Spauda: kaip nuo žagrės iki kosmoso

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai

Šiandien - Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ją švenčiame ir mes, žurnalistai, ir poligrafininkai, ir knygų leidėjai, o ir šiaip prijaučiantys šiems amatams bei profesijoms. Ją švenčia ir vienintelis Klaipėdoje cinkografas.

Įsivaizduoju, kad daugeliui perskaičius žodį "cinkografas" kilo aibė klausimų: kas čia per daiktas ir su kuo jis valgomas?

Kai "Vakarų ekspresas" apsilankė pas Bronių Pilelį, "Ryto" spaustuvėje dirbusį net 50 metų, ir pradėjo aiškintis, ką jis tiek daug metų dirbo ir kaip dirbo, net akys iš orbitų pradėjo lįsti pagalvojus, kaip spaudos, gal tiksliau - poligrafijos, srityje technologijos yra pažengusios į priekį. Tą atstumą galima būtų apibūdinti kaip nuo žagrės iki kosmoso.

Taigi B. Pilelis beveik pusę amžiaus "Ryto" spaustuvėje Tarybinės Armijos (dabar - Šaulių) g., vėliau - Baltijos pr. dirbo cinkografu. Ir jis buvo vienintelis šios srities specialistas Klaipėdoje. Beje, per savo darbo metus jis turėjo net penkiolika mokinių. Tik nė vienas cinkografu taip ir netapo: padirbę pusmetį metus dingdavo iš akiračio. Niekas nenorėjo kiaurai kiurksoti tamsiame kambaryje ir varvinti ant stiklo emulsijas, ėsdinant tas plokšteles cinku - tik tokiu būdu buvo paruošiamos nuotraukos laikraščiui. Taip buvo gaminamos etiketės konservų dėžutėms, saldainių popierėliams, iliustracijos afišoms ir daugelis kitų spausdintų dalykų.

B. Pilelis šiandien spaudos specialistams jau ilgokai turėtų aiškinti, kokiomis technologijomis prieš 40-50 metų jis turėjo naudotis ruošdamas nuotraukas laikraščiams ar etiketėms

Kaip ir daugelis pokarinės Lietuvos jaunuomenės, B. Pilelis 1947 metais iš Notėnų į Klaipėdą atvyko laimės ieškoti. Darbštus vaikinas puolė šen, puolė ten, bet darbai nesimėtė. Didžiai apsidžiaugė pastebėjęs skelbimą - "Ryto" spaustuvei reikalingi darbuotojai. Tiesiu taikymu ir nudrožė ten. Padirbėjo rinkykloje (tekstai buvo renkami rankomis po vieną raidę į vinkelius, tik vėliau atsirado linotipai, kuriais tekstai jau buvo renkami spausdinimo mašinėlės principu), padirbėjo spaudykloje.

Vieną dieną spaustuvės vadovai pasiūlė mokytis cinkografo amato. Vaikinas sutiko. Ir prasidėjo "universitetai". Pradžioje Kauno, vėliau - Vilniaus spaustuvėse. O dar vėliau B. Pilelis vis buvo siunčiamas tobulintis į pačias didžiausias SSRS spaustuves Maskvoje, Leningrade, Kijeve ir daugelyje kitų miestų. Kvalifikaciją įgijo tokią, kad tapo nepakeičiamu žmogumi "Ryto" spaustuvėje.

Aštuonerius metus - be atostogų

Kadangi B. Pilelio mokiniai išbėgiodavo, vienu metu, atsimena vyriškis, jam net aštuonerius metus teko dirbti be atostogų.

"Spaustuvės vadovai paprašydavo: na, pakentėk. Kitais metais paatostogausi. Ir kentėdavau. Kai ateidavo metas atostogoms, vėl viskas kartodavosi. Ir aš sutikdavau kentėti. O ką - atlyginimą gaudavau tokį patį, kaip spaustuvės direktorius. Na, o kai jau pavykdavo ištrūkti tų atostogų, iš profsąjungos gaudavau deficitinių kelialapių į pačias geriausias SSRS gydyklas, sanatorijas. Esu išmaišęs visą SSRS su turistiniais kelialapiais. Netgi Rumunijoje, Bulgarijoje ir Čekoslovakijoje esu buvęs. Visai neblogai gyvenau",- kvatojosi gyvybingas aštuoniasdešimt penkerių B. Pilelis. Tarsi jo gyvenime nebuvo nei tų azoto rūgščių, nei kalio cianidų ir visokiausių kitokių kenksmingų medžiagų, kurios buvo nepamainomos gaminant nuotraukų klišes.

B. Pilelis ir fotografuodavo, ir tas nuotraukas ant plokštelių darydavo. Tai ir buvo cinkografija. Ji nunyko palyginti neseniai - apie 1978-1979 metus, kai įsitvirtino fotojuostos - rusų ir vokiečių gamybos.

Naujosios technologijos

Kai "Progreso" gamykla etiketėms spausdinti įsigijo naujos kartos poligrafinę įrangą, reikėjo specialistų ja dirbti. Tad įmonės vadovybė, ilgai tokių ieškojusi ir neradusi, iš "Ryto" spaustuvės parsiviliojo B. Pilelį. Naujoji įranga - vėl nauja patirtis. Tačiau mokytis nebuvo iš ko ir pas ką. Pats sukosi. O kai poligrafine įranga susidomėjo leidyklą bekuriantis Saulius Jokužys, Bronius tapo savotišku jo patarėju.

Antra vertus, jis spėjo įšokti ir į kompiuterinę erą. Tad šiandien B. Pilelis yra turbūt vienintelis Klaipėdoje specialistas, praėjęs visas spaudos fotografijos technologijų vystymosi epochas. Nors nuo to momento, kai B. Pilelis pradėjo mokytis cinkografo amato, tepraėjo vos 60 metų...

Su Spaudos švente visus, kuriems ji ką nors reiškia.

Gražina JUODYTĖ