Su tėvų pareigomis susijusių bylų perdavimo tvarka taps aiškesnė

"Iki šiol galiojanti tvarka užsienio valstybių teismams ar bylos šalims sukeldavo papildomų sunkumų, susirašinėjimas ilgai užtrukdavo, papildomai kainuodavo teisininkų paslaugos, nes nebuvo aišku, į kokį Lietuvos teismą reikia tiesiogiai kreiptis, kokia yra kreipimosi tvarka", - pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Seimas priėmė Civilinį procesą reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo pataisas, numatančias, kad prašymus dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir prašymus dėl jurisdikcijos perdavimo užsienio valstybės teismui nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

Šiuo metu pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo bei 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje yra numatyta galimybė teismams, turintiems jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, tačiau manantiems, kad kurios nors kitos valstybės, su kuria vaiką konkrečioje byloje sieja konkretus ryšys, teismas būtų tinkamesnis nagrinėti bylą ar jos dalį, perduoti jurisdikciją nagrinėti konkrečią bylą kitos valstybės teismui.

Tačiau iki šiol užsienio valstybių teismai ar civilinės bylos šalys kreipdavosi į centrines institucijas Lietuvoje (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Teisingumo ministeriją), prašydamos perduoti jurisdikciją Lietuvos teismams, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios su vaikų, Lietuvos Respublikos piliečių ar turėjusių įprastinę gyvenamąją vietą mūsų šalyje, interesais.

Įstatyme numatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas tokius prašymus turės išnagrinėti per 6 savaites. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, kiekvienu konkrečiu atveju spręstų, ar yra reikalinga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada dėl jurisdikcijos perdavimo.

Pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenantis tėvas kreipėsi į Vokietijos, kurioje gyvena jo vaiko motina su vaiku, teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Vokietijos teismas ar bylos šalys galės pateikti prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui, kad ši civilinė byla būtų nagrinėjama mūsų šalies teisme. Lietuvos apeliacinis teismas tokį prašymą įvertins, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir vaiko ryšius su Lietuva, bei priims neskundžiamą sprendimą.

Analogiška tvarka būtų sprendžiami ir klausimai, susiję su jurisdikcijos perdavimu kitai užsienio valstybei.

Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus sprendimą, kad yra tikslinga perimti jurisdikciją iš užsienio valstybės teismo, taip pat būtų nustatomas konkretus Lietuvos teismas, kuriame būtų tęsiamas perimtos bylos nagrinėjimas.