Siūloma griežtinti bausmes už euro klastojimą

Apskaičiuota, kad nuo euro įvedimo 2002 m. eurų klastojimas kainavo ne mažiau kaip 500 mln. eurų. Pasiūlymu siekiama baudžiamosios teisės priemonėmis sustiprinti euro ir kitų valiutų apsaugą nuo klastojimo. Šios priemonės apima tarpvalstybinius tyrimus ir mažiausių bausmių, įskaitant įkalinimo, nustatymą už rimčiausius klastojimo nusižengimus. Be to, pasiūlymu sudaromos sąlygos vykstant teismo procesui ištirti konfiskuotus padirbtus pinigus, kad būtų galima aptikti kitus į apyvartą patekusius suklastotus eurus, pranešė Europos Komisijos nario Algirdo Šemetos biuras.

"Euras - viena svarbiausių ES vertybių. Kad apgintume eurą, turime kovoti drauge, nes niekas to už mus nepadarys. Valiuta, kuria 17-oje šalių atsiskaito 330 mln. žmonių, yra patrauklus taikinys nusikaltėliams. Taigi privalome užtikrinti, kad užsiimti nusikalstama veika neapsimokėtų. Kirsti smūgį valiutos klastojimui mums padės darnesnis požiūris į bausmes ir geresnis tarpvalstybinis bendradarbiavimas", - sako vienas iš šios iniciatyvos už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas eurokomisaras A. Šemeta.

"Europos piliečiai ir įmonės pasitiki banknotų ir monetų autentiškumu. Tačiau pasitikėjimą reikia pelnyti. Euras yra antra pagal svarbą pasaulio valiuta, tad mes imsimės visų reikiamų priemonių, kad apsaugotume ją nuo nusikalstamos veikos. Šiandienos pasiūlymu nustatydami atgrasomąsias baudžiamąsias sankcijas ir veiksmingesnes tyrimo priemones mes sustipriname kovą su pinigų padirbinėjimu. Organizuotų nusikalstamų grupių vykdomas valiutos klastojimas pakerta visuomenės pasitikėjimą šia valiuta ir smarkiai kenkia vyriausybėms, įmonėms ir asmenims. Atsakingi asmenys turi būti nubausti - metas pašalinti reglamentavimo spragas ir sustabdyti klastojimą Europos Sąjungoje", - teigia už teisingumą atsakinga Europos Komisijos narė ir pirmininko pavaduotoja Vivjana Reding (Viviane Reding).

EK direktyva valstybės narės bus įpareigotos pradėti naudoti veiksmingas tyrimo priemones klastojimo atvejams nustatyti, prilygstančias priemonėms, naudojamoms kovai su organizuotu nusikalstamumu ar kitais sunkiais nusikaltimais. Komisija siūlo nustatyti minimalią bent šešių mėnesių įkalinimo bausmę už sunkius suklastotų pinigų gamybos ir platinimo nusižengimus, o maksimali bausmė už tokių pinigų platinimą būtų bent aštuonerių metų įkalinimas. Taip esą geriau bus atgrasoma nuo nusikaltimų visoje ES ir gerinant teisminių institucijų bendradarbiavimą, kad būtų lengviau sugauti pažeidėjus, bus sustiprinta eurų apsauga.

Valstybės narės bus įpareigotos užtikrinti, kad Nacionaliniai analizės centrai ir Nacionaliniai monetų analizės centrai būtų pajėgūs ištirti padirbtus eurus vykstant teismo procesui, kad būtų galima aptikti kitus į apyvartą patekusius padirbtus eurus.

Iš viso pasaulio apyvartoje yra 913 mlrd. eurų vertės eurų banknotų ir 16 mlrd. eurų vertės eurų monetų.

Nuo euro įvedimo 2002 m. šios valiutos klastojimas sukėlė bent 500 mln. eurų finansinių nuostolių. Apie tai liudija didelis kasmet konfiskuojamų padirbtų eurų banknotų ir monetų kiekis bei nuolat Europos Sąjungoje ir už jos ribų likviduojamos neteisėtos pinigų spaustuvės ir kalyklos. Per antrąjį 2012 m. pusmetį iš apyvartos pašalinta 280 tūkst. suklastotų eurų banknotų.

Naujausiais Europos centrinio banko duomenimis, populiariausia klastoti 20 ir 50 eurų nominalo banknotus. Dauguma (97,5 proc.) suklastotų banknotų, išimtų iš apyvartos per antrąjį 2012 m. pusmetį, aptikti euro zonos šalyse, tik apie 2 proc.- euro zonai nepriklausančiose ES narėse, o 0,5 proc. - kitur pasaulyje.