Skurdas tik į seimūnų duris nebeldžia

ES statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė, kad Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena net 19,2 proc. žmonių ir šis skaičius metai iš metų beveik nesikeičia, nors gyvename jau XXI amžiuje, įstojome į ES, džiaugiamės milijardine jos parama, augančiu biudžetu. Tačiau pinigai leidžiami ne skurdui mažinti, už juos dygsta Valdovų rūmai, naujas VSD pastatas, nacionalinio stadiono griaučiai, išlaikoma milžiniška biurokratų armija ir t.t. Graudu, kai Seimo nariai aukoja po 2 eurus vargšų sriubai, nors būtent jie galėtų pakeisti skurstančių žmonių likimą. Bet kažkodėl penktadalis Lietuvos žemiau skurdo ribos buvo ir pernai, ir užpernai, ir 2009-aisiais, kai dabartinė opozicija buvo valdžioje. „Vakaro žinios“ teiravosi visų Seimo frakcijų narių, kodėl taip yra ir ką jie asmeniškai padarė, kad varguolių mažėtų.

- Kaip manote, kodėl penktadalis Lietuvos žmonių yra žemiau skurdo ribos? - teiravomės socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojo Albino Mitrulevičiaus.

- Atsakyti trumpai vargu ar įmanoma. Kuriamos įvairios programos - tiek ministerijų, tiek Vyriausybės lygmeniu. Visi ieško būdų, kaip sumažinti tą vadinamąjį skurdą. Bet aš pasižiūriu į visą tą gyvenimo intensyvumą ir matau, kad, pavyzdžiui, savaitgalį automobiliu net neįmanoma įvažiuoti į parduotuvių aikšteles. Vadinasi, žmonės turi pinigų, tik tie pinigai sukasi kitoje ekonomikos dalyje.

- Manote, kad statistika meluoja?

- Nėra ta situacija pas mus bloga. Negalima sakyti, kad pas mus badas ar kas nors kita. Aš manau, kad šiandien sunku gyventi tik pensinio amžiaus žmonėms bei neįgaliesiems. Jiems ir turi būti skiriamas didžiausias dėmesys.

- Kaip tas dėmesys turi pasireikšti?

- Pirmiausia nereikėjo naktinių reformų metu sumažinti pensijų. Dabar, kai reikia grąžinti tą nusavintą pensijų dalį, nebėra pinigų pensijoms didinti. Mes visą laiką atėję į valdžią turime mokėti buvusios valdžios skolas ir tos pažangos negalime pasiekti.

- O jūs kitai valdžiai skolų nepaliksite?

- Manau, kad mes išliksime valdžioje. Be to, jau numatyti terminai atsiskaityti su visais pensininkais, tarp jų ir su dirbusiais. Ir visa tai daroma. Be to, ir pensijos didinamos, tegul tik po kelis eurus. Atlyginimai pagal statistiką irgi padidėjo. Einame į gerąją pusę, bet vėl: dėl geopolitinės padėties reikia skirti pinigų saugumui, negalima jų visų skirti skurdui mažinti.

- Sakote, kad skurdo Lietuvoje beveik nėra. Tai kam tada žmonės, ypač prieš Kalėdas, skatinami aukoti, vyksta įvairios akcijos?

- Matyt, perėmėme tai iš kitų šalių. O aukoti aš irgi aukoju. Pas mus Marijampolėje buvo „Maltiečių sriuba“, tai ir aš aukojau. Aišku, negaliu labai daug skirti, nes alga to neleidžia. Beveik visus pinigus pravažinėju, parlamentinių išlaidų neužtenka.

- Ką jūs asmeniškai padarėte, kad skurstančių žmonių skaičius Lietuvoje nebūtų toks didelis? - pasiteiravome Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotojo Valentino Bukausko.

- Kiek pamenu, mes Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstėme, kodėl tiek daug žmonių skursta.

- Bet nuo kalbų skurdo nemažėja.

