Spauda - suspardytas, bet nepribaigtas sarginis šuo

Pirmasis šiandien, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, išleisto "Vakarų ekspreso" ir kitų regionių dienraščių puslapis - šios kadencijos valdžios svajonė. Būtent tokios spaudos nori premjeras Andrius Kubilius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, parlamento Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Arūnas Valinskas, kažkada buvęs "vienu iš trijų" ir ėmęsis reguliuoti, kaip žurnalistai turi dirbti Seimo rūmuose, ir visi kiti valdančiosios koalicijos nariai, negriežiantys pirmaisiais smuikais, bet klusniai vykdantys partines komandas.

Tuščias pirmasis puslapis yra ženklas, kurį, pripažįstame, reikėjo parodyti dar 2009-aisiais, kai pajutome pirmą nokautuojantį politikų smūgį - beveik keturis kartus padidintą PVM, pradėtus didinti mokesčius honorariniams atlyginimams (beje, sutinkame, kad tai reikėjo daryti, bet ne tokiu milžinišku tempu).

Kadangi tylėjome, mušti mus patiko. Atėmė dar ir teisinius skelbimus - vieną iš pagrindinių regioninių dienraščių pajamų šaltinių. Tai nepribaigė - padidino mokesčius spaudos platintojams.

Kolegos iš "Alytaus naujienų" prisiminė, kad dar 2006-aisiais įstatymas uždraudė politinę reklamą spausdinti pirmuose laikraščių puslapiuose. T. y. politinei reklamai pritaikyti tokie pat reikalavimai kaip ir alkoholio ar tabako reklamai. Viena vertus, spaudai tokiu būdu užkertamas kelias užsidirbti, nes pirmajame puslapyje reklama yra brangesnė, o kita vertus, kodėl politinė reklama gali visą parą puikuotis interneto portalų viršuje?

Visų pastarojo meto valdžios žygių rezultatus puikiai iliustruoja pernai žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės Seimui pristatyta veiklos ataskaita. Joje rašoma, kad įgyvendinant visas minėtas mokestines reformas nesusimąstyta apie galimas ilgalaikes neigiamas pasekmes. Be to, didesni mokesčiai nepatvirtino vilčių surinkti daugiau pajamų.

"Dėl naujos mokesčių politikos jau 2009 metų pradžioje buvo stabdoma laikraščių ir žurnalų leidyba, masiškai atleidinėjami žurnalistai, kiti visuomenės informavimo priemonių darbuotojai. Mažėjo prenumeratorių, išlikę laikraščiai ir žurnalai brango, krito jų pardavimas. Padaugėjo užsakomosios žiniasklaidos, prastėjo bendra jos kokybė. Todėl net nekyla klausimas, ar naudinga buvo tokia mokesčių reforma. Naudą arba nuostolius galime įvertinti ir pinigais. 2008 metais iš laikraščių leidybos surinkta 18,9 mln. litų PVM, 2009 m. - 16,4 mln. litų. Iš žurnalų leidybos 2008-aisiais surinkta 7,8 mln. litų, 2009 m. - 9 mln. litų. Tačiau pastarasis rodiklis veikiausiai susijęs ne su mokesčių reforma, bet su didėjančia žurnalų pasiūla. Vadinasi, konkrečiu atveju reikia kalbėti ne apie 1,2 mln. litų naudą, bet apie 1,3 mln. litų nuostolį. Daug sunkiau suskaičiuoti tuos praradimus, kurie neturi piniginės vertės išraiškos", - rašoma žurnalistų etikos inspektorės ataskaitoje.

Beje, spaudai visoje Europos Sąjungoje pagrindinis PVM tarifas, be Lietuvos, dar taikomas tik Bulgarijoje, Slovakijoje, Latvijoje ir Suomijoje. Visur kitur suprantama, kad tai - specifinė sritis ir jos negalima prilyginti trąšoms ar tualetiniam popieriui.

Valdžios smarkiai spardomam sarginiam šuniui vis dar pavyksta vykdyti savo misiją, nors ir ne taip sėkmingai, kaip anksčiau. Bet kiek tai tęsis?!

Visgi šios kadencijos valdžia taip nekenčia spaudos, kad negirdi ne tik šių argumentų, bet ir prezidentės, kurios pasiūlymus paprastai priima be didesnio pasipriešinimo ir diskusijų, pozicijos, jog reikia pagaliau atlaisvinti užmegztą kilpą ir vėl laikraščiams taikyti lengvatinį PVM. Pernai žiemą suradę formalų pretekstą nebesvarstyti šių prezidentės siūlomų pataisų, parlamentarai, priimdami Pavasario sesijos darbų programą, buvo įsipareigoję tai padaryti dar kovo mėnesį. Spėkite, ar tai padarė?

