Škvalą išgyvenome, laukia kitas

Penktadienio popietę sostinėje lūžęs medis sužalojo Savanorių prospekte visuomeninio transporto stotelėje stovinčią 30 metų moterį. Nukentėjusią vilnietę greitosios medicinos pagalbos ekipažas išvežė į ligoninę. Po praūžusios stichijos ugniagesiai gelbėtojai birželio 17-19 d. net 550 kartų vyko šalinti nulaužtų medžių ar jų šakų, užkritusių ant važiuojamosios kelio dalies, automobilių ar pastatų. Stichija plėšė arba apgriovė jos kelyje pasitaikiusių namų stogus, išvertė tvoras, apgadino kitą žmonių turtą. Viena šeima iš Šiaulių rajono Ginkūnų gyvenvietės šeštadienio paryčiais išvydo, kad nebėra jų kieme stovėjusio batuto. Daugiau nei 120 kilogramų sveriantį batutą ginkūniškiai rado kaimyniniame sklype. Per dvimetrinę tvorą gamtos stichijos permestas batutas buvo sulūžęs į šipulius.

Dėl škvalo fiksuota daugybė gedimų elektros skirstymo ir perdavimo tinkluose. Daugiausia jų kilo dėl gūsingo vėjo nutrauktų oro linijų, ant jų virtusių medžių ar šakų. Penktadienio vakarą gamtos stichija daugiausia žalos padarė Alytaus, Kauno, Vilniaus, Panevėžio ir Utenos regionams. Vėliau - naktį į šeštadienį - škvalas smogė Klaipėdos ir Šiaulių regionams. Šeštadienio ryto duomenimis, Kauno regione elektros tiekimas buvo sutrikdytas 20 tūkst. klientų, Klaipėdos ir Alytaus regionuose - po 10 tūkst., Vilniaus regione be elektros buvo likę 6,4 tūkst., Utenos regione - 4,6 tūkst., Šiaulių ir Panevėžio regionuose - po 3 tūkst. klientų.

Energijos skirstymo operatorius (ESO) Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Alytaus regionuose paskelbė ekstremalią padėtį. Savaitgalį visoje šalyje gedimus šalino daugiau nei 200 operatyvinių komandų, kurios suburtos iš ESO ir rangovų darbuotojų. Gedimai pirmiausia šalinti ten, kur be elektros buvo likę daugiausia gyventojų, tad kai kuriems žmonėms elektros teko laukti 3 paras ir ilgiau. Kas atlygins jų patirtus nuostolius dėl šaldytuvuose ir šaldikliuose sugedusio maisto? „Apgailestaujame dėl patirtų nuostolių, - „Vakaro žinioms“ sakė ESO atstovas Martynas Burba. - Žalos atlyginimo klausimus svarsto speciali bendrovės komisija, išanalizavusi visą gautą medžiagą ir susijusias aplinkybes. Energetikos ministro įsakymu patvirtintose elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nurodoma, kad operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ar tiekimas apribojamas dėl stichinių gamtos reiškinių.“

Pirmadienį 12 val. dėl škvalo padarinių be elektros dar gyveno 5,6 tūkst. ESO klientų. Kauno regione elektros tiekimas dar buvo sutrikdytas 2,9 tūkst., Alytaus regione - 1,8 tūkst., Vilniaus regione elektros neturėjo 500 klientų. Kituose regionuose vakar vidurdienį buvo likę pavieniai gedimų atvejai. „Dabar, įvertinę gedimų mastą, galime sakyti, kad tai buvo viena didžiausių gamtos stichijų per pastaruosius keletą metų“, - „Vakaro žinioms“ sakė M.Burba.

ESO atstovai tikėjosi škvalo padarinius likviduoti kur kas operatyviau, tačiau darbus apsunkino sudėtingi gedimai: išversti medžiai nutraukė elektros linijas, be to, dalyje linijų fiksuota net po kelis gedimus. Būta atvejų, kai teko keisti gūsingo vėjo nulaužtas atramas. Įmonės atstovų teigimu, užtrukusius gedimų šalinimo darbus lėmė ir tai, kad kartais operatyvines komandas, važiuojančias šalinti gedimų, sustabdė ant kelio užvirtę medžiai.

Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, škvalo padariniams pašalinti kol kas nė viena savivaldybė paramos iš Valstybės rezervo fondo neprašė.

Neguodžiančios ir ateinančio savaitgalio orų prognozės. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vyriausioji specialistė Izolda Marcinonienė „Vakaro žinioms“ sakė, kad savaitgalį į mūsų šalį plūstelės karšti ir tvankūs atogrąžų orai, o juos ir vėl lydės gamtos stichijos. „Gali būti, kad jau šeštadienio vakare tropinį karštį bandys stumti vėsesnis oras iš vakarų, o tada kils liūtys, perkūnijos ir škvalas, - sakė I.Marcinonienė. - Didžiausia škvalo, perkūnijų ir smarkių liūčių tikimybė daugelyje šalies rajonų laukiama sekmadienį, antroje dienos pusėje.“

Praėjusią savaitę šalyje siautė škvalas, šią savaitę vėl jis prognozuojamas, dažnesnės gamtos stichijos - klimato kaitos padarinys? - klausėme klimatologo Justino KILPIO.

- Taip, kuo šiltesnė planeta, tuo palankesnės sąlygos įvairioms audroms vystytis; be to, labiau garuoja vandenynai, daugiau drėgmės, daugiau šilumos, - ir tai tos sąlygos, kurių reikia audroms. Lietuvoje škvalai vyksta gana lokaliai, daugėja įrodymų, kad Lietuvoje dažnėja audrų. Mūsų šalyje fiksuojama žala, padaryta žaibų, škvalų, tikrai didelė. Taigi žmonės turėtų drausti savo turtą.

- Kodėl Varėnoje, Druskininkuose, kitaip tariant, Pietų Lietuvoje, vyksta daugiausia audrų?

- Pietų Lietuvoje visais laikais buvo daugiau ir perkūnijų, ir škvalų. Vasaros audros ateina iš pietryčių, nuo Lenkijos, taigi pirmiausia ir smogia Pietų Lietuvai - Druskininkams, Varėnai, Kybartams ir taip toliau. Šiaurės Lietuvoje yra kur kas mažiau audrų. Tačiau čia ne klimato kaitos padarinys, čia mūsų geografija.

- Pakalbėkime apie klimato kaitos padarinius, štai Amerikos prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) neseniai pareiškė, kad Paryžiaus susitarimo nepakanka, kad pavyktų pasiekti, jog pasaulinė temperatūra nekiltų aukščiau dviejų laipsnių. Ar tai reiškia, kad per ateinančius 80-90 metų perkopsime tuos 2 laipsnius?

- Pagal dabartinius įvairių šalių įsipareigojimus, kiek kiekviena valstybė rengiasi sumažinti atmosferos taršą, prognozuojama, kad pasaulinė temperatūra gali pakilti 2,8 laipsnio. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, faktas, kad tie 2 laipsniai bus viršyti. Tikrai reikia imtis aktyvių veiksmų mažinant taršą. Realybė tokia, kad jau treti metai iš eilės pasaulinė temperatūra viršija visus rekordus, užfiksuota, kad šiais metais pirmą kartą vieno mėnesio temperatūra pasiekė apie 1,5 laipsnio ribą, taigi lieka tik pusė laipsnio, o tai labai mažai. Mokslininkai akcentuoja: užteks susitarimų, reikia realių veiksmų.

- Labai daug kalbama apie Grenlandijos ledynų tirpimą ir tai, kad net mokslininkai nesitikėjo tokio spartaus jų nykimo, jei šis ledynas visas ištirptų, pasaulinio vandenyno lygis kiltų 6 metrais.

- Kad visas Grenlandijos ledynas ištirptų, reikėtų dar 200 metų net esant tokiems tirpimo greičiams. Žinoma, daugėja įrodymų, kad šis ledynas tirpsta greičiau, nei prognozavo mokslininkai.