Senojo turgaus prekeiviai sako nebemiegantys naktimis - įtampa ir nežinomybė dėl turgaus ateities juos esą baigia išvesti iš proto.
"Jau, ko gero, penkti metai, kai prasidėjo tos kalbos, - ką daryti su senuoju turgumi. Vieną dieną mums sako: stovėkite ramiai, kitą jau gąsdina, kad atvažiuoja buldozeriai paviljonų griauti.
Tai, sakykite, kaip mums gyventi?" - piktinosi senajame turguje kalbinti prekeiviai.
Įbauginti žmonės bijo skelbti savo vardus, nes jau ir dabar vos galą su galu suduriantys prekeiviai bijo prarasti paskutinį duonos kąsnį.
"Sako, kad mūsų prekės darko turgaus vaizdą. Ar jos apkakotos, ar smirdi?" - negalėjo suprasti viena prekeivė. Moteris sakė drabužiais ir avalyne senajame turguje prekiaujanti jau beveik dešimt metų. Tad jei ją iš čia išvarytų, esą nebežinotų, kur ieškotis darbo.
"Šitiek metų prekiaujam ir žmonės perka. Juk ne visi išgali lankytis prestižinėse parduotuvėse, kaip politikai. Jie sako, kad jiems nepatinka mūsų prekės, o ar jie kada nors paklausia, gal ir mums nepatinka jų priimti sprendimai", - replikavo vienas drabužių prekeivis.
"Kas kaip išmano, tas tuo ir verčiasi. Aš jau trisdešimt metų prekiauju batais. Čia turiu savo klientų. Yra tokių močiučių, kurios vos paeina, tai užėjusios į turgų nusiperka ne tik bulvių, bet ir kojinių, batų. Ir taip esame ubagai, dar ir paskutines terbas nori atimti", - nenusileido šalia stovinti kita prekeivė.
Moterys sakė jau nebegalinčios kentėti tokios nežinios ir žadėjo rašyti laišką šalies prezidentei. Esą ji net nenutuokia, kad uostamiesčio valdžia nusitaikė į skanų kąsnelį pačiame miesto centre ir nori žūtbūt iš čia išvaikyti visus prekeivius.
"Ėjome pas miesto merą. Ir jis, ir jo pavaduotojai žegnojosi, kad nieko su turgumi nedarys. Šiandien gal ir nedarys, o rytoj - kas žino. Jei šneka, kad čia žada tiesti kelią, - argi galime ramiai miegoti", - skėsčiojo rankomis turgaus prekybininkai.
Pavargo kariauti
Turgaus direktorė Ramutė Kubilienė stebėjosi, kad miesto politikai vis akcentuoja, esą jos vadovaujama prekyvietė turi prisidėti prie senamiesčio atgaivinimo.
"Juk senamiestis išmirė ne dėl to, kad čia yra turgus. Turgus kaip veikė, taip ir veikia. Keista, kad mūsų prekybininkus pradėjo pulti kaip tik dabar, kai prasidėjo krizė. Kaip aš galiu pasakyti žmogui, prekiaujančiam drabužiais, kad jam čia ne vieta. Gal tai vienintelis šansas jam išgyventi. Gal palaukime, kol pasibaigs sunkmetis, o tada ir pradėsime gražintis", - kalbėjo R. Kubilienė.
Direktorė sakė nepriimanti nė vieno politikų mesto priekaišto, esą ji dirba aplaidžiai. Moteris tikino 1994-aisiais, vos tik pradėjusi vadovauti senajam turgui, čia radusi visišką laužyną. Kiek leidusios galimybės, tiek ir atsinaujino. Nors senasis turgus yra savivaldybės įmonė, tačiau kaip pelno siekianti organizacija, - negauna jokių dotacijų.
"Nejaučiu jokios kaltės. Man jau viskas yra taip pabodę. Bet kaip lieps valdžia, taip ir darysiu", - pavargusi kariauti šnekėjo R. Kubilienė.
Gatvė ar blusų turgus?
| Daugelio nuomone, turgaus senamiestyje tikrai nereikėtų atsisakyti |
Praėjusią savaitę savivaldybėje vykusiuose Tarybos komitetų posėdžiuose taip pat buvo kalbama apie senojo turgaus ateitį. Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitete buvo siūloma senąjį turgų atverti automobilių eismui - dvi vienpusio eismo gatvelės, einančios turgavietės pakraščiais, sujungtų Taikos prospektą (ties vadinamuoju turgaus žiedu) ir Pilies gatvę. Taip esą būtų patogu iš Palangos plento Liepų, Joniškės bei Bangų gatvėmis turistams nukakti tiesiai į piliavietę.
Pasak komiteto nario Mariaus Usonio, vadinamoji turgaus bulvių aikštė galėtų tapti antrąją Teatro aikšte - čia galėtų veikti tvarkingas blusų turgus, jaukios suvenyrų parduotuvėlės ir panašiai.
Uostamiesčio Tarybos Kontrolės komiteto posėdžio metu komiteto nariai žėrė daug priekaištų turgaus vadovybei: esą turguje vyksta nesąžininga apskaita, egzistuoja "juodoji" buhalterija. Nors komitetui buvo pristatytas planas, kaip iki 2011 metų įmonę reorganizuoti į uždarąją akcinę bendrovę, tačiau ir jis politikams neįtiko. Esą reikia ne struktūrinės reorganizacijos, o efektyvinti valdymą, veiklą. Politikams netinka tai, kad įmonė dirba nuostolingai. Šiuo metu nuostoliai siekia apie 56 tūkst. litų.