Rusų liaudis turi gerą posakį - geriau siaubinga pabaiga nei nesibaigiantis siaubas. Todėl "Vakarų ekspresas" kiekvienam Seimo nariui el. paštu nusiuntė klausimą, kaip jie balsuotų už minėtąsias pataisas, jei pagaliau parlamento vadovybė teiksis jas įtraukti į darbotvarkę. Per daugiau nei savaitę (buvo paprašyta atsakymą pateikti iki gegužės 3-iosios) iš visų Seimo narių į klausimą sugebėjo atsakyti tik 23 parlamentarai - Irena Šiaulienė, Agnė Bilotaitė, Evaldas Jurkevičius, Kęstutis Daukšys, Vytautas Gapšys, Algimantas Dumbrava, Jonas Stanevičius, Dalia Teišerskytė, Naglis Puteikis, Petras Auštrevičius, Algis Čaplikas, Mečislovas Zasčiurinskas, Rimantas Sinkevičius, Edvardas Žakaris, Kęstas Komskis, Kęstutis Glaveckas, Agnė Zuokienė, Edmundas Jonyla, Saulius Stoma, Andrius Mazuronis, Jurgis Razma, Rima Baškienė ir Algirdas Sysas. Visi jie tvirtino, kad yra už tokią lengvatą. Likusieji tikriausiai pabijojo viešai prisipažinti, jog nekenčia spaudos.

Todėl šiandien savo pirmu puslapiu valdžiai sakome: "Užteks." Užteks iš mūsų tyčiotis ir Spaudos dienos proga kasmet siųsti veidmainiškus sveikinimus. Kiekvienas šiandien gautas sveikinimas jums bus atsiųstas atgal.

Kartu šis pirmasis puslapis yra viena pirmųjų bent jau regioninės spaudos vienijimosi užuomazgų. Ir tai yra pati didžiausia pergalė.

KONTEKSTAS. Spaudai visoje Europos Sąjungoje pagrindinis PVM tarifas, be Lietuvos, dar taikomas tik Bulgarijoje, Slovakijoje, Latvijoje ir Suomijoje. Visur kitur suprantama, kad tai - specifinė sritis ir jos negalima prilyginti trąšoms ar tualetiniam popieriui. Reuters/Scanpix nuotr.

Valdžios smaugiama spauda neketina pasiduoti

Beveik visi kalbinti laikraščių leidėjai ir redaktoriai sutiko, kad laisvas žodis šiuo metu išgyvena sunkiausias dienas nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Žurnalistams sunkiausia susitaikyti su tuo, kad laikraščius į kampą įvarė ta pati valdžia, kuri viešai deklaruoja paramą žiniasklaidai ir kartu ją smaugia įvairiais papildomais mokesčiais bei prievolėmis.

"Kerštas laisvai spaudai"

Vladas VERTELIS, dienraščio "Šiaulių kraštas" vyriausiasis redaktorius

Spauda gyvena labai įtemptus metus, nuolat ieškodama įvairių taupymo būdų, darbuotojų etatų ir paties laikraščio apimties mažinimo variantų. Tautai išvykstant, mažėja ir mūsų auditorija. Nepaisant to, esame geras laikraštis ir bankrutuoti nesirengiame. Nors ir kaip to norėtų valdžia, kuri jau ketverius metus vykdo keršto akciją. Kitaip politikų poelgių, kaip kerštu laisvam žodžiui, kritikuojančiam jų nelogiškus, o kartais ir beprotiškus žingsnius, nepavadinčiau. Visų tų mokesčių reformų tikslas buvo sunaikinti nepriklausomą spaudą. Tik man keista, kodėl yra remiama interneto, o žlugdoma tradicinė žiniasklaida? Gal taip norima mus tarpusavy supjudyti. Mes taip pat prisijungiame prie regioninių dienraščių protesto akcijos.

"Valstybė žudo spaudą"

Saulius POCIUS, dienraščio "Klaipėda" vyriausiasis redaktorius

Valstybė spaudą dabar paprasčiausiai žudo. Priėmus naująjį Civilinį kodeksą įvyko esminis perversmas žiniasklaidoje. Iki tol turėjome normalų Visuomenės informavimo įstatymą, kurio visi laikėsi. Dabar pastudijavus galiojantį Civilinį kodeksą, o taip pat ir Baudžiamąjį kodeksą, supranti, kad nebegalima apie nieką rašyti. Net jei nufotografuotum nusikaltimą darantį asmenį, negalėtumei publikuoti nuotraukos, mat jis gali įrodyti, kad tai buvo privatus jo reikalas. Kiekvienas pasipūtęs valdininkas gali pasijusti apšmeižtas ir lėkti į prokuratūrą žurnalistą apskųsti privataus kaltinimo tvarka, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nebematau jokios perspektyvos. Apie PVM padidinimą net nebekalbu - tai marazmas. Uždrausta skelbti teisminius skelbimus laikraščiuose, o tai buvo didelis smūgis regioniniams laikraščiams. Laikraščius nešiojantieji paštininkai apkrauti mokesčiais, jie dabar turi vesti sudėtingas apskaitas. Daroma viskas, kad spausdintas žodis būtų sunaikintas. Užtat interneto žiniasklaida - skatinama. Paprastas pavyzdys - alkoholio reklama laikraščiuose uždrausta, o internete - ne. Todėl ir nuotaika per šią mums svarbią dieną yra prasta.