- Manau, visų pirma reikia didinti žmonių pajamas, kad minimali alga būtų didesnė, pensijos oresnės. Tada ir skurstančiųjų būtų mažiau. Vyriausybė visa tai ir daro. Po šešerių metų sąstingio pensijos ne tik grąžinamos, bet ir po truputį didinamos. Pašalpos irgi didėja.

- Ir nepaveja skurdo ribos...

Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūno pavaduotojas Vytautas Kamblevičius tvirtina, kad reikia daugiau dėmesio skirti dirbantiems žmonėms.

Ir tada viskas bus gerai, tam tereikia valdžios sprendimų, iniciatyvų.

- O jūs kokių nors iniciatyvų ėmėtės?

- Buvo mūsų siūlymai ir dėl tų pačių minimalių algų didinimo, dėl pensijų, bet viskas priklauso nuo to, kaip Seimas nubalsuoja. Dabar per didelis atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų. Kitose šalyse tarp jų skirtumas iki dviejų ar trijų kartų, o pas mus - dešimtimis. Ir jis nemažinamas.

- Priekaištaujate ir dabartinei valdančiajai koalicijai, kurios atstovas esate?

- Ir ši, ir visos ankstesnės Vyriausybės darė ir daro klaidų. Jei būtų sistemingai, normaliai dirbusios, būtų kitaip. Bet dabar kiekvienas sprendžia savo partijos problemas, todėl taip ir išeina. Tačiau nenoriu labai daug blogai apie dabartinę Vyriausybę šnekėti.

Konservatorių frakcijos seniūno pavaduotoja Vincė Vaidevutė Margevičienė kaltų dėl skurdo patarė ieškoti ne Seime:

- Kuo čia dėti Seimas ar Vyriausybė? Ar Lietuvoje nėra savivaldybių? Statistika rodo, kad gyventojų savivaldybėse mažėja, o tarnautojų daugėja. Dingsta kaimai su visais pavadinimais. Tai kaip čia yra? Žmonių nebėra, kaimų nebėra, valdininkų daugėja. Tai kas čia badauja?

- Niekas?

- Man tokia statistika labai keista. Mokyklose visi socialiai remtini vaikai gauna maitinimą, rugsėjį mokyklinėms prekėms išmokame pinigus - po 56 ar kažkiek eurų - ir dar lėšas didiname. Be to, nuo šių metų visos savivaldybės pačios atsakingos už socialines išmokas. Jos turi kuo puikiausiai žinoti, kiek žmonių reikalinga pagalba. Bet yra ir „Maisto bankas“, ir „Maltiečių sriuba“, ir kitos sriubos skurstantiesiems. Tai iš kur tokia statistika?

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis teisinasi, kad dabar jo frakcija yra opozicijoje, todėl sprendimų nepriima, o praėjusios kadencijos metu, nors ir buvo valdžioje, esą turėjo labai mažai galių.

- O kodėl toks skurdo lygis - sunku paprastai paaiškinti. Tik akivaizdu, kad egzistuoja dvi Lietuvos - skurstanti ir neskurstanti - ir sprendimų dėl pastarosios priimama labai mažai.

- Ką reikėtų pakeisti?

- Matyčiau kelis sprendimus. Dabar išleidžiami šimtai milijonų eurų socialinėms išmokoms, tačiau jas gauna ne vien tie, kurie turėtų gauti. Jei jiems nebūtų mokama, kitiems galima būtų pašalpas padvigubinti. Atvejai savivaldybėse parodė, kad apie 40 proc. žmonių gaudavo pašalpas, nors turėdavo įvairių nelegalių pajamų, daug įvairaus turto, kai kurie žmonės pašalpų atvažiuodavo prabangiais mersedesais. Antras dalykas - didžiulė nedarbo problema. Didmiesčiuose tai dar nėra labai aktualu, tačiau regionuose - labai didelė problema. Žmonės gal ir norėtų dirbti, bet darbo nėra. Tam reikėtų sprendimų, kurie paskatintų verslą eiti į regionus. Pavyzdžiui, atleisti nuo pelno mokesčio įmones, kurios regionuose sukuria darbo vietas. Arba verslo liudijimus, patentus pardavinėti už eurą. Be to, reikėtų panaikinti mokesčius uždirbantiems minimalią mėnesinę algą.