Buvo nutarta kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis sudarytų darbo grupę, parengsiančią turgavietės pertvarkos planą bei viziją.
Tiesa, dar pernai miesto Tarybos kolegijai buvo pateiktas verslo pasiūlymas dėl turgavietės rekonstrukcijos, į kurį, anot R. Kubilienės, niekas taip ir neatkreipė dėmesio.
"Išnuomoti privačiam asmeniui"
Eugenija ODEBRECHT, verslininkė, Klaipėdos miesto tarybos narė
Jau seniai laikas užpilti dezinfekuojančio skysčio ant šios miesto piktžaizdės. Gėdų gėda. Kenčia viso miesto vertė dėl tokio senojo turgaus, koks jis yra dabar. O turgaus vadovės ciniškas požiūris į permainas jau veda iš proto. Žinote, kuo toliau domiuosi šia problema, tuo labiau susidaro įspūdis, jog senasis turgus veikia ne tam, kad patenkintų miestiečių poreikius, o tam, kad Kubilienė ir jos aplinka gerai gyventų. Aš jau net į turgų nueiti negaliu, patys prekeiviai puola pasakoti, kokia dabar ten netvarka - vieniems duoda čekius, kitiems neduoda, vieni moka už įvažiavimą, kiti - ne. Yra geri ir geriausi, blogi ir blogiausi. Prekeiviai laikomi įtampoje, bijo skųstis, nes lėks lauk.
Bandoma visiems įteigti, kad mes norime sunaikinti senąjį turgų, bet juk yra ne taip. Tiesiog norime, kad miesto širdyje būtų jaukus simpatiškas turgelis, o ne toks balaganas, koks yra dabar. Juk tinkama aplinka greitai sutraukia tinkamus žmones. Aš matau tris vizijas, ką būtų galima padaryti, kad pagaliau ledai pajudėtų. Galima senojo turgaus administravimą prijungti prie naujojo turgaus, galima steigti turgaus valdymo bendrovę, arba išnuomoti senąjį turgų privačiam asmeniui.
"Ne ta egzotika"
Romena SAVICKIENĖ, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė
Tikrai galiu pasakyti, kad į Klaipėdą atvykę užsieniečiai ieško turgaus ir jis jiems reikalingas. Koks jis jiems atrodo, - jau kitas klausimas. Žinoma, daugelis nusiperka ir uogyčių, ir gėlių, tačiau kiniškom prekėm apkrauti prekystaliai neatrodo patraukliai. Šalia obuolių sukrauti vaistai ir batai - gal ir egzotika, bet ar tokia egzotika mes norime stebinti turistus? Keista, kad pačioje senamiesčio širdyje esanti teritorija taip neracionaliai naudojama. Juk po pietų, kai turgus ištuštėja, ten siautėja benamiai ir narkomanai: pastogės ir tušti stalai - ko jiems daugiau reikia. Juk būtų galima po pietų, kai nebeveikia turgus, leisti miestiečiams nemokamai ten statyti mašinas, kad jie galėtų ateiti į senamiesti. Senasis turgus turėtų būti ūkininkų turgelis, kaip yra daugelyje šalių. Iš visų matytų turgų pats įspūdingiausias man pasirodė Barselonoje. Pagrindinėje gatvėje įsikūręs turgus lūžte lūžta ne tik nuo prekių, bet ir nuo žmonių antplūdžio. Ten prekeiviai stengiasi kuo išmoningiau pateikti savo prekes.
"Mums pavydi, kad miesto centre turime turgų"
Ramunė STASEVIČIŪTĖ, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos tarybos pirmininkė
Kitų miestų gyventojai mums pavydi, kad miesto centre turime turgų. Ir čia gyvenantys, ir dirbantys klaipėdiečiai gali nusipirkti jiems reikalingų prekių. Žinoma, gal jis ir nėra pats gražiausias ir gal per daug išsiplėtęs. Jei būtų galimybė, reikėtų atkurti istoriją ir atkurti buvusias turgaus ribas - nuo turgaus halės gilyn link Pilies gatvės.
"Per du mėnesius įvesčiau tvarką"
Aidas KAVECKIS, "Friedricho pasažo" savininkas
Prarasti turgų senamiesčiui - tas pats, kas žmogui pirštą nukirsti. Teko girdėti, kad kai kurie Danijos, Vokietijos miestai, atsisakę turgų, gailisi iki šiol. Juk turgus yra savotiškas traukos centras, turintis savą bendravimo kultūrą. Tačiau akivaizdžiai matyti, kad senajam turgui trūksta ūkiško vadovavimo. Duokit man, aš per du mėnesius minimaliomis sąlygomis įvesčiau tvarką. Tą aikštę, kur yra prekiaujama bulvėmis ir kopūstais, ištuštinčiau ir įrengčiau automobilių stovėjimo aikštelę, o bulves ir kopūstus perkelčiau į priekį, kur dabar keli stalai užimti drabužiais, o kitur bomžai karaliauja. Tuomet visas turgus atrodytų pilnas, jaukesnis ir patrauklesnis. Nesuprantu, kodėl šitaip nedaroma iki šiol.
Edita GUDAVIČĖ
Rašyti komentarą