"Reikia susivienyti"

Rita OSTEIKIENĖ, Panevėžio dienraščio "Sekundė" vyriausioji redaktorė

Visus valdžios veiksmus, vienaip ar kitaip susijusius su mokesčių didinimu, papildomu darbo jėgos apmokestinimu, vertinu kaip susidorojimą su neparankia žiniasklaida. Tikiu, kad galime laimėti, reikia tik suvienyti jėgas. Todėl prie protesto akcijos prisijungs ir mūsų laikraštis.

"Spauda tapo finansiškai priklausoma"

Kristina TOLEIKIENĖ, Šilutės krašto laikraščio "Šilokarčema" redaktorė

Šiuo metu rajoniniams ir regioniniams laikraščiams yra patys sunkiausi metai nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Ne tik todėl, kad buvo padidintas PVM ar kiti mokesčiai, bet ir dėl nuolat kylančios grėsmės tapti vietos politikų išlaikytiniais ir jų idėjų ruporais. Mat laikraščiai nebegali deramai atlikti savo funkcijų, skelbti nešališkos ir kritinės informacijos. Todėl atvirai sakau, kad finansiškai spauda nebėra nepriklausoma. Juk vietinių laikraščių, kurie yra išties reikalingi krašto žmonėms, leidėjai nebeišgali mokėti deramo dydžio algų savo darbuotojams, kurie priversti dirbti pusvelčiui. Aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai ieškosi kito darbo, todėl ir prastėja leidinių kokybė, rašinių turinys. Mums nebeįmanoma pasivyti interneto portalų, internetinės televizijos. Mus maloniai nustebina tam tikrų profesinių žmonių, turgaus prekeivių, pedagogų, užsispyrimas kovoti už savo teises. Keista, kad laikraščiai iki šiol nieko panašaus nesugalvojo. Tad šiemetinę iniciatyvą išleisti tuščią pirmąjį puslapį sveikinu. Prie šios protesto akcijos prisijungs ir "Šilokarčema".

"Laikraštis - ne dešrelės"

Vilija BUTKUVIENĖ, Klaipėdos rajono laikraščio "Banga" redaktorė

Spaudos situacija pastaraisiais metais tik blogėjo. Tai pajuto ir skaitytojai, juk padidėjo leidinių kainos, tačiau sumažėjo jų apimtis. Ne todėl, kad nusprendėme tinginiauti. Tenka veržtis diržus. Tam įtakos turėjo ne tik ekonominė krizė, tačiau ir drastiška mokesčių reforma, kuri palietė ir spaudą. PVM periodiniams leidiniams buvo padidintas nuo 5 iki 21 procento, o honorarai prilyginti darbo užmokesčiui. Sutinkame, kad valdžia turėjo imtis tam tikrų ir nepopuliarių sprendimų, tačiau spaudai keleriopai padidinti mokesčių naštą, o tuo pat metu iš aukštų tribūnų aiškinti, kad tokios priemonės reikalingos verslo lygiavos principui įtvirtinti - tai jau ženklas, kad valdžia buvo radusi būdą, kaip pamokyti nepaklusniuosius žiniasklaidininkus. Tiesa, vėliau atsikvošėjusi bandė skirti šiokias tokias kompensacijas PVM amortizuoti, tačiau tai buvo tik vienkartinis gerumas. Negana to, pernai Susisiekimo ministerija leido net iki 70 procentų pakelti laikraščių prenumeratos pristatymo kainas kaimo teritorijose. Esą taip siekiama išgelbėti nepelningai dirbantį "Lietuvos paštą". Beje, tai valstybinė įmonė ir, jei mūsų valdžia suvoktų skirtumą tarp dešrelių gamybos bei laikraščių kūrybos, privalėtų susiprasti, kad žmogui skaityti vietinį laikraštį demokratinėje visuomenėje neturėtų būti prabanga. O dabar vis dar tenka laikraščio numeriu dalintis su kaimynais - vienam sunku įpirkti. O mums sunku prenumeratoriams paaiškinti, kad ne mes nuo jų paskutinį kailį diriame.

Kalbino Mindaugas MILINIS