Šešėlius išsklaidys viešumu

- Kas paskatino Jus parašyti laišką, kuriame prisiminėte savo suėmimą ir toliau po to besirutuliojusius įvykius Palangos kredito unijoje?

- Nuo tos dienos, kai buvau suimtas, praėjo vieneri metai. Dabar jau galiu įvertinti, kas įvyko ir vyksta tiek su manimi asmeniškai, tiek visoje kredito unijų sistemoje. Norėjau pasidalinti turima informacija su kitomis kredito unijomis, paaiškinti, kaip veikia Centrinė kredito unija ir Lietuvos bankas. Perspėti unijas, kad nuo jų nenukentėtų.

- Jau sulaukėte kolegų reakcijos?

- Kai kas skambino ir išreiškė savo palaikymą. Bet dauguma tyli. Nes bijo. Juk daugumos kredito unijų administracijų darbuotojai iš šios veiklos gauna pagrindines pajamas. Kas rizikuos jas prarasti? Mano pajamos yra iš kitų verslų, todėl esu laisvas kalbėti apie kredito unijų veiklą. Ką dar man begali padaryti? Vėl įmesti į „rūsį“? Ten aš jau išbuvau 7 mėnesius.

- Laiške rašote, kad aiškėja „scenarijaus dalyviai, tai yra, užsakovai, vykdytojai, tiesiogine to žodžio prasme užgrobiant Palangos kredito uniją“. Taigi kas jie?

- Centrinė kredito unija (CKU), kurios veiksmams pritarė ir Lietuvos bankas. Buvau Centrinės kredito unijos valdybos narys ir mačiau, kaip CKU perėmė vieną kredito uniją, jai vadovauti paskirdama savus. Tuo metu buvau „žalias“, nesupratau, kas vyko, ir pasitikėjau – jei sakoma, kad toje kredito unijoje yra kažkas negerai, vadinasi, taip ir yra. Bet pradėjo man skambinti žmonės ir aiškinti, kad situacija buvusi visai kitokia. Be to, pamačiau, kad sprendžiant klausimus, kuriai kredito unijai, prašančiai apyvartinių lėšų, skirti pinigų, vadovaujamasi ne objektyviais kriterijais, o tuo, ar ten sėdi lojalūs ar nelojalūs žmonės...

Tai yra pasityčiojimas – juk tie laisvi pinigai surinkti ir sukaupti būtent iš kredito unijų, jos ir išlaiko CKU, kuri teturi atlikti administravimo funkciją. Negalėjau taikstytis su tokia sistema: neįtikai – vadinasi, reikia tave nušalinti ir vietoj tavo kredito unijos padaryti savo kasą. Todėl 2009 metais, likus metams iki kadencijos pabaigos, parašiau prašymą ir pats pasitraukiau iš CKU valdybos.

- Bet kodėl sistema turėtų ėsti savus?

- CKU valdyba renkama kas ketverius metus – čia, kaip ir politikoje, svarbu iš anksto užsitikrinti sau palankių balsų skaičių. Dabartiniams CKU valdybos žmonėms laimėjimą garantuotų 32 lojalios kredito unijos iš 63. Kitą pavasarį kaip tik bus rinkimai ir, mano žiniomis, šiuo metu CKU turi apie 20 sau palankių kredito unijų. CKU valdybos nariai, sakykime tiesiai, sėdi ir niekuo nerizikuoja: jiems nereikia susitikti su žmonėmis, populiarinti savo veiklą, galvoti, kaip pritraukti daugiau klientų.

Visa tai atlieka kredito unijos. CKU belieka iš jų tik susirinkti „duoklę“: turi – neturi, privalai duoti. Jei taip ir toliau bus, kredito unijų gali nebelikti. Gaila, nes vietos bendruomenė nebegalės pasinaudoti savo stipriu lietuviško kapitalo bankeliu, kuris verslui suteikia daugiau galimybių. Savitarpio pagalba vieni kitiems ir yra esminis skirtumas tarp bankų ir unijų – kooperatyvų.

- Norite pasakyti, kad CKU dalyvavimas iškeliant bylą yra jos kerštas Jums už nepalankumą?

- Taip. Išėjęs iš CKU valdybos netylėjau – pradėjau kelti į viešumą tai, kas ten iš tikrųjų vyksta. Buvau „nepatogus“, todėl CKU pasistengė, kad mane nušalintų. Jau 2009 metais buvo atvykę CKU atstovai, kurie norėjo į Palangos KU valdybą paskirti savus žmones. Tąkart jiems nepavyko: aš į vadovaujančias pozicijas nekandidatavau ir visuotinis susirinkimas išrinko kitus žmones, bet Palangos kredito unijos narius. Mums CKU liepė nusišalinti ir paskutinėmis 2011 metų gruodžio dienomis – tada nesupratome, kodėl tai turėtume padaryti. Po geros savaitės – sausio 6 dieną – Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis kartu su CKU teisininku Vyteniu Tomkumi ir būriu policininkų įsiveržė į Palangos KU patalpas ir mano darbo kabinete man uždėjo antrankius. Visiškai to nesitikėjau. Juo labiau, kad kalbama apie finansinius dalykus – būtume ramiai parodę visus dokumentus, atsakę į visus klausimus. Kam tie antrankiai?

