Šiluma atpigo, bet brangs

Vakar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos paskelbta nauja šilumos kaina yra mažesnė nei galiojanti dabar, tačiau gyventojai neturėtų tuo labai džiaugtis - kitą savaitę ji jau turėtų būti didesnė.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta
projekcinė šilumos kaina, turinti įsigalioti nuo spalio 1 dienos, yra 16,77 cento už kilovatvalandę be PVM klaipėdiečiams, kuriems šiluma tiekiama iš jiems priklausančių šilumos punktų. Šiuo metu šiluma kainuoja 18,23 cento už kilovatvalandę be PVM.

Anot komisijos Šilumos skyriaus vedėjo Antano Katino, naująją kainą sudaro šios dalys: pastovioji dedamoji (4,41 cento už kilovatvalandę), kintamoji dedamoji (12,36) ir nepadengtos sąnaudos (0,74). Kokia bus tiksli nuo spalio įsigaliojanti kainos kintamoji dedamoji, paaiškės ateinančią savaitę. Neabejojama, kad ji išaugs, mat dujos šiuo metu brangstančios.

Apie galutinę šilumos kainą gyventojai turėtų būti informuoti iki rugsėjo 25 dienos. Nuo spalio kintamoji dedamoji bus perskaičiuojama kiekvieną mėnesį, jeigu kuras brangs arba pigs daugiau nei 5 proc. Iki šiol kainos būdavo perskaičiuojamos du kartus per metus.

Pasak bendrovės "Klaipėdos energija" Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktoriaus Virginijaus Zutkio, mažiausiai už šilumą moka naujos statybos ir visiškai renovuotų namų gyventojai - apie 2-2,5 karto mažiau nei nerenovuotuose pastatuose gyvenantys klaipėdiečiai.

Anot V. Zutkio, analizė parodė, jog renovacija duoda naudos net vasarą - pigiau kainuoja karštas vanduo.

Tačiau dėl dalyvavimo valstybės remiamoje daugiabučių namų modernizavimo programoje šiuo metu esama neaiškumų.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos regiono padalinio atstovo Eugenijaus Šimonio teigimu, su agentūra sutartis jau pasirašiusioms bendrijoms iškyla rūpesčių dėl to, kad bankai neduoda paskolų.

Tie, kurie dar tik svarsto dalyvauti programoje ir gauti valstybės paramą, turėtų žinoti, kad jau priimta, bet dar neįsigaliojusi nauja programa, pagal kurią valstybė teiks 15 proc. finansinę paramą, jeigu bus pasiekta ne mažesnė nei C energinio naudingumo klasė. Iki šiol parama siekdavo keliasdešimt procentų. Programai įgyvendinti bus sukurtas apyvartinis fondas su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis, tačiau čia dar turėtų prisidėti bankų maržos.

Nepasiturintiesiems planuojama teikti 100 proc. paramą.

Beje, nuo lapkričio mėnesio klaipėdiečiai gali sulaukti dar vienos naujovės - bendros kelių komunalinių paslaugų teikėjų sąskaitos. Pasak V. Zutkio, yra tikimybė, kad vieną sąskaitą siųs "Klaipėdos energija", "Klaipėdos vanduo", kai kurie administratoriai, tikriausiai priklausantys "City Service", taip pat šia galimybe domisi ir "Lietuvos dujos". Kol kas dar vyksta derybos.

Pasiruošimas šildymo sezonui

* AB "Klaipėdos energija" duomenimis, rugsėjo 11 dieną iš šiuo metu uostamiestyje esančių 2229 šilumos mazgų parengties šildymo sezonui aktai suteikti 966 mazgams. Tai sudaro 43 proc.

* Hidrauliškai yra išbandytas 71 proc. mazgų. Hidrauliškai išbandyti 838 (apie 94 proc.) administruojančioms bendrovėms priklausantys namų mazgai, pasirašyti 589 (apie 66 proc.) pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktai.

* Iš daugiabučių namų savininkų bendrijoms priklausančių gyvenamųjų namų hidrauliškai išbandyti 67 proc., šildymo sezonui išduotus aktus jau turi 35 proc.

Giedrė NORVILAITĖ