Siūloma, kad FNTT būtų pavaldi Finansų ministerijai

Pagal darbo grupės išvadas perdavus FNTT Finansų ministerijos valdymo sričiai, gerokai veiksmingiau funkcionuotų finansinių nusikaltimų tyrimo sistema, būtų efektyvesnė ES paramos fondų lėšų panaudojimo kontrolė ir pažeidimų prevencija. Mokesčių administravime dalyvaujančios institucijos veiktų vienoje sistemoje - Finansų ministerija turėtų teisę kontroliuoti ir koordinuoti, būti atsakinga už visas mokesčių administravimo sritis.

Pertvarkius FNTT pavaldumą kova su finansiniais nusikaltimais ir ES fondų grobstymu būtų žymiai efektyvesnė.

"ES fondų lėšų panaudojimo kontrolė ir pažeidimų prevencija būtų efektyvesnė, jei Finansų ministerijai būtų pavaldi institucija, kuri yra tiesiogiai atsakinga už sunkiausių pažeidimų - kriminalinių nusikaltimų ES fondų lėšų panaudojimo srityje išaiškinimą ir tyrimą", - rašoma išvadose.

Darbo grupė tyrė, ar, siekiant tobulinti ekonominių ir finansinių nusikaltimų tyrimo sistemos funkcionavimą, tikslinga išskaidyti FNTT funkcijas ir perduoti jas atlikti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Valstybės saugumo departamentui ir kitoms institucijoms, ar pakeisti FNTT pavaldumą ir perduoti ją Finansų ministerijos valdymo sričiai, patikslinant kai kurias funkcijas.

Daugumoje ES valstybių narių mokesčių administravimas apima tris pagrindines sritis: mokesčių audito, išieškojimo ir baudžiamojo persekiojimo finansinių nusikaltimų bylose, nes šios funkcijos yra susijusios - nuo efektyvaus vienos iš jų įgyvendinimo priklauso ir kitų funkcijų sėkmingas vykdymas.

Jau ankstesnės ministro pirmininko sudarytos darbo grupės "Dėl Ekonominių ir finansinių nusikaltimų tyrimo sistemos funkcionavimo ir jos tobulinimo" atliktoje analizėje ir balandžio 6 d. pateiktose išvadose buvo nustatyta, kad iki šiol FNTT veikla buvo neefektyvi. Pradėtų ikiteisminių tyrimų atlyginama valstybės biudžetui žala pernai buvo tik 8,2 mln. litų. Tai ne daugiau kaip 1 proc. atlyginamos valstybės biudžetui žalos (pavyzdžiui, tik dėl PVM vengimo 2006-2008 metais galėjo sudaryti nuo 615 iki 920 mln. litų negautų pajamų).

Be to, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos veiklos ataskaitose nurodyti duomenys, tiriant PVM grobstymo atvejus, apie juridinių ir fizinių asmenų valstybei atlygintą žalą neatitinka tikrovės.