius negali teikti paslaugų. Gali. Tačiau pagal sąžiningas, moralias taisykles, keliant aukštus kokybės ir kvalifikacijos reikalavimus, nesudarant galimybių piktnaudžiauti padėtimi, kaip šiandien, kai viešojoje poliklinikoje pasilieka sunkūs ligoniai, o lengvesni, kuriems rūpesčio ir lėšų reikia daug mažiau, atsiduria privačiose įstaigose“, - kuo pavirto pelno siekimas medicinoje, atskleidė V.P.Andriukaitis.

Pelnas svarbiau už viską

Vienoje Utenos degalinėje kabo skelbimas: „Prisirašiusiems šeimos klinikoje „Hiperika“, esančioje Aukštakalnio g.5, benzinui ir dyzelinui taikoma 20 centų už litrą nuolaida, dujoms - 15 centų už litrą nuolaida“.

Tarp V.P.Andriukaičio dokumentų yra ir daugiau įvairių skelbimų kopijų, kur už prisirašymą prie tam tikros privačios gydymo įstaigos siūlomos nuolaidos vaistams tam tikrose vaistinėse, kraujospūdžio aparatams žadama net 100 litų nuolaida.

„Čia, ko gero, yra bendras biznis, - spėja ministras. - „Uabai“ įvairiais pavadinimais, bet keistai susiję su vienu verslo subjektu, steigiasi visoje Lietuvoje. Tokių biznio apraiškų, nesąžiningos konkurencijos, pacientų viliojimo apstu. Kodėl mes turime nematyti visų šių blogybių? Ko mes bijome? Aš, pavyzdžiui, nieko nebijau ir noriu iškelti visas problemas ir viešai visuomenėje diskutuoti“.

Praėjusiais metais su privačiomis gydymo įstaigomis ligonių kasos sudarė sutarčių dėl maždaug 260 mln. litų. Pasak ministro, specialiai pristeigus naujų „uabų“ vietoj 260 mln. litų gali susidaryti ir 400 mln. litų. Tuo tarpu visas sveikatos biudžetas tesiekia 4 mlrd. litų su trupučiu.

„Dar daugiau pinigų gali nueiti į nežinia kokias rankas, ir nei apskaitos, nei atsiskaitymų. Idealios sąlygos piktnaudžiauti, - mano ministras. - Privačios ar viešos gydymo įstaigos, bet jos turi paklusti sveikatos apsaugos tikslams, o ne sveikatos sistema turi paklusti rinkos reikalavimams. Juk valstybinės gydymo įstaigos nėra pelno siekiančios. Mes turime išlaikyti vienodas sąlygas visiems. O jie šaukia, kad neturi vienodų sąlygų, tuo tarpu iš tiesų sąlygos jiems net palankesnės. Pastaruosius šešerius metus įsisteigti tokioms privačioms klinikoms buvo labai supaprastintos higienos normos ir šiandien jų kabinetai šiuo požiūriu atrodo gerokai prasčiau nei valstybinių įstaigų.

Pinigai - pirma ligonio?

Kritikai ministrui baksnoja, esą jo siekiai pažeidžia pagrindinį draudžiamosios medicinos principą „Pinigai eina paskui ligonį“. Į tai V.P.Andriukaitis atšauna perfrazuodamas nuvalkiotą formulę.

„Daug geriau, kai pinigai eina pirma ligonio, o dažniausiai net ir vietoj ligonio. Tada būtų ideali finansavimo sistema - pinigai eina iš visų pusių. Mes klestim, su „Versače“ kostiumais vaikštom, po elito klubus sukinėjamės ir sakom: pažiūrėkite - privatininkai paslaugas teikia daug geriau. O kitiems taiko viešųjų ryšių akcijas, kad kažką smaugia“, - liūdnai pajuokavo ministras.

Jis parodė Vilniaus gyventojo laišką, kuriame pasakojama, kaip jo autorius buvo siuntinėjamas po įvairias įstaigas iš privačios šeimos klinikos. Nors vyras už paslaugas susimokėjo, visą mėnesį negavo jokio gydymo.

„Tikiu, kad jūsų griežta ranka ir logiški sprendimai padarys logiškus organizacinius pakeitimus gydymo sistemoje, nes taip žeminti žmones gydymo procese yra tiesiog baisu“, - laiško pabaigą pacitavo ministras. - Tokia situacija leidžia pasakyti, kad mums reikia priversti privatininkus išsidėstyti teritorijoje, tikrinti paslaugų kokybę. Privačius kabinetus reikia, kaip aš sakau, „įtinklinti“ į bendrą darbą su viešosiomis gydymo įstaigomis, kad nebūtų žmogus atlikti tyrimo siunčiamas į kitą miesto galą“.

V.P.Andriukaičio teigimu, su privačiomis gydymo įstaigomis, kurios sutiktų dirbti Nacionalinės sveikatos įstaigų sistemos tinkle, būtų galima sudaryti ir daugiau įvairių paslaugų sutarčių, kurios padėtų užtikrinti paslaugų prieinamumą gyventojams.

„Mes aiškiai sakome, kad norime sudaryti gydymo įstaigų sistemą, darniai dirbti, o ne konkuruoti ir kautis dėl riebesnio kąsnio toje sistemoje. Jei norima kautis dėl riebesnio kąsnio ligonių sveikatos ir jų kišenės sąskaita, tuomet kaipgi visuomenė nesipiktins?“ - klausia ministras.