Viena tokių privilegijų, dar kitaip būtų galima pavadinti tikra lietuvio svajone - atostogos prie ežero arba jūros juokinga kaina. Nuo sovietų laikų likusių poilsinių valdininkai parduoti neskuba, nors prieš kelerius metus žadėjo, kad atsikratys kuo skubiau. Bet neatsikrato ligi pat šiol. Ir net nereikia klausti kodėl.
Pagalvojus tai ne vienintelės privilegijos, kuriomis mėgaujasi valstybei tarnaujantys žmonės. Jiems nėra ko skųstis, o Tautos nuomonė mažiausiai ūžia galvoje. Juk, be vasaros apartamentų, dauguma jų turi ir tarnybinius automobilius, kuriuos vėliau gali išsipirkti už juokingą kainą. Dar net paderinama, kad nusidėvėjimas būtų didesnis nei iš tiesų, tuomet kaina pasidaro prieinama ir varguoliui.
Tikrai nebūtų gaila nei automobilio, nei suplanuotų atostogų, nei valdiško buto, jei tie žmonės dirbtų mums, piliečiams. Stengtųsi ne savo lovius ėdalu užsipildyti, o ir tautiečiams duonos kriaukšlę atriekt. Galų gale tuos darbininkus mes ir išlaikome, jiems į biudžetą sunešame algas ir net poilsiavietes išlaikome. Juk iš jų pigių atostogų ten dirbantis personalas, akivaizdu, neišsilaiko. Bet prie gero ir visko nemokamo greitai priprantama.
Ne veltui viena roko grupė Lietuvoje dainuoja, kad „lietuvis lietuviui vagis“.
Rašyti komentarą