Dabar suprantu, kad mano suėmimu norėta įbauginti kitus kredito unijos valdybos narius. Rengiantis mano suėmimui Lietuvos banko valdyba dar tą pačią dieną – sausio 6-ąją – priėmė nutarimą, kad esama duomenų, keliančių abejonių dėl Palangos kredito unijos veiklos. Paleistas į laisvę parašiau prašymą Lietuvos bankui paaiškinti, kurie duomenys yra abejotini – tebesu Palangos KU narys ir turiu teisę tai žinoti. Gavau atsakymą, kad tų duomenų negali man pasakyti – matyt, todėl, kad jų paprasčiausiai nėra? Suprantu, ir kodėl Lietuvos bankas pritarė CKU planams – jiems tuo metu pakako skandalo dėl „Snoro“ – garsiai buvo deklaruojama, kad visų kitų kredito įstaigų indėlininkų pinigai yra saugūs. Ir štai – dėl „Snoro“ nacionalizavimo liko įšaldyti beveik 5 mln. Lt, kuriuos einamojoje sąskaitoje laikė Palangos KU. Tad nenorėdami triukšmo dėl „Snoro“ nepriežiūros Lietuvos bankas ir CKU užgrobė Palangos kredito uniją.

- Minėjote, kad Jums panaikinti kai kurie įtarimai. Kokie?

- Gavau 2012 metų gruodžio 12 dienos pranešimą, kuriame rašoma, kad esu įtariamas dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo savo naudai apgaule. Vadinasi, įtarimų dėl dokumentų klastojimo ir svetimo turto pasisavinimo man nebėra. Jei iš žmonių pasiskolinau pinigus verslui ir už tai garantavau savo turtu, tai kur čia apgaulė? Matau, kaip nervinasi tyrėjai ir prokurorai, kad nelabai sekasi su mano byla – kai 2012 metų rugpjūčio 3 dieną Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos nutartį dėl kardomosios priemonės skyrimo ir liepė mane nedelsiant paleisti, jis nutartyje pažymėjo ir tai, kad tyrimas yra vilkinamas.

Be to, numanau, kad prokurorai su teismais gali turėti savų gijų. Kaip kitaip paaiškinti, kad mano visus tris prašymus kompiuteris vis paskirdavo nagrinėti tai pačiai teisėjai? Tik sutapimas? Prokurorams jis turi būti džiaugsmingas, nes ši teisėja uoliai palaikė jų poziciją. Matyt, dėl to, kad mano byla jau slysta iš rankų, per pastaruosius tris mėnesius įtarimai dėl dokumentų klastojimo buvo pareikšti buvusiems Palangos KU valdybos bei paskolų komiteto nariams – dešimčiai žmonių. Kaip suprantu, jų kaltė tokia, kad pasirašė ant netikslių protokolų.

Pavyzdžiui, protokole parašyta, kad paskolų komiteto susirinkimas vyko 10 val., o iš tikrųjų komiteto nariai protokolą pasirašė skirtingu laiku: kiekvienas laisvą minutę užbėgo į ofisą ir perskaitęs tekstą, savo pritarimą patvirtino parašu. Juk kiekvienas komiteto narys turi savo tiesioginius darbus, o unijai talkina laisvu laiku, atradę jo tarp savo reikalų. Argi tai nusikaltimas? Juk svarbiausia – protokolo turinys, jo esmė. Jeigu tai – dokumentų klastojimas, tai tada tokie patys įtarimai turėtų būti pareikšti ne tik jiems. Mane suėmus, 2012 metų sausio 6 dieną Vytauto Valvonio nurodymu prievarta buvo suvežti Palangos KU valdybos nariai, kuriems buvo liepta pasirašyti valdybos posėdžio protokolą dėl Vytenio Tomkaus paskyrimo administracijos vadovu ir neeilinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimo.

Iš tiesų nebuvo jokio valdybos posėdžio. Turiu žinių apie galimai suklastotus ir daugiau dokumentų, todėl esu tikras, kad visuotinis narių susirinkimas taip pat turi būti pripažintas negaliojančiu. Niekaip negaliu suprasti, kaip per šį visuotinį narių susirinkimą Palangos kredito unijos valdybos nariais galėjo būti išrinkti kitų šalies unijų vadovai? To rezultatas – jie galėjo pasinaudoti situacija ir geriausias Palangos KU paskolas „persinešė“ į savo kredito unijas. Tai patvirtina faktas, kad 2011 metų pabaigoje Palangos KU aktyvai buvo apie 45 mln. Lt, o per pusmetį beliko apie 28 mln. Lt.

- Kaip prognozuojate šių įvykių pabaigą?

- Nenustebčiau, kad artimiausiu metu mano bylą nutrauktų. Tačiau kas atlygins padarytą žalą unijai, mano šeimai? Vis dar areštuoti mano grynieji pinigai ir pinigai, esantys sąskaitose, turtas, pajamos, gaunamos iš mano verslų. Dedama pastangų, kad tik negalėčiau įvykdyti turimų finansinių įsipareigojimų – matyt, norima, kad atsirastų nuostolių ir būtų galima pateisinti pačių atliktas nusikalstamas veikas. Bet neketinu bijoti ir tylėti – nieko nusikalstamo nepadariau.