"Sodrai" skolinga net pati "Sodra"

Skolos „Sodrai“ aptirpo

Informaciją apie Lietuvos įmones kaupiančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ duomenimis, darbdavių skolos „Sodrai“ nuo 2011 m. liepos 23 d. iki šių metų liepos 23-iosios sumažėjo 4,25 proc., iki 212 mln. litų. O vakar, liepos 26-ąją, ši suma buvo dar šiek tiek mažesnė - 195,7 mln. litų.

„Respublika“ pateikia vakar dienos didžiausių „Sodros„ skolininkų sąrašą. Palyginti su liepos 23 d., skolininkų gretos praretėjo, kai kurių likusiųjų sąraše skolos sumažėjo. Tačiau po kiekvieno mėnesio 23 dienos, praėjus savaitei po socialinio draudimo mokesčio mokėjimo termino pabaigos, „Sodra“ turi teisę taikyti prievartines pinigų išieškojimo priemones. Vadinasi, sumažėjusios skolos nebūtinai rodo įmonių gerą valią mokėti mokesčius.

Be to, penkioms šiame sąraše esančioms įmonėms pagal susitarimą su „Sodra“ mokesčių mokėjimai atidėti: UAB „Mantinga“ - 314 tūkst. litų, AB „Guartis“ - per 788 tūkst. litų, UAB „Veeko“ - beveik 490 tūkst. litų, AB „Lituanica“ - beveik 470 tūkst. litų, UAB „Terina“ - per 307 tūkst. litų.

Sąraše - ir pati „Sodra“

Tik vakar iš didžiausių „Sodros“ skolininkų sąrašo išnyko daugiau nei 641 tūkst. litų socialinio draudimo mokesčių už savo darbuotojus nesumokėjęs... pačios „Sodros“ Vilniaus skyrius.

Kodėl mokesčių administratorius ilgiau nei 7 dienas pats vėluoja susimokėti savo administruojamą mokestį? Ar „Sodra“ savo padaliniui priskaičiuos ir delspinigius?

Pasirodo, ši daugiau nei 0,6 mln. litų skola - visai ne skola, o klaida. Kaip „Respublikai“ paaiškino „Sodros“ generalinio direktoriaus patarėja Jolita Skinulytė-Niakšu, klaidą padarė „Sodros“ darbuotoja, suvesdama duomenis.

„Todėl dar liepos 9 d. Vilniaus „Sodros“ skyriaus pervestos valstybinio socialinio draudimo įmokos atsidūrė tarp neatpažintų sumų. Taigi faktiškai „Sodra“ buvo gavusi pinigus, tačiau jie nebuvo įskaityti kaip Vilniaus skyriaus įmoka. Pastebėjus klaidą, ji buvo ištaisyta ir pervestos lėšos įskaitytos. Jokių neigiamų pasekmių dėl to nesusidarė“, - patikino J.Skinulytė-Niakšu.

Delspinigiai nebaisūs

Galbūt ir daugiau skolininkų į sąrašą pakliuvo per klaidą? „Respublika“ to pasiteiravo beveik pustrečio milijono litų skolingos UAB „Vilniaus viešasis transportas“ direktoriaus Gintaro Nakučio.

„Šita suma yra mūsų vieno mėnesio įmoka, - skolos neišsigynė G.Nakutis. - Prašėme, kad „Sodra“ mums duotų laiko iki mėnesio pabaigos, o tada jau pati ima nusirašinėti nuo sąskaitos“.

Sostinės transporto bendrovės vadovas teigė, kad vasarą mokesčius susimokėti laiku sudėtingiau, nes autobusais ir troleibusais važinėja gerokai mažiau keleivių - daugelis vilniečių atostogauja, nėra nei studentų, nei moksleivių.

„Nelaikau to didele problema, nes šita skola neauga. Atsiranda kas mėnesį, bet per porą savaičių padengiame kartu su delspinigiais, nes nuo 7 pradelstos dienos „Sodra“ jau skaičiuoja ir delspinigius, - dėstė G.Nakutis. - Mums irgi pinigai ateina tam tikromis dienomis, o ne upeliu kasdien teka. Kai gauname, dengiame skolą“.

Skolininkai sluoksniuojasi

Bendrovės „Creditreform Lietuva“ vadovo Sauliaus Žilinsko vertinimu, skolų „Sodrai“ tendencijos rodo, kad skolininkai sluoksniuojasi.

„Duomenys apie įmonės skolą „Sodrai“ nerodo, kad gresia bankrotas ar kiti nemalonumai - jie rodo, kiek įmonei šiuo konkrečiu momentu trūksta pinigų, kad ji būtų moki“, - sakė S.Žilinskas.

Pavyzdžiui, bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ lėšas iš savivaldybės gauna mėnesio pabaigoje, o mokėjimo „Sodrai“ terminas - kiekvieno mėnesio 15 d., tad natūralu, kad bendrovė dvi savaites sėdi skolininkų sąraše. O esama ir tokių įmonių, kurių skolos „Sodrai“ jau kelerius metus ūgteli kas mėnesį.

Kalbėdamas apie skolų „Sodrai“ pokyčius, S.Žilinskas kaip teigiamus požymius minėjo tai, kad laipsniškai mažėja skolų dalis, tenkanti vienam darbdaviui. Taip pat tirpsta daugiau nei 30 dienų skolingų darbdavių dalis, daugiau skolų padengiama jau per pirmąją savaitę po termino.

Tačiau esama ir prastų požymių: senesnių, daugiau nei 30 dienų pradelstų skolų sumos traukiasi lėčiau nei momentinės, taip pat nuo šių metų pradžios nustojo mažėti vienai įmonei tenkanti daugiau nei 30 dienų pradelstų skolų suma.

Registras iškreipia statistiką

Skolų dalis, tenkanti vienai įmonei, turinčiai bent vieną darbuotoją (vadinamasis darbdavių skolos indeksas), vakar sudarė 2192 litus, o praėjusių metų liepos 23 d. siekė 2633 litus.

Šis indeksas gaunamas bendrą skolą „Sodrai“ padalijus iš įmonių, kurios turi bent vieną darbuotoją, skaičiaus. Šiuo metu, „Creditreform Lietuva“ duomenimis, bent vieną darbuotoją turi 89,2 tūkst. įmonių.

Dideles skolas „Sodrai“ sukaupusios UAB „Lavera“, „Kelių tiesimas“, „Lietava“, akcinė bendrovė „Durpynų statyba“ neturi nė vieno darbuotojo, vadinasi, nevykdo veiklos. Tačiau valstybės įmonės Registrų centro tvarkomame Juridinių asmenų registre jos rodomos kaip veikiančios įmonės - joms joks teisinis statusas neįregistruotas.

Iš viso įmonių, kurioms neįregistruotas joks teisinis statusas, registre esama per 170 tūkst. Bet panašu, kad apie pusė iš jų jokios realios veiklos nevykdo ir tik iškreipia Lietuvos statistiką.

„Problema ta, kad per visus Nepriklausomybės metus iš Juridinių asmenų registro nebuvo išvalytas jame užregistruotas balastas - neveikiančios, bankrutavusios, likviduojamos ir kitaip „numestos“ įmonės“, - teigė S.Žilinskas.

Tai patvirtino ir Registrų centro atstovas Aidas Petrošius.

„Veiklos nevykdančių įmonių vadovai nesirūpina jų statuso pakeitimu ar išregistravimu iš registro, nes tai kainuoja mažiausiai 2 tūkst. litų. O valstybė registrui sutvarkyti taip pat neturi atliekamų lėšų“, - patikino A.Petrošius.