Siūloma Statuto pataisa neleis "balsuoti kojomis"

Tokį Statuto pakeitimo projektą jis įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.

Pagal siūlomą projektą, "jei balsuojant dėl priimamų Lietuvos Respublikos įstatymų, Seimo nutarimų ar kitų teisės aktų, susilaiko daugiau kaip 1/6 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, balsavimas atidedamas. Siūlymą dėl preliminarios teisės akto priėmimo datos Seimo posėdyje teikia Seimo posėdžio pirmininkas, dėl šio pasiūlymo balsuoja Seimas."

Taip pat projekte siūloma papildyti teikiamo registruoti projekto reikalavimus, nustatant, kad ne tik aiškinamajame rašte, bet ir įstatymo projekte būtų nurodoma, iki kada ir kas privalo priimti įstatymui ar kitam teisės aktui įgyvendinti būtinus teisės aktus.

"Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias Seimo statuto nuostatas, Seimo narys privalo dalyvauti Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose, tačiau numatyta Seimo nario teisė, o ne pareiga balsuoti dėl visų juose svarstomų klausimų. Todėl tampa įprastu reiškiniu "balsavimas kojomis". Tokiu būdu trikdomas Seimo darbas bei neišreiškiama Seimo nario pozicija svarstomais ir priimamais klausimais, pažeidžiant rinkėjų lūkesčius",- sako S. Brundza.

Pasak jo, taip pat neretai pasitaiko atvejų, kai balsuojant dėl priimamų įstatymų, Seimo nutarimų ar kitų teisės aktų, susilaikiusių Seimo narių skaičius viršija balsavusių "už" ar "prieš".

"Tai reiškia, kad, susilaikęs balsuojant, yra nevisiškai susipažinęs su priimamu klausimu ir neturi savo nuomonės arba siekia išvengti atsakomybės prieš rinkėjus. Taip pat pasitaiko atvejų, kuomet įsigaliojus Seimo priimtam teisės aktui, laiku neparuošiami įgyvendinamieji teisės aktai ir taip sukuriamos teisinės kliūtys įstatymo numatytų nuostatų įgyvendinimui bei vykdymui",- sako S. Brundza, siekiantis efektyvesnio Seimo narių darbo.

Šiuo metu nustatyta, kad įstatymai, Seimo nutarimai ir kiti Seimo sprendimai priimami Seimo posėdžiuose paprasta (t. y. daugiau kaip pusės) posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, išskyrus specialius Konstitucijos ir Seimo statuto nustatytus atvejus. Įstatymai priimami, kai Seimo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių.

Kaip pastebi S. Brundza, atvejai, kuomet priimant teisės aktus, dalis Seimo narių neišreiškia savo valios balsuojant, tai yra balsuoja susilaikant, yra teisiškai neapibrėžti.