- Ką jūs asmeniškai padarėte, kad skurstančiųjų skaičius sumažėtų? Ypač praėjusios kadencijos metu, kai buvote valdančiojoje koalicijoje.

- Šią kadenciją siūlėme neapmokestinti pelno kuriantiesiems darbo vietas regionuose, neapmokestinti minimalios algos, tačiau kai esame opozicijoje, „prastumti“ siūlymus sunku. O praėjusios kadencijos metu buvo sudėtinga ekonominė situacija, todėl ką nors ir pasiūlyti buvo sunku. Kai ką siūlėme, tačiau galėjome padaryti kur kas daugiau. Bet nepadarėme. Tiesa, mūsų svoris toje Vyriausybėje buvo mažas - tik trys ministrai ir 10 Seimo narių.

- O ką padarė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė, kad skurstančiųjų būtų mažiau?

- Lietuvoje trūksta socialiai teisingos politikos. Reikia pripažinti, kad toks didelis skurstančiųjų skaičius Lietuvoje yra jau labai seniai, o jokių pokyčių nematyti. Tai skatina didžiulę emigraciją. Skurdą mato ir vaikai, auga naujos socialiai remtinų asmenų, pašalpų gavėjų kartos. Užimtumo programos nėra efektyvios. Jei jau gebėjome pasisamdyti didžiulę armiją mokslininkų, kad šie sukurtų socialinį modelį (kuris dirbančiuosius dar labiau nuskurdins), gal galime mokslininkus pasitelkti ir tam, kad jie pasiūlytų, kaip užimtumą didinti? Seimas, didindamas žmonių pajamas, pasirinko minimalios algos didinimo kelią. O aš manau ir siūlau, kad geriau būtų didinti neapmokestinamas pajamas. Tai tenkintų ir dirbančiuosius, kurių pajamos būtų stabilesnės, ir verslą, nes jam tai nieko nekainuotų. Tiek aš, tiek frakcija pasisakėme už tai, kad šildymo lengvatos būtų pratęstos, registravome pataisas dėl užimtumo programos ir t.t. Tiesa, dabar, kai esame opozicijoje, ką nors pasiekti sunkiau. O kitos partijos, atrodo, prieš rinkimus nori įtikti tik verslui, matyt, tikisi paramos, nors įstatymais ji jau uždrausta.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rima Baškienė taip pat mano, kad svarbiausia - didinti neapmokestinamąsias pajamas.

- Nes dabar išeina paradoksas: jei šeima gauna vos daugiau nei minimalią algą, o augina visą būrį vaikų, vis tiek turi mokėti mokesčius. Todėl ir siūliau didinti neapmokestinamas pajamas. Tokiu atveju daugiavaikės šeimos tarp skurstančiųjų nebepatektų. Ką dar galima pakeisti? Vyriausybė paskelbė, kad 26 proc. mūsų ekonomikos yra šešėlyje. Taigi reikia kovoti su šešėliu, tada ir papildomų pinigų atsiras, juos galima būtų skirti socialinei politikai.

- Ar teikėte nors vieną pasiūlymą, kad skurdas šalyje sumažėtų?

- Dar prieš euro įvedimą visiems sakiau, kad euro įvedimas yra nesavalaikis, nes padidins kainas. Valdantieji tikino, kad nepakels. O dabar matome kainų šuolį. Jei nebus daromi sprendimai, dėl kainų šuolio skurstančiųjų dar labiau padaugės. Ir net emigracijos mastas statistikos nepagražins, nes skurdžiausi jau net neemigruoja. Jie net pinigų bilietui neturi. Mūsų grupės nariai teikė daugybę siūlymų, bet visų jų neatsiminsiu